Įvadas
Lietuvos sporto muziejus, įsikūręs Kauno senamiestyje, Muziejaus g. 7, yra svarbi institucija, sauganti ir eksponuojanti šalies sporto paveldą. Per daugiau nei tris dešimtmečius muziejus sukaupė didelę kolekciją eksponatų, atspindinčių Lietuvos sporto istoriją nuo ištakų iki šių dienų. Šiame straipsnyje apžvelgsime muziejaus istoriją, ekspozicijas, svarbą ir bendradarbiavimo galimybes.
Muziejaus Įkūrimas ir Istorija
Idėja įkurti sporto muziejų Lietuvoje gimė dar XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos sutrukdė šio sumanymo įgyvendinimui. Tik aštuntajame dešimtmetyje Kauno valstybiniame istorijos muziejuje (KVIM) pradėta kaupti sporto istorijos eksponatus. KVIM ekspozicijoje buvo skirta vietos Lietuvos SSR sporto laimėjimams nušviesti, rengtos parodos ir susitikimai su žymiais sportininkais.
1991 m. Sporto istorijos skyriui buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) pastatas Kauno senamiestyje. Tais pačiais metais, vykstant IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, buvo atidarytas Sporto istorijos skyrius, kaip VDKM padalinys. 1993 m. lankytojams buvo įrengta pirmoji ekspozicija. 1996 m. Sporto istorijos skyrius pripažintas pagrindine sporto paveldo įstaiga Lietuvoje, o 2006 m. sausį jis tapo savarankišku Lietuvos sporto muziejumi. Muziejaus kūrimo iniciatoriais buvo J. Ramanauskas, Pranas Majauskas, Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupės nariai.
Muziejaus Fondai ir Ekspozicijos
Šiuo metu muziejaus fonduose sukaupta apie 20 000 eksponatų, iš kurių beveik 1000 eksponuojami nuolatinėje ekspozicijoje ir parodose. Muziejuje galima susipažinti su Lietuvos sporto ištakomis, kūno kultūros ir sporto pradininkais, sporto vadovais, sporto šakomis ir žymiausiais sportininkais. Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai - krepšiniui.
Tarp muziejaus eksponatų yra:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
- Kauno „Žalgirio“ rankininkių iškovota Europos šalių čempionių taurė (1968 m.).
- Kauno „Žalgirio“ krepšininkų iškovoti prizai, tarp jų - tarpžemyninė V. Džonso taurė (1986 m.) ir Eurolygos čempionų taurė (1999 m.).
- Įžymių Lietuvos sportininkų - olimpiečių, pasaulio ir Europos čempionų bei rekordininkų prizai ir asmeniniai daiktai.
- Slidininkės V. Vencienės Kalgario žiemos olimpinių žaidynių bronzos medalis.
- Pirmosios Lietuvos sportininkės pasaulio rekordininkės B. Kalėdienės ietis.
- 1986 m. "Žalgirio" krepšinio komandos iškovota Džonso taurė, krepšininkų M. Paulausko ir A. Sabonio asmeniniai daiktai.
Ekspozicijoje neužmirštas ir futbolas, rankinis, boksas, plaukimas, irklavimas. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.
Teminės Ekspozicijos
Muziejuje veikia ir teminės ekspozicijos, skirtos atskiroms sporto šakoms ar asmenybėms:
- Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija (atidaryta 2006 m. balandžio 28 d.). Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitas, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje. Ekspoziciją parengė muziejininkai Ilona Petrokienė ir Algirdas Jakštas. Ekspoziciją sudaro daugiau nei 350 eksponatų, kurių pagrindą sudaro kelis dešimtmečius J. Ramanauskienės ir J. Ramanausko kauptas lietuviškojo cirko raidos rinkinys (fotonuotraukos, paveikslai, portretai, asmeniniai Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitas, reklaminiai plakatai, knygos, atvirukai, suvenyrai).
- Lietuvos bokso ekspozicija, pavadinta legendinio boksininko ir trenerio Algirdo Šociko vardu (atidaryta 2015 m. sausį). Ekspozicija atspindi daugelio žymių Lietuvos boksininkų ir trenerių, garsių lietuvių išeivių ringo meistrų pergales. Didžiąją jos dalį sudaro A. Šociko trofėjai, prizai, valstybiniai apdovanojimai ir suvenyrai.
Muziejaus Struktūra ir Veikla
Lietuvos sporto muziejui priklauso du pastatai. Viename jų yra darbo kabinetai, biblioteka ir fondų saugykla. Antrame aukšte įrengta pagrindinė ekspozicija (su olimpinio sporto ekspozicija), edukacinė sporto klasė (atidaryta 2021 m.), o vestibiulyje veikia teminės parodos.
Muziejaus veikla apima:
- Eksponatų kaupimą ir saugojimą.
- Nuolatinių ir teminių parodų rengimą.
- Edukacinių programų organizavimą.
- Mokslinių tyrimų vykdymą.
- Bendradarbiavimą su kitomis kultūros ir sporto organizacijomis.
Bendradarbiavimas su Kultūrizmo Akademija
2022 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos sporto muziejaus l.e.p. direktorė Ilona Petrokienė susitiko su Kultūrizmo akademijos prezidentu Remigijumi Bimba. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie muziejaus svarbą, eksponatų išsaugojimą ir visuomenės pritraukimą į muziejų. Taip pat buvo aptariamos galimybės dėl bendradarbiavimo tarp Kultūrizmo akademijos ir Lietuvos sporto muziejaus. Kultūrizmo akademijos prezidentas R. Bimba padovanojo muziejui leidinį „Kultūrizmo akademija“, o muziejaus l.e.p. direktorė I. Petrokienė R. Bimbai įteikė Lietuvos sporto muziejaus ženkliuką.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Šis susitikimas rodo muziejaus atvirumą bendradarbiavimui su įvairiomis organizacijomis, siekiant populiarinti sportą ir jo istoriją.
Vilniaus Sporto Istorijos Muziejus
Verta paminėti ir Vilniaus sporto istorijos muziejų, kuris veikė 1991-2005 metais. Jis buvo įkurtas 1991 m. Vilniaus sportininkų namuose ir oficialiai atidarytas 1993 m. sausio 29 d. Muziejaus veikla prasidėjo 1991 m. vasario 10 d. paroda „Nuo Paryžiaus iki Barselonos“. Vėliau ekspozicija buvo papildyta parodomis apie 1992 m. žiemos olimpines žaidynes Albervilyje ir XXV olimpiados žaidynes Barselonoje, taip pat ekspozicijomis, skirtomis Lietuvos krepšinio ir futbolo 10-mečiams. 1998 m. vasario 3 d. atidaryta paroda, skirta Lietuvos ledo ritulio 75-mečiui, virto atskiru muziejumi, veikusiu iki 2004 m.
Muziejaus Svarba
Lietuvos sporto muziejus atlieka svarbų vaidmenį saugant ir populiarinant šalies sporto paveldą. Jis yra svarbus šaltinis informacijos apie Lietuvos sporto istoriją, sportininkus ir jų pasiekimus. Muziejus taip pat atlieka edukacinę funkciją, supažindindamas visuomenę su sporto vertybėmis ir skatindamas domėjimąsi sportu. Muziejus, eksponuodamas sporto relikvijas ir pasakodamas apie sportininkų gyvenimus, įkvepia jaunąją kartą siekti aukštų rezultatų sporte ir didžiuotis savo šalies sporto istorija.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje