Įvadas
Lietuvos sporto muziejus Kaune - tai švietimo įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti ir populiarinanti Lietuvos ir lietuvių išeivių kūno kultūros ir sporto vertybes. Muziejus įsikūręs Kauno senamiestyje, Muziejaus gatvėje, ir veikia nuo 1991 metų. Per šiuos metus muziejus tapo svarbiu Lietuvos sporto istorijos centru, pritraukiančiu lankytojus, norinčius susipažinti su šalies sporto pasiekimais ir tradicijomis.
Muziejaus įkūrimo istorija ir raida
Idėja įkurti Sporto muziejų Lietuvoje gimė dar XX a. 4 dešimtmetyje, tačiau Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos sutrukdė šiam sumanymui įgyvendinti. Tik 8 dešimtmetyje Kauno valstybinio istorijos muziejaus (KVIM) fonduose pradėta kaupti sporto istorijos eksponatus. KVIM ekspozicijoje buvo skirta vietos Lietuvos SSR sporto laimėjimams nušviesti, rengtos parodos ir susitikimai su žymiais sportininkais.
1991 m. Sporto istorijos skyriui perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) pastatas Kauno senamiestyje. Šio pastato rekonstrukcijos projekto autoriai - architektai Dalia Augustinaitė ir Andrius Palukaitis, o ekspozicijos baldų - architektė Rūta Kreivytė. Tais pačiais metais, rugpjūčio 2 d., vykstant IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, atidarytas Sporto istorijos skyrius, kaip VDKM padalinys. Pirmoji ekspozicija lankytojams įrengta 1993 m. gruodžio mėnesį.
1996 m. Sporto istorijos skyrius pripažintas pagrindine sporto paveldo įstaiga Lietuvoje, o 2006 m. sausio mėnesį jis tapo savarankišku Lietuvos sporto muziejumi. Muziejaus kūrimo iniciatoriais buvo J. Ramanauskas, Pranas Majauskas, Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupės nariai. 1991-2006 m. skyriui vadovavo Arvydas Jakštas, o nuo 2006 m. Lietuvos sporto muziejaus direktoriumi tapo P. Majauskas. Prie muziejaus kūrimo taip pat prisidėjo J. Jurevičius, A. Morkūnas ir E. Volungevičius.
Muziejaus pastatai ir struktūra
Lietuvos sporto muziejus įsikūręs Kaune, dviejuose pastatuose. Viename pastate (Muziejaus g. 7), rekonstruotame 1991 m., įrengta pagrindinė ekspozicija, fondų saugykla, biblioteka, edukacinė klasė ir parodinė erdvė (vestibiulis). Kitame pastate (Muziejaus g. 9) yra J. ir J. Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Muziejuje nuolat rengiamos teminės parodos, skirtos sporto šakų jubiliejams ar nusipelniusių sportininkų pagerbimui. Taip pat vyksta edukacinės programos jaunimui, mokslinės konferencijos ir susitikimai su žymiais sportininkais, treneriais bei sporto mokslininkais. 2021 m. muziejuje atidaryta edukacinė sporto klasė.
Muziejaus fondai ir ekspozicijos
Lietuvos sporto muziejuje sukaupta apie 20 000 eksponatų. Jų rinkinius sudaro įvairių kartų sportininkų, trenerių ir jų artimųjų dovanoti trofėjai, asmeniniai daiktai, sportinės aprangos ir sporto inventoriaus pavyzdžiai, dokumentika, fotografijos ir vaizdo medžiaga.
Pagrindinėje ekspozicijoje (apie 1000 eksponatų) pristatoma Lietuvos sporto raida nuo jo ištakų iki šių dienų. Ekspozicija supažindina su kūno kultūros ir sporto pradininkais, sporto šakų raida ir žymiausiais sportininkais. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai - krepšiniui. Ekspozicijoje galima pamatyti 1986 m. Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos iškovotą Džonso taurę, krepšininkų M. Paulausko ir A. Sabonio asmeninius daiktus. Taip pat eksponuojami futbolas, rankinis, boksas, plaukimas, irklavimas ir kitos sporto šakos. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus emigracijoje.
Tarp muziejaus eksponatų yra Kauno „Žalgirio“ rankininkių Europos šalių čempionių taurė, Kauno „Žalgirio“ krepšininkų pasaulio klubinių komandų W. Jones taurė ir Eurolygos čempionų taurė, slidininkės V. Vencienės Kalgario žiemos olimpinių žaidynių bronzos medalis, pirmosios Lietuvos sportininkės pasaulio rekordininkės B. Kalėdienės ietis ir kita.
Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija
2006 m. balandžio 28 d. atidaryta Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija, kurioje eksponuojama per 350 eksponatų. Jos pagrindą sudaro kelis dešimtmečius J. Ramanauskienės ir J. Ramanausko kauptas lietuviškojo cirko raidos rinkinys: fotonuotraukos, paveikslai, portretai, asmeniniai Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitas, reklaminiai plakatai, knygos, atvirukai ir suvenyrai. Ekspoziciją parengė muziejininkai Ilona Petrokienė ir Algirdas Jakštas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Algirdo Šociko bokso ekspozicija
Lietuvos bokso ekspozicija, atidaryta 2015 m. sausio mėnesį, pavadinta legendinio boksininko ir trenerio Algirdo Šociko vardu. Ekspozicija atspindi daugelio žymių Lietuvos boksininkų ir trenerių, garsių lietuvių išeivių ringo meistrų pergales. Didžiąją jos dalį sudaro A. Šociko trofėjai, prizai, valstybiniai apdovanojimai ir suvenyrai.
Muziejaus reikšmė ir veikla
Lietuvos sporto muziejus yra svarbus Lietuvos sporto istorijos ir kultūros paveldo saugotojas ir populiarintojas. Muziejus ne tik kaupia ir saugo eksponatus, bet ir aktyviai vykdo edukacinę veiklą, rengia parodas, konferencijas ir susitikimus su žymiais sportininkais. Muziejus siekia supažindinti visuomenę su Lietuvos sporto istorija, ugdyti jaunimo susidomėjimą sportu ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Muziejaus fondus nuolat papildo įvairių sporto šakų atstovai, olimpiečiai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Lietuvos studentų sporto ir Kūno kultūros mokytojų asociacijos, sporto klubai ir išeivijos lietuviai. Tarp eksponatų donorų yra tokie žymūs sportininkai ir visuomenės veikėjai kaip A. Bagdonavičius, R. Balaišis, J. Čepulis, Z. Černiauskas, V. Česiūnas, V. Girnius, L. Kačiušytė, B. Kalėdienė, M. Paulauskas, J. Ramanauskienė, G. Ramoškienė, S. Stonkus, A. Stumbrys, A. Šocikas, G. Umaras, B. Užkuraitytė-Statkevičienė, H. A. Varanauskas, V. Vencienė, A. ir S. Vietrinai, A. Zaboras, R. Žulpa, sporto metraštininkas A. Bertašius, Lietuvos Prezidentai V. Adamkus ir R. Paksas, premjerai A. Šleževičius ir G. Vagnorius, Europos olimpinių komitetų (angl. European Olympic Committee, EOC) prezidentas P. Hikis, Europos konfederacijos Sportas ir sveikata (angl. Confederation Europenne Sport Santé, CESS) prezidentas R. Niubo, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas A. Poviliūnas, krepšininkas A. Sabonis, lietuviai iš Jungtinių Amerikos Valstijų - žurnalistas ir architektas K. Čerkeliūnas, R. Garbačiauskaitė, A. Supronas, 1937 ir 1939 Europos vyrų krepšinio čempiono A. Andrulio duktė J. Andrulytė, kanadietis V. Augustinas.
Informacija lankytojams
Lietuvos sporto muziejus įsikūręs Kauno senamiestyje, adresu Muziejaus g. 7. Muziejus siūlo nuolatinę ekspoziciją, temines parodas ir edukacines programas įvairaus amžiaus lankytojams. Muziejuje galima susipažinti su Lietuvos sporto istorija, žymiausiais sportininkais ir jų pasiekimais.
Muziejaus svetainė naudoja slapukus (angl. cookies), o užklausoms naudojama sistema „Google ReCaptcha“, siekiant apsisaugoti nuo interneto robotų.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje