Vilniaus sporto mokykla „Sietynas“ yra ugdymo įstaiga, kurios tikslas - puoselėti jaunuosius talentus ir skatinti sporto populiarumą. Ši mokykla turi ilgą istoriją ir yra užauginusi ne vieną garsų sportininką. Tačiau, kaip ir kiekviena organizacija, „Sietynas“ susiduria su iššūkiais, ypač susijusiais su finansavimu ir infrastruktūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime mokyklos veiklą, pasiekimus ir problemas, remiantis prieinama informacija.
„Sietyno“ Auklėtinių Pasiekimai Orientavimosi Sporte
Vilniaus sporto mokyklos „Sietynas“ auklėtiniai demonstruoja puikius rezultatus įvairiose sporto šakose. Vienas iš pavyzdžių - orientavimosi sportas. Šią savaitę Ukrainoje vykusiame Europos suaugusiųjų bei pasaulio jaunimo orientavimosi sporto slidėmis čempionate, vilnietė Gabrielė Keinaitė, „Sietyno“ auklėtinė, jaunimo (iki 20 metų amžiaus) grupėje iškovojo 12-ą vietą tarp 52 startavusių sportininkių. Devyniolikmetė sportininkė 5,87 km trasą su 14 kontrolinių punktų įveikė per 38 minutes ir 13 sekundžių. Gabrielei pritrūko vos 6 sekundžių, kad patektų į stipriausiųjų dešimtuką.
Kiti Lietuvos atstovai čempionate pasirodė kiek kukliau. Moterų grupėje Ramunė Arlauskienė užėmė 19-ą vietą, o Jolanta Šulčienė - 34-ą. Vyrų grupėje Nerijus Šulčys liko 34-as, o Vitalijus Petrulis - 41-as. Jaunimo grupėje Vilius Stankevičius užėmė 24-ą vietą, Danius Kalvaitis - 45-ą, Algirda Zaliauskaitė - 33-ią, Vesta Ambrazaitė - 37-ą, o Milda Radzivonaitė - 45-ą. Jaunučių grupėje Nojus Kalvaitis buvo 32-as, Greta Stankevičiūtė - 19-a, Vaiva Laurutytė - 20-a, o Dovilė Makselytė - 25-ta.
Šie rezultatai rodo, kad „Sietynas“ ruošia perspektyvius orientavimosi sportininkus, kurie sėkmingai konkuruoja tarptautinėse varžybose.
Irklavimo Sporto Būklė ir „Sietyno“ Problemos prie Žaliųjų Ežerų
Nepaisant sėkmingų pasirodymų, „Sietynas“ susiduria su dideliais iššūkiais dėl prastos sporto infrastruktūros. Daugiau nei 40 metų šalia Žaliųjų ežerų stovintis pastatas, kuriame treniruojasi baidarininkai, yra avarinės būklės ir baigia sugriūti. Jame laikomos 7 tūkst. litų kainuojančios baidarės, o jaunieji talentai, norėdami persirengti, prieš tai turi atsiplėšti lentomis užkaltą įėjimą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Iki šiol kaip gelbėjimo stotis prie sostinės Žaliųjų ežerų tarnavusi būdelė buvo naudojama ir baidarininkų treniruotėms. Vaikai joje persirengdavo, o po mediniu pastatu buvo laikomos tūkstančius kainuojančios baidarės. Tačiau ekspertai nustatė, jog pastatas avarinės būklės ir juo naudotis uždraudė. Baidarininkai, neturėdami kitų galimybių, kaskart atvykę į varžybas atsiplėšia užkaltą įėjimą ir iš po supuvusių balkių traukia baidares, lipa girgždančiais laiptais persirengti.
Irklavimo sporto mokyklos „Sietynas“ vadovas ir treneris Gintautas Aleksėjūnas teigia, jog kitos išeities nėra. Jis retoriškai klausia: „Pas mus atvažiuoja jaunimas ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Trakų, Marijampolės. Jeigu mes dar galime persirengti namuose ir atvažiuoti jau pasiruošę, ką daryti tiems, kurie iš kitų miestų darda ne vieną dešimtį kilometrų?“
G.Aleksėjūnas ironizuoja, jog kuo blogiau, tuo geriau sekasi treniruotės. Tačiau valdžios dėmesio pastatas sulaukęs tik žodinio. Pamaitinti kalbomis baidarininkai kol kas numoja ranka ir toliau sportuoja.
Sportuojančių vaikų tėvelių komiteto atstovas Arvydas Bergner teigia, jog buvo kilusi mintis rekonstruoti pastatą, tačiau sprendimo teisės neturintys tėveliai iki šiol tik dėlioja svajones, bet ne plytas. Prieš mėnesį susirinkime rašė sostinės merui Artūrui Zuokui, tačiau atsakymas iki šiol negautas.
Anot jo, bus ieškoma alternatyva baidarininkų būstinę įrengti minėtame pastate arba šalimais statyti kitą. „Žalieji ežerai tobula vieta sportuoti vaikams, čia ramus ežeras, viskas gerai matosi, vaikų tėvai gali jaustis saugūs. Kitos vietos įsikurti tiesiog nėra. Čia organizuojamos pagrindinės varžybos, vykstančios sostinėje“, - pasakojo A.Bergner.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Ši situacija atspindi bendrą sporto infrastruktūros problemą Lietuvoje, kai jaunieji sportininkai yra priversti treniruotis nepritaikytose patalpose.
Sporto Finansavimo Iššūkiai Lietuvoje
Sporto finansavimas Lietuvoje yra sudėtingas ir dažnai netolygus procesas. Kaip teigia olimpinis vicečempionas Jevgenijus Šuklinas, Lietuvoje yra tik vienas reikalavimus atitinkantis baidarių ir kanojų irklavimo centras. Ten gera bazė, geri elingai valtims laikyti, gera sporto salė. Tačiau čia gali sportuoti tik tie, kurie yra Lietuvos olimpinio sporto nariai. Vaikai, nors ir turi pinigų, negali atvažiuoti ir sportuoti.
Po Londono olimpiados buvo žadėta išskirti lėšų bazių statyboms. Ir Visagine kažką daro. Savivaldybė yra pateikusi projektą, kažkas vyksta. Tačiau kol kas niekas nepasikeitė. Dabar tik 2015 metais žadama svarstyti projektą dėl sportinių bazių ir jeigu įtrauks ir irklavimo sportą, tada kažkas konkretesnio pradės vykti.
J.Šuklinas pastebi, kad norinčiųjų sportuoti, irkluoti baidares ar kanojas yra labai daug. Susidomėjimas itin jaučiamas vasarą, kada šilta. Tada nereikia ypatingų sąlygų persirengti. Bet kai ateina žiema, šalta, persirengimo patalpos nešildomos. O kai tokios sąlygos, vaikai dažnai serga, todėl neretai tėvai nusprendžia neleisti į tokią sporto šaką, renkasi kitą.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF) yra viena iš pagrindinių sporto finansavimo institucijų Lietuvoje. Į fondą pinigai surenkami iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabaką, taip pat iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 2017 metais sporto projektams buvo paskirstyta apie 6,7 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Tačiau, kaip teigiama, pagrindinės finansavimo opos ir toliau neužgydytos, o šalies sporto pasaulyje ir toliau didėja takoskyra tarp šakų, kurios rėmimo fonde turi užtarimą, ir tų, kurioms po pinigų ragaišio suraikymo ant stalo lieka tik trupiniai.
Pavyzdžiui, dviračių sporto federacija iš KKSRF aruodo gavo 138,800 tūkst. eurų aukštojo meistriškumo sporto plėtojimui. Šiemet KKSRF paskyrė finansavimą net 19 dviratininkų projektų, kuriems bendrai skirta 101,8 tūkst. eurų. Bet kuri kita sporto šaka apie tokią paramą gali tik svajoti.
Šie pavyzdžiai rodo, kad sporto finansavimas Lietuvoje yra netolygus ir ne visada skaidrus procesas, kuris gali lemti skirtingų sporto šakų vystymosi galimybes.
Muzikinio Teatro Sietynas - Kultūros Paveldo Išsaugojimas
Be sporto, „Sietynas“ taip pat gali būti siejamas su kultūros paveldo išsaugojimu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjere išsaugotas originalus sietynas, sukurtas prieš daugiau nei trisdešimt metų K. Simanonio. Dizaineris Marius Mateika sako, kad pats įspūdingiausias Muzikinio teatro akcentas, kurį pavyko išsaugoti iš senojo teatro, yra būtent originalus sietynas.
K. Simanonis kūrybos kelią pradėjo septintame dešimtmetyje, kai metalo menas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Jo dirbiniuose susijungė barokinis puošnumas, gamtos formų vitališkumas ir modernios, tapybiškos plastikos raiška. K. Simanonis sukūrė daug dekoratyvinių metalo dirbinių interjerams: dekoratyvinių pertvarų, pano, šviestuvų garsiems ano meto interjerams. Tarp menininko kūrinių sietynai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kolonų salėje, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose. Jo sukurti paauksuoti šviestuvai, fasado detalės ir valstybės herbas puošia Lietuvos prezidentūros rūmus.
Šis pavyzdys rodo, kad „Sietynas“ gali būti ne tik sporto, bet ir kultūros simbolis, siejamas su paveldo išsaugojimu ir menininkų kūryba.