Sporto Mokslas LEU: Atrask Tobulumo Raktą Nuo Teorijos Iki Praktikos!

Įvadas

Sporto mokslas yra dinamiška sritis, apimanti įvairias disciplinas, skirtas suprasti ir optimizuoti žmogaus fizinį aktyvumą bei sportinį pasirodymą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos sporto mokslo studijos, ypač atkreipiant dėmesį į Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) siūlomas programas ir jų raidą, taip pat aptariami pagrindiniai studijų moduliai ir jų svarba.

Sporto Mokslo Žurnalų Raida ir Transformacija

Sporto mokslo žurnalai atlieka svarbų vaidmenį sporto bendruomenėje, suteikdami platformą mokslininkams dalintis savo tyrimų rezultatais, ugdyti jaunuosius mokslininkus ir populiarinti kūno kultūrą bei sportą. Žurnalas „Sporto mokslas“ yra recenzuojamas tarptautinis periodinis mokslo darbų leidinys, kuris buvo plačiai pripažintas Lietuvos ir užsienio šalių sporto mokslo bendruomenėje per 20 veiklos metų. Nuo 1995 m. Vilniuje einantis žurnalas „Sporto mokslas“ iliustruotas Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto. Iki 1997 m. 2-3 kartus per metus leido Respublikinis sporto informacijos ir specialistų tobulinimo centras, o nuo 1997 m. 4 kartus per metus leidžia Lietuvos sporto informacijos centras. Spausdinami Lietuvos ir užsienio šalių sporto mokslininkų straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis. Nuo 1996 m. įtrauktas į Index Copernicus duomenų bazę ir Vokietijos federacijos sporto mokslo instituto literatūros duomenų banką Spolit.

Tačiau, pasak naujojo mokslo žurnalo „Sporto mokslas“ vyr. redaktoriaus prof. Kazio Milašiaus, gyvenimas kiekvieną kartą iškelia vis naujų reikalavimų, ir žurnalas jau nebesuspėjo į juos reaguoti. Nors „Sporto mokslas“ yra indeksuojamas Copernicus duomenų bazėje, tačiau pastaruoju metu, nukritus citavimo indeksui, LEU vadovybė ėmėsi veiksmų ir iškėlė uždavinį kuo greičiau atgauti anksčiau turėtą citavimo indeksą ir per vienerius ar dvejus metus patekti į Scopus duomenų bazę. Kas ketvirtį leidžiamas mokslo žurnalas „Sporto mokslas“ keičiasi iš esmės. Iš žurnalo „Sporto mokslas“ leidėjų išnykus Lietuvos sporto mokslo tarybai, pagrindiniu žurnalo leidėju tampa LEU, kuriam tenka 50 proc. įsipareigojimų, po 25 proc. Pasak LEU mokslo ir plėtros prorektoriaus prof. dr. Aivo Ragausko, siekiant naujo kokybės lygmens, iki šių metų rudens planuojama peržiūrėti visus LEU leidžiamus mokslo žurnalus. „Sieksime, kad mokslo žurnalai patektų į Scopus duomenų bazę, o dėl tų, kurie negali patekti, svarstysime įvairias mokslo žurnalų jungimo ir kitas galimybes. Sieksime mokslo žurnalų recenzentų anonimiškumo užtikrinimo ir kad mokslo žurnalų redkolegijos būtų tarptautinės“, - sako A. Ragauskas.

Pasak naujojo redaktoriaus, vienas iš svarbiausių aspektų, paskatinusių žurnalo pertvarką, yra žurnalo koncepcijos suformavimas ir jo matomumo didinimas tarptautinėje mokslo erdvėje. „Jis turi būti matomas atvirosios mokslo žurnalų prieigos svetainėje, kad būtų platesnė galimybė kitų šalių mokslininkams cituoti jame skelbiamus straipsnius. Iki šiol tokios galimybės nebuvo“, - sako K. Milašius.

Žurnalo Tikslai ir Užduotys

Žurnalo pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę Lietuvos ir užsienio šalių sporto mokslininkams dalintis savo mokslinės veiklos rezultatais su sporto bendruomene, ugdyti jaunuosius mokslininkus, populiarinti kūno kultūrą ir sportą, kelti sporto mokslo darbuotojų kvalifikaciją. Šio leidinio tikslas - dalytis naujausiais moksliniais tyrimais, skatinti diskusijas ir kritinį mąstymą apie fizinio ugdymo specialistų rengimą, fizinį aktyvumą ugdymo įstaigose ir bendruomenėse. Žurnalas skirtas tobulinti žinias apie jėgą ir kondicionavimą atliekant tyrimus. Jame pateikiamos rekomendacijos, kaip praktiškai panaudoti tyrimų rezultatus.

Taip pat skaitykite: Sporto Mokslas ir Jo Svarba

Straipsnių Turinys ir Struktūra

Žurnale „Sporto mokslas“ įvedama ir aiškesnė straipsnių turinio struktūra. Jame spausdinami originalūs ir apžvalginiai šių mokslo krypčių (šakų) straipsniai:

Socialinių mokslų skyriuje: fizinio ugdymo, treniravimo sistemų, sporto pedagogikos, sporto psichologijos, sporto sociologijos, sporto mokslo metodologijos, sporto vadybos, turizmo, olimpinio ugdymo, olimpinio švietimo temomis.
Sveikatos, reabilitacijos ir taikomojo fizinio aktyvumo skyriuje: su kineziterapija ir ergoterapija, fiziniu aktyvumu ir sveikatos problemomis susiję straipsniai.
Biomedicinos mokslų skyriuje: sporto fiziologijos, judesių valdymo ir mokymo, sporto biochemijos, sporto medicinos, sporto biomechanikos, taikomosios fizinės veiklos klausimus nagrinėjantys straipsniai.
Humanitarinių mokslų skyriuje: skelbiamuose straipsniuose nagrinėjamos sporto istorijos, sporto filosofijos, sporto teisės, sporto terminologijos ir kitos temos.

The journal „Sport Science“ is peer-reviewed international periodical publication of research papers. The journal is currently published by Vytautas Magnus University, and Lithuanian Olympic Academy. The content of publications covers the fields of social, sport educology, biomedicine, Physiology of sports, health, rehabilitation, and physical activity, humanitarian sciences as well as the fields of sport history and philosophy. Famous Lithuanian scientists and researches of European and world level, who analyse sport science theory and practice, training methodology, sport management, Olympic education, and other related topics, publish themselves in this journal.

Žurnale publikuojami originalūs tyrimai, klinikinės studijos ir išsamios apžvalgos aktualiomis sporto medicinos ir fizinių pratimų mokslo temomis. Žurnale publikuojamuose straipsniuose rašoma apie naujausius sveikatos mokslų pasiekimus, fizinio rengimo praktiką ir sportinių traumų gydymą.

Žurnalo Redakcija ir Leidėjai

Vyriausiasis redaktorius P. Karoblis (1995-2015), K. Milašius (nuo 2015). Iš žurnalo „Sporto mokslas“ leidėjų išnykus Lietuvos sporto mokslo tarybai, pagrindiniu žurnalo leidėju tampa LEU, kuriam tenka 50 proc. įsipareigojimų, po 25 proc.

Žurnalo Prieinamumas ir Matomumas

Žurnalas „Sporto mokslas“ siekia didinti savo matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje. Vienas iš svarbiausių aspektų, paskatinusių žurnalo pertvarką, yra žurnalo koncepcijos suformavimas ir jo matomumo didinimas tarptautinėje mokslo erdvėje. „Jis turi būti matomas atvirosios mokslo žurnalų prieigos svetainėje, kad būtų platesnė galimybė kitų šalių mokslininkams cituoti jame skelbiamus straipsnius. Iki šiol tokios galimybės nebuvo“, - sako K. Milašius.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

LEU Sporto Mokslo Studijų Programos Moduliai

LEU sporto mokslo studijų programos apima platų spektrą modulių, skirtų studentams suteikti kompleksines žinias ir praktinius įgūdžius. Štai keletas pagrindinių modulių:

Kritinis mąstymas ir akademinė komunikacija: Šis modulis ugdo studentų gebėjimus analizuoti informaciją, formuluoti argumentus ir efektyviai komunikuoti akademinėje aplinkoje.
Socialinė ir psichologinė gerovė: Modulis skirtas suprasti socialinius ir psichologinius veiksnius, turinčius įtakos žmogaus gerovei, ir taikyti šias žinias sporto kontekste.
Olimpinis judėjimas ir sporto etika: Šis modulis supažindina su olimpiniu judėjimu, jo istorija, vertybėmis ir etikos principais sporte.
Funkcinė anatomija: Modulis suteikia žinių apie žmogaus kūno struktūrą ir funkcijas, ypatingą dėmesį skiriant judėjimo analizei ir sporto traumų prevencijai.
Lengvosios atletikos didaktika: Šis modulis skirtas lengvosios atletikos treniravimo metodų ir didaktikos principų įsisavinimui.
Pasirinktos sporto šakos teorija, didaktika ir praktika I-V: Šie moduliai suteikia gilų supratimą apie pasirinktą sporto šaką, jos treniravimo metodus ir didaktinius principus.
Biochemija ir mityba: Modulis skirtas suprasti biocheminius procesus organizme ir mitybos svarbą sportininkų pasirodymui ir sveikatai.
Gimnastikos didaktika: Šis modulis skirtas gimnastikos treniravimo metodų ir didaktikos principų įsisavinimui.
Judriųjų žaidimų didaktika: Modulis skirtas judriųjų žaidimų treniravimo metodų ir didaktikos principų įsisavinimui.
Sporto pedagogika ir psichologija: Šis modulis nagrinėja pedagoginius ir psichologinius aspektus sporte, siekiant optimizuoti treniravimo procesą ir sportininkų vystymąsi.
Sportininkų mityba ir antidopingas: Modulis skirtas suprasti sportininkų mitybos ypatumus ir antidopingo taisykles.
Sporto ir pratimų fiziologija: Šis modulis nagrinėja fiziologinius procesus, vykstančius organizme sportuojant, ir jų įtaką sportiniam pasirodymui.
Sporto biomechanika: Modulis skirtas suprasti judesių mechaniką sporte ir taikyti šias žinias treniravimo procese.
Plaukimo didaktika: Šis modulis skirtas plaukimo treniravimo metodų ir didaktikos principų įsisavinimui.
Praktika I-III: Šie moduliai suteikia praktinės patirties sporto srityje, leidžiant studentams taikyti įgytas žinias realioje aplinkoje.
Sporto medicina ir pirmoji pagalba: Modulis skirtas suprasti sporto traumų priežastis, prevenciją ir pirmosios pagalbos principus.
Laisvai pasirenkami moduliai: Šie moduliai suteikia studentams galimybę specializuotis pasirinktoje srityje, pavyzdžiui, vaikų sporte arba fizinio ugdymo pedagogo profesinėje kvalifikacijoje.
Specialioji pedagogika ir psichologija: Modulis skirtas suprasti specialiųjų poreikių turinčių asmenų ugdymo ypatumus sporte.
Judesių valdymas ir mokymas: Šis modulis nagrinėja judesių valdymo principus ir jų taikymą sporto treniruotėse.
Taikomoji kineziologija: Modulis skirtas suprasti žmogaus judesių biomechaniką ir jos taikymą sporto treniruotėse.
Sporto vadybos pagrindai: Šis modulis supažindina su sporto organizacijų vadybos principais.
Sportinių žaidimų didaktika I-II: Šie moduliai skirti sportinių žaidimų treniravimo metodų ir didaktikos principų įsisavinimui.
Sportininkų rengimo technologijos I-II: Šie moduliai nagrinėja modernias sportininkų rengimo technologijas.
Verslumas ir teisė: Modulis skirtas suprasti verslo pagrindus ir teisinius aspektus sporto srityje.
Kompiuterizavimo sporte pagrindai: Šis modulis supažindina su informacinių technologijų taikymu sporte.
Mokslinių tyrimų metodologija I-II: Šie moduliai suteikia žinių apie mokslinių tyrimų metodus ir jų taikymą sporto srityje.
Baigiamasis darbas: Baigiamasis darbas yra studentų mokslinių tyrimų kulminacija, kurioje jie taiko įgytas žinias ir įgūdžius savarankiškam tyrimui atlikti.

Sporto Pedagogika ir Psichologija

Sporto psichologija ir sporto pedagogika kaip mokslas, apjungiantis ugdymo mokslą ir sporto mokslą, analizuoja, paaiškina ir moksliškai pagrindžia pedagoginius veiksmus sporte ir tuo pačiu mąstymą apie šių pedagoginių veiksmų taikymą praktikoje (ugdymusi sporte ir per sportą). Sporto pedagogikos ir psichologijos uždavinys - ne tik formuoti teorines asmenybės ugdymo sporte ir per sportą, sporto pratybų organizavimo žinias, bet ir kelti problemas, inicijuoti diskusijas svarbiais sporto psichologijos ir pedagogikos klausimais. Studijuojant dalyką, studentai supažindinami su sporto pedagogikos uždaviniais, psichologijos taikomomis intervencijomis, mokosi, kaip pasiekti sėkmės ugdant vaikus specifiniame kontekste - sportu ir per sportą, mokomasi suvokti, kaip sporto pedagogikos rezultatai, išvados siejasi su bendrais pedagogikos rezultatais. Siekiant pagrįsti pedagoginius veiksmus ugdant sportu, studijuojantieji įgyja žinių ir filosofinę sampratą apie žmogaus kūną ir judėjimą, asmenybės psichikos raišką, savikūros, saviugdos procese. Studentai įgyja kompetencijų tinkamiems pedagoginiams sprendimams priimti, veikiant sporto aplinkoje ir įvairiose situacijose, kurti palankią ugdymo(si) ir bendradarbiavimo su kolegomis, kitais visuomenės nariais, aplinką.

Sports Pedagogy and sports psychology as a science combining the sciences of education and sports analyzes, explains and scientifically validates pedagogical acts in sports and application of pedagogical acts in practice (development in and through sports). The goal of Sports Psychology and Sports Pedagogy is not only to provide theoretical knowledge of education in sports and through sports and organization of practical classes, but also raise problems, initiate discussions on main issues of sports pedagogy. Students are introduced with the objectives of sports pedagogy, learn how to ensure success while developing children in a specific context (in and through sports), and learn to understand how the outcomes and conclusions of sports pedagogy relate to general outcomes of education. Pursuing to substantiate pedagogical acts through sports, students acquire knowledge and philosophical conception of human body and movement in the process of self-creation and self-development. They analyze the positive and negative aspects of sports as a social phenomenon, specifics of the profession of a sports teacher, the set requirements for the personality of a sports teacher and his/her professional qualification, discuss, analyze and learn to substantiate the effect of the application of knowledge and different teaching/learning methods on personal development in and through sports. Students acquire competences to make appropriate pedagogical and psychological decisions, operate in sports environment and different situations, and create a favourable environment for cooperation with colleagues, other members of the society and the environment. They develop a conception that they should refer to factual knowledge of education, psychology, sociology, medicine, training, kinetics and other sciences when verifying the statements and conclusions as well as making decisions in sports pedagogy. Students also develop provisions of continuous self-development in professional activity.

Dalykas dėstomas 5 semestre. Studentų išklausyti pedagogikos, žmogaus anatomijos ir morfologijos, žmogaus fiziologijos, fizinio ugdymo teorijos, bendrosios ir raidos psichologijos, emocinio intelekto ugdymo kursai padės studentams giliau suvokti sporto, fizinio aktyvumo fiziologinius, psichologinius ir socialinius pagrindus, žmogaus besiugdančiąją prigimtį, ugdymo tikrovės neapibrėžtumą, asmenybės kūrimo ir savikūros vyksmą veikiančius veiksnius, analizuojant sporto pedagogikos ir psichologijos uždavinius. Sporto pedagogikos ir psichologijos dalykas sudarys prielaidas pasirengti praktikai mokykloje.

Sporto pedagogikos samprata, turinys, uždaviniai. Sporto pedagogika tarp sporto mokslo ir ugdymo mokslo. Sporto pedagogika kaip teorinė ir praktinė disciplina. Sportas - socialinis reiškinys. Sportas ir etika.Teigiami ir neigiami kūno kultūros ir sporto aspektai. Sportas ir dorovinės vertybės. Sporto pedagogo profesija. Visuomenės reikalavimai pedagogui. Sporto pedagogo veiklos ypatumai.Sporto pedagogo profesijos pasirinkimas. Sporto pedagogo kompetencijos. Kvalifikacijos ir kompetencijos smprata. Sporto pedagogo profesinis meistriškumas. Sėkmingos sporto pedagogo veiklos prielaidos. Asmenybė ir sportas. Sportinės veiklos motyvacija. Motyvacijos samprata. Motyvai ir poreikiai, motyvų hierarchija. Motyvavimo metodai ir jų taikymas sportinėje veikloje. Fizinio aktyvumo motyvacija ir jos formavimas. Tarpkultūriniai bendravimo skirtumai. Emocijos ir jų raiška sporte. Ugdymo tikrovė ir jos pažinimas. Fizinio ugdymo(si) aplinka. Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymas kaip subjektų sąveika. Fizinio ugdymo(si) aplinka, jos komponentai. Palankios fizinio ugdymo(si) aplinkos kūrimas. Auklėtinių pažinimas. Auklėtinių pažinimo svarba ir pažinimo būdai. Pedagoginio poveikio būdai, jų taikymo sąlygos. Tikslų kėlimas sportinėje veikloje. Psichinė energija. Prieraišumo formavimasis sporte. Prieraišūs santykiai. Sporto pedagogo profesijos doroviniai aspektai. Etiniai sprendimai ir jų priėmimas ugdyme. Sporto pedagogo pavyzdžio auklėjamasis pobūdis. Sporto pedagogo pareiga ir sąžinė. Pedagogo autoritetas. Filosofiniai ir psichologiniai sporto pedagogo veiklos aspektai. Savęs pažinimas ir teisingas savęs vertinimas. Sporto pedagogas ir filosofija. Vadovavimo stiliai. Konstruktyvus mąstymas sporto praktikoje. Sporto pedagogo bendravimas kaip sėkmingo ugdymo sąlyga. Bendravimas ir bendradarbiavimas. Verbalinės ir neverbalinės bendravimo priemonės sporto pedagogo veikloje, siekiant pedagogiškai tikslingo bendravimo ir bendradarbiavimo. Kritikos, ginčo etika. Viešas kalbėjimas. Sporto pedagogo elgsena sudėtingomis situacijomis. Probleminės situacijos ir jų sprendimas. Socialinė ir psichologinė grupių charakteristika. Tarpasmenianiai santykiai, konflikati. Komandos kultūros elementai. Komandos kultūros ugdymas. Sporto pedagogo tobulinimasis. Asmenybės saviraiška ir savirealizacija per profesinę veiklą. Savęs pažinimas ir kritiškas savo asmenybės bruožų, darbo rezultatų įsivertinimas. Reflektyvus mokymasis. Asmenybės saviugdos reikšmė, motyvai, turinys ir metodai. Filosofiniai ir psichologiniai sporto pedagogo veiklos aspektai. Savęs pažinimas ir teisingas savęs vertinimas. Sporto pedagogas ir filosofija. Vadovavimo stiliai. Konstruktyvus mąstymas sporto praktikoje.

Egzamino užduotys (50%), rašto darbas (20%), Savarankiko projekto pristatymo parengimas ir pristatymas (20 %); Užduočių atlikimas, aktyvumas paskaitose ir seminaruose (10 %).

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Universiteto reorganizacija ir integracija

2019 m. sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Nuo 2019 m. pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra plačiausios aprėpties ir vykdo mokslinius tyrimus bei studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse. Integracija siekta užtikrinti aukštą studijų ir mokslo kokybę, mažinti studijų programų dubliavimą, skatinti tarpdisciplininius tyrimus bei efektyviai naudoti mokslo ir studijų infrastruktūrą. Skirtingų patirčių ir kompetencijų sinergija leidžia pagal geriausias Vakarų universitetų praktikas telkti tyrėjus, kurie dirba iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusiose srityse - pavyzdžiui, humanitarus ir technologijos mokslų ekspertus. Bendromis Lietuvos ir užsienio mokslininkų, ekspertų pastangomis, reformuotas ir edukologijos sektorius - nuo 2018 m. studentai priimami į Švietimo akademiją, kurioje vykdoma mokslinė veikla ir naujausiais tarptautiniais tyrimais grįstos studijos. Naujo proveržio siekiama ir VDU Žemės ūkio akademijoje, kuri veiklą pradėjo 2019 m. Juridinis trijų aukštųjų mokyklų jungimasis vyko iki 2019 m., o įvairių veiklų ir organizacijų struktūrų optimizacija - iki 2022 m.

Žemės ūkis šiuo metu vis labiau modernizuojamas, skaitmenizuojamas bei robotizuojamas, dirba globaliose rinkose, todėl susijungus ASU ir VDU vystomos stiprios tarpdisciplininės studijų programos, stiprinamos vykdomos žemės ūkio ir biosistemų inžinerijos studijos bei tyrimai. Ypatinga sinergija pasiekta kuriant biotechnologijas, ypač augalų pagrindu - VDU ir ASU yra vieni lyderiaujančių Lietuvos universitetų šioje mokslų kryptyje. VDU - tai modernus ir stiprus universitetas, taikantis Harvardo universiteto Artes Liberales studijų principus. Studijų kryptys. Atsisakoma dubliavimo - bendros universitetų studijų programos jungiamos tarpusavyje. Tarpdisciplininės studijos. Studijų tarptautiškumas. Bendradarbiaujant su prestižiniais pasaulio universitetais kuriama dar daugiau jungtinio ir dvigubo laipsnio programų. Siekiama, kad užsienio dėstytojų skaičius sudarytų ne mažiau 15 proc. Verslumo ugdymas. Jungtiniame VDU studentai turi galimybę išbandyti jėgas Verslumo ugdymo centre, kuriame sėkmingai verslą pradėjo ne viena startuolių komanda, arba rinktis išmaniųjų praktikų modelį ir darbą su daugiau nei 60 Lietuvos ir tarptautinių įmonių. Europos Komisija VDU mokymų programą „Verslumo akademija“ išrinko tarp 50 geriausių sėkmingo universitetų ir įmonių bendradarbiavimo pavyzdžių Europoje ir pasaulyje. VDU - vienintelis Baltijos šalių atstovas šiame sąraše. Individualios studijos „Academia cum laude“ labiausiai motyvuotiems studentams. VDU doktorantūros mokykla. Aukščiausio lygio studijos vykdomos net 23 kryptyse. Vienas svarbiausių VDU, ASU ir LEU jungimosi tikslų - sutelkti mokslo potencialą ir žymiai pagerinti eksperimentinės veiklos kokybę. Akademinio meistriškumo centrai. Naujos tyrimų kryptys. Kartu su Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Šveicarijos universitetų mokslininkais VDU Švietimo akademijoje buvo sukurta ir pradėta vykdyti naujos kartos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema. Ją pastebėjo ir vertintojai, ir stojantieji: VDU pedagogikos studijos yra nuolat šalies ir užsienio ekspertų pripažįstamos geriausiomis Lietuvoje, o tarp studentų - populiariausiomis. Jas pasirinkusių stojančiųjų konkursiniai balai yra vieni aukščiausių.

2022 m. Pasaulyje auganti gyventojų populiacija, klimato kaitos keliami iššūkiai bei senkantys žemės gelmių, visų pirma - naftos, ištekliai pasaulį skatina intensyvinti bioekonomikos tyrimus. Bioekonomika vystoma diegiant naujausius mokslo laimėjimus, sujungus trijų universitetų mokslo potencialą bei infrastruktūrą. Lietuvai bei Kauno regionui šios ekosistemos suformavimas yra išskirtinė galimybė įsitvirtinti Europos tyrimų ir inovacijų žemėlapyje. e-aplinkos studijų sukūrimas.

2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė, kad Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) būtų reorganizuojami prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Priimta, kad Universitetas vykdys mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse. Bendromis Lietuvos ir užsienio mokslininkų, ekspertų pastangomis, reformuotas ir edukologijos sektorius - nuo 2018 m. studentai priimami į Švietimo akademiją, kurioje vykdoma mokslinė veikla ir naujausiais tarptautiniais tyrimais grįstos studijos. Universiteto istorija iki 2019 m.

tags: #sporto #mokslas #leu