Automobilių ir dviračių sportas - tai ne tik technika, bet ir žmonės, kurie ją valdo. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymiausias sporto lenktynių pavardes, paliesdami automobilių ir dviračių sporto šakas. Nuo automobilių sporto pionierių iki dabartinių žvaigždžių, šie sportininkai įkvėpė milijonus ir įrašė savo vardus į istoriją.
Automobilių sportas: greičio ir adrenalino sinonimas
Automobilių sportas - techninė sporto šaka, kurioje varžomasi lenktyniniais, sportiniais ir serijinės gamybos automobiliais. Svarbiausios automobilių lenktynių rūšys apima žiedines lenktynes, treko lenktynes, greičio lenktynes, kroso lenktynes, ralio lenktynes, kartingą, sprintą ir kalnų lenktynes.
Istorijos pradžia
Vos sukūrus benzinu varomus automobilius, 1887 m. balandžio 28 d. Prancūzijoje įvyko pirmosios lenktynės (2 km trasa), kurias laimėjo vienintelis dalyvis Georges Bouton. Pirmosios tikros automobilių lenktynės įvyko 1894 m. liepos 22 d. Paryžiaus-Ruano kelyje, jas surengė automobilių žurnalas Le Petit Journal.
Automobilių sporto organizacijos
1904 m. įsteigta Tarptautinė valstybės pripažintų automobilių klubų asociacija (AIACR), kuri 1946 m. perorganizuota į Tarptautinę automobilių federaciją (FIA). FIA organizuoja ir prižiūri automobilių sporto renginius, nustato taisykles, vysto eismo saugumo veiklą. 1953 m. FIA suorganizavo pirmąjį pasaulio automobilių lenktynių čempionatą, kuriame pirmą kartą sportinių automobilių rezultatai skaičiuoti taškais, 1973 m. - pasaulio ralio čempionatą (WRC), kuris vyko Monte Carle. 2013 m. FIA oficialiai pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1923 m. rengiami Europos, nuo 1950 m. - pasaulio žiedinių lenktynių lenktyniniais automobiliais čempionatai (Formulė‑1), nuo 2014 m. - pasaulio žiedinių lenktynių elektriniais lenktyniniais automobiliais čempionatai (Formulė‑E).
Automobilių sportas Lietuvoje
Kaune 1926 m. kovo 20 d. įsteigtas Lietuvos automobilių klubas (LAK). Pagrindiniai steigėjai - J. Vileišis, K. Petrauskas, Liudas Daukša, Jonas Ramonas, Anatolijus Reško, J. Kraucevičius, S. Žukauskas, Artūras Langė, J. Vailokaitis. Lietuvos automobilių klubas 1927 m. priimtas sąlyginiam laikotarpiui, 1929 m. - visateisiu nariu į Tarptautinę automobilių klubų asociaciją. 1926 m. Garliavoje startavo automobilių lenktynės, 1931-32 ir 1937-38 m. surengtas ralis Aplink Lietuvą. Kaunas tapo tarpiniu tarptautinio Monte Carlo ralio miestu, keli automobilių ekipažai iš Lietuvos 1931, 1934-35, 1937 m. dalyvavo Monte Carlo ralyje. 1960 m. prie sukarintos SDAALR (Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti) įkurta LSSR automobilių ir motociklų sporto federacija, kurioje 1961 m. pradėjo veikti Automobilių sporto komitetas. Jo pirmininko Vikio Petro Olekos iniciatyva įkurta savarankiška, tiesiogiai nuo SDAALR nepriklausoma Lietuvos (tuo metu - Lietuvos SSR) automobilių sporto federacija, nuo 1990 m. Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF). 1960 m. prie Kačerginės įrengta pirmoji Lietuvoje žiedinių lenktynių trasa Nemuno žiedas. Pirmieji SSRS automobilių ralio čempionais individualioje įskaitoje tapo Povilas Šatas ir Vytautas Laužeckas (1961 m.). Geriausių rezultatų ralyje pasiekė: broliai K. V. Girdauskas ir A. Girdauskas, S. Brundza, Leontijus Potapčikas, Eugenijus Tumalevičius, Pranas Videika ir D. M. Gocentas (Australijos lietuvis, nuo 2000 m. atstovavęs Lietuvai), Karolis Raišys (2020 m. Monte Carlo ralio 1 vietos savo klasėje ir 4 vietos absoliučioje įskaitoje laimėtojas; su šturmanu iš Latvijos Ilya Zakmanu).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Legendiniai automobilių sporto lenktynininkai
- Ayrtonas Senna (F-1): Viena ryškiausių Formulės 1 asmenybių per visą šio sporto istoriją. Šis vairuotojas buvo išskirtinai greitas, o jo vairavimo įgūdžiai ant šlapios dangos itin sužavėjo šio sporto entuziastus. Ryžtas ir agresyvus vairavimo stilius Ayrtonas Senna atnešė net 3 Formulės 1 čempiono titulus. Tragiška avarija 1994 metais nutraukė jo gyvenimą.
- Michaelis Schumacheris (F-1): Vokietijos lenktynininkas, kuris garsėjo savo greičiu, tobulumo siekiu ir, žinoma, pergalėmis. Jo sąskaitoje net 7 Formulės 1 čempiono titulai.
- Colinas McRae (Ralis): Legendinis, bebaimis ralio lenktynininkas. Drąsus vairavimas ir neįtikėtinas automobilio valdymas neasfaltuotais keliais jį ir pavertė legenda. 1995 metais jis tapo jauniausiu lenktynininku pasaulyje, laimėjusius pasaulio ralio čempionato (WRC) auksą.
- Sebastienas Loebas (Ralis): Devyni pasaulio ralio čempiono titulai jau kalba patys už save ir puikiai pabrėžia šio lenktynininko neprilygstamą talentą. Jam priklauso ne tik daugiausiai iškovotų pasaulio ralio čempiono titulų rekordas, bet ir keletas kitų.
- Tommis Makinenas (Ralis): Skrajojantis suomis - tokiu pavadinimu geriausiai žinomas legendinis pasaulio ralio čempionato lenktynininkas Tommis Makinenas. 4 metus iš eilės tapo pasaulio ralio čempionu: 1996 - 1999 metais.
- Lewisas Hamiltonas (F-1): Sėkmingiausias visų laikų Didžiosios Britanijos lenktynininkas, kuris vis dar varžosi Formulės 1 lenktynėse, atstovaudamas „Mercedes“ komandai. Lewisas neseniai pasiekė iki šiol tik Michaeliui Schumacheriui priklausiusį septynių laimėtų Formulės 1 čempionatų rekordą.
Dviračių sportas: ištvermės ir greičio derinys
Dviračių sportas apima plento, treko, kalnų ir mažųjų dviračių lenktynes, krosą. Dar būna dailiojo važiavimo dviračiais ir dviračių sportinių žaidimų varžybos.
Istorijos vingiai
Dviračių sportas atsirado 1860 m. Europoje. Pirmosios dviračių sporto varžybos (mediniais dviračiais) įvyko 1869 m. Prancūzijoje.
Dviračių sporto čempionatai ir organizacijos
Pasaulio čempionatai rengiami: treko dviračių - nuo 1895 m., plento dviračių - nuo 1927 m., kroso - nuo 1950 m., kalnų dviračių - nuo 1990 m., mažųjų dviračių (BMX) - nuo 1993 m. Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) įkurta 1900 m.
Dviračių sportas Lietuvoje: nuo pirmųjų žingsnių iki šiandien
Lietuvoje dviračių sporto pradininkai buvo Kęstutis ir V. Bulotos, Jurgis Šulginas, dviračių sporto pradžia 1922 m. I Lietuvos plento dviračių čempionatas įvyko 1922 m. rugpjūčio 22 d.: 1 km pavienio starto lenktynes ir 10 km grupines lenktynes laimėjo V. Bulota. 1924 m. birželio 22 d. surengtas II Lietuvos čempionatas: 110 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas laimėjo J. 1925 m. Kaune, šalia Vytauto parko, pastatytas pirmasis medinis dviračių trekas (172 m ilgio ir 4,4 m pločio). 1926 m. surengtas I Lietuvos treko dviračių čempionatas. Pirmuoju čempionu tapo E. Preisas. 1928 m. vykusiame Lietuvos plento dviračių čempionate 160 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Vilkaviškis-Kaunas laimėjo Vilius Jankauskas. 1929 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos Klaipėdoje (dalyvavo Vokietijos dviratininkai). Moterys pirmą kartą dalyvavo varžybose (Kauno čempionate); 100 m lenktynėse startuojant iš eigos laimėjo S. Maliauskaitė. 1930 m. moterys pirmą kartą dalyvavo Lietuvos čempionate; 100 m ir 200 m lenktynėse startuojant iš eigos čempione tapo S. 1931 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos Lietuva-Latvija. Trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas nugalėjo J. Bruzdeilijus ir Latvijos komanda; 1932 m. tarpvalstybines revanšo lenktynes Rygoje (100 km) vėl laimėjo Latvija. 1934 m. varžybose aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto dviratininkai. 1935 m. Klaipėdoje pirmą kartą įvyko tarpmiestinės varžybos Kaunas-Klaipėda, jas laimėjo klaipėdiečiai. 1936 m. klaipėdiečiams atiteko visos Lietuvos čempionato prizinės vietos. 1938 m. Lietuvos čempionate visas trumpųjų nuotolių rungtis laimėjo Juozas Pimpis, 100 km lenktynėse Kazys Paršaitis užėmė 2 vietą. I Lietuvos tautinė olimpiados 25 km pavienio starto lenktynėse nugalėjo Juozas Pimpis. 1939 m. Lietuvos čempionate keletą kartų pirmą vietą laimėjo S. Severinas, vėliau tapęs profesionaliu boksininku. 1940 m. Lietuvos 100 km lenktynių čempionu tapo Kazys Paršaitis; jis (ir Lietuvos rinktinė) nugalėjo ir trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas vykusiose Lietuvos ir Latvijos varžybose. 1941 m. pirmąsias Lietuvos ir Baltarusijos dviratininkų varžybas laimėjo Baltarusija. 1942 m. S. Severinas pagerino visus Lietuvos rekordus ir nugalėjo visose Lietuvos čempionato rungtyse. Dviračių sportas vis labiau darėsi masinis. Pradėta dalyvauti SSRS čempionatuose, Pabaltijo spartakiadose. 1948 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas paprastais dviračiais, 1950 m. pirmosios kaimo pirmenybės. Dviračių lenktynės pirmą kartą įtrauktos į Lietuvos moksleivių spartakiadą. 1961 m. Lietuvos čempionate 4 aukso medalius (kroso ir plento dviračių lenktynėse) pelnė Juozas Grabauskas, jis laimėjo ir žiedines lenktynes gatvėmis. 1979 m. restauruotas dviračių trekas Klaipėdoje. Nuo 1953 m. rengtos vyrų dviratininkų lenktynės Aplink Lietuvą, nuo 1959 m. - daugiadienės moterų dviratininkių lenktynės. Pirmosiose vyrų lenktynėse nugalėjo Kazys Paršaitis.
Žymiausi Lietuvos dviratininkai
1996 m. Europos jaunių čempionate sidabro medalį 65 km grupinėse lenktynėse plentu laimėjo Diana Žiliūtė. 1998 m. Edita Pučinskaitė laimėjo prestižines daugiadienes Tour de France lenktynes, Diana Žiliūtė tapo pasaulio 103,2 km grupinių ir Europos 16 km pavienio starto lenktynių plentu čempione. 2000 m. Diana Žiliūtė laimėjo Pasaulio taurę. 2005 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato grupinėse lenktynėse plentu bronzos medalį pelnė Modesta Vžesniauskaitė, Europos jaunių čempionato individualiosiose lenktynėse plentu laikui sidabro medalį - Aušrinė Trebaitė, Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse treku bronzos medalius - Gediminas Bagdonas, Ignatas Konovalovas, Aidis Kruopis, Simas Kondrotas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Ignatas Konovalovas
2019 metais Bolonijoje prasidėsiančiose 102-osiose prestižinėse daugiadienėse dviračių lenktynėse „Giro d’Italia“ startavo ir vienas Lietuvos dviratininkas - Prancūzijos komandai „Groupama - FDJ“ atstovavo Ignatas Konovalovas. 33 metų atletui tai buvo penktasis „Giro“. Lietuvis varžybų finišą pasiekė visus keturis kartus. Po vieną „Giro d’Italia“ etapą yra laimėję trys Lietuvos dviratininkai: Tomas Vaitkus (2006 m.), I.Konovalovas (2009 m.) ir Ramūnas Navardauskas (2013 m.). Ramūnas 2012 metais po ketvirtojo ir penktojo etapų buvo varžybų lyderis.
Ralio „Aplink Lietuvą“ istorija
Seniausios Lietuvoje Raliai „Aplink Lietuvą“ - seniausios automobilių lenktynės Lietuvoje. Neatsitiktinai šalies automobilių sporto federacija (LASF) oficialia automobilių sporto pradžia šalyje laiko 1931m. liepos 24-ąją, kai pirmą kartą buvo duotas startas pirmajam raliui „Aplink Lietuvą“, kurio dalyviams pagrindinį prizą tada įsteigė Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Nors planuota šiuos ralius rengti kasmet, tačiau prieškaryje įvyko tik keturi -1931, 1932, 1937 ir 1938 metais.
Ralio atgaivinimas
Prestižiniai raliai „Aplink Lietuvą“ buvo atgaivinti tik 1996 m., - lygiai po 65 metų, prabėgusių nuo pirmojo. 1996 m. atgimė ir šio klubo rengiami raliai „Aplink Lietuvą”, kurių dalyviai, kaip ir prieškario Lietuvoje, vėl varžėsi dėl garbingiausio apdovanojimo - Lietuvos Respublikos Prezidento taurės.
Ralio „Aplink Lietuvą 2015“ ypatumai
Šiemetinio ralio dalyviams iki lenktynių finišo teks įveikti net 1140 kilometrų maršrutą, besidriekiantį vaizdingiausiomis Lietuvos vietovėmis per šalies miestus ir miestelius, kaimus ir gyvenvietes.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje