Įžanga
Lietuva neįsivaizduojama be krepšinio - tai antroji šalies religija. Nors dažnai kalbama apie didelio, nacionalinio krepšinio muziejaus poreikį, Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai veikia unikalus krepšinio muziejus Joniškyje. Šis muziejus, įkurtas entuziasto Leono Karaliūno, tapo traukos centru, įamžinančiu Lietuvos krepšinio istoriją ir garsinantį Joniškio kraštą.
Muziejaus įkūrimo istorija ir vizija
Muziejų įkūrė joniškietis Leonas Karaliūnas, siekdamas įamžinti kraštiečių - iš Joniškio kilusių krepšininkų - atminimą. Anksčiau pats krepšinį žaidęs L. Karaliūnas norėjo pagerbti garsiuosius kraštiečius ir prisiminti, kad būtent Joniškyje pirmą kartą stabtelėjo 1937 m. Europos krepšinio čempionate Rygoje auksą laimėjusi šalies vyrų rinktinė. Savivaldybė entuziasto įkurtam klubui „Žiemgalos ainiai“ davė panaudai apleistas patalpas buvusiame bibliotekos archyve. Pamažu jas suremontavęs L.Karaliūnas į muziejaus atidarymo šventę pakvietė 2009 m. gegužės 30-ąją.
Muziejaus ekspozicija
Per šešerius metus muziejus išaugo savo marškinėlius, o surinkti eksponatai vargiai tilpo į 220 kvadratinių metrų ploto užimančias sales ir koridorių. Ekspozicijos pradžia skirta Joniškio krepšiniui ir šį kraštą garsinusiems krepšininkams, o po to pereinama prie Lietuvos, Europos krepšinio istorijos. Trečioji salė skirta pagerbti auksą laimėjusiems Lietuvos krepšininkams ir jų treneriams. Lietuvos krepšinio aukso salė papuošta ąžuolu, o ant jo sukabintos 68 vardinės gilės - tiek, kiek yra čempionų. Tiesa, tarp jų yra ir vienas ne lietuvis - 2003 m. rinktinės štabe dirbęs amerikietis Donas Nelsonas. Toje pačioje salėje yra ir čempionų sostas, į kurį atsisėsti ir nusifotografuoti kviečiami visi lankytojai.
Muziejuje galima rasti geriausių Europos krepšininkų nuotraukas, jų batelius, kepures, ženkliukus, autografus, sportinę aprangą. Čia pat - autografais papuošti Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Šarūno Marčiulionio, Žydrūno Ilgausko, Sauliaus Štombergo, Eurelijaus Žukausko, Artūro Karnišovo, Roberto Javtoko, trenerių Antanos Sireikos, Jono Kazlausko ir Kęstučio Kemzūros marškinėliai. Lankytojai gali palyginti, kaip atrodo Lietuvos krepšinio legendos A.Sabonio, Grigorijaus Chižniako, Chucko Eidsono sportiniai bateliai, išvysti ir geriausiu pasaulio krepšininku tituluojamo Michaelo Jordano autografą. Didžiausia - Valdemaro Chomičiaus trofėjų kolekcija. Šis legendinis krepšininkas L.Karaliūnui patikėjo visus per karjerą iškovotus medalius, taures, ženkliukus.
Muziejaus finansavimas ir rėmėjai
L.Karaliūnas prisipažino, kad muziejus plečiasi daugiausia geradarių dėka - dauguma eksponatų yra dovanoti. Savivaldybė geranoriškai padengia komunalines išlaidas, o rajono vaikai ir į Joniškį atvažiuojantys svečiai muziejuje lankosi nemokamai. Joniškiečiui pildyti unikalią kolekciją, gaminti stendus, baldus padeda būrelis rėmėjų. Muziejininkas dėkingas Algirdui Gluodui, Viliui Kaikariui, A.Sireikai, Rolandui Grigaliui, Raimondui Granzbergui, Kęstučiui Tautvaišui, Aurimui Briedžiui, Raimundui Nasutavičiui, Rolandui Dovidaičiui, Juliui Nemuniui, kitiems pagalbininkams.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Muziejaus reikšmė ir pripažinimas
L.Karaliūnas neslėpė dabar atsidūręs tarsi aklavietėje - plėsti muziejų nebėra kur. Tame pačiame pastate veikia pramogų centras „Žilvinas“, į jį kojos įkelti nepavyksta. Vis dėlto joniškietis tikisi surasti kokį nors solidų verslininką, kuris norėtų investuoti į šį unikalų projektą. Įkūrėjęs įsitikinęs, kad dar labiau išplėstas Joniškio krepšinio muziejus trauktų smalsuolius iš viso pasaulio.
„Čia jau apsilankė ne mažiau 15 tūkstančių žmonių, - pasakojo krepšinio entuziastas. - Muziejuje buvo ne tik dauguma šalies krepšininkų, bet ir maestro operos solistas Virgilijus Noreika, dirigentas Donatas Katkus, buvęs LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, aktorius Juozas Budraitis, kitos garsenybės“.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, pažymėjęs, kad Joniškiui pasisekė turėti tokį Leoną, kuris „visais įmanomais ir neįmanomias būdais renka istorinius, krepšiniui svarbius eksponatus“, muziejaus įkūrėją L. Karaliūną apdovanojo antrojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus krepšiniui“.
Kitas Krepšinio muziejus "013"
Yra ir kitas Krepšinio muziejus "013" (kodas 305835683), kuris buvo įkurta 2021-07-22. Pagrindinė įmonės veikla yra muziejai. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2023 metais Krepšinio muziejus "013" pardavimo pajamos siekė 271 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Šiuo metu Krepšinio muziejus "013" įsikūrusi adresu Studentų g.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
tags: #krepsinio #muziejaus #direktorius