Visi žinome posakį, kad sportas - sveikata. Tačiau šis posakis nėra tik dar vienas senovinis pramanas. Tai - skambus posakis, kuris turi ir mokslinį pagrindimą. Šiame straipsnyje į sportą pažvelgsime ne iš atletų, ne iš profesionalių klubų, čempionatų, o iš kiekvienam asmeniui aktualios - sveikatos pusės.
Fizinis Aktyvumas - Raktas Į Psichinę Sveikatą
„Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“, - sako psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė. Anot jos, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. „Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. (…) Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna“, - tvirtina R. Viliūnienė. Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti. Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau. Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. „Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]“, - aiškina R. Viliūnienė.
„Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. (…) Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. (…) Jeigu tu tą pajėgi nebūtinai kiekvieną dieną, bet kas kažkelintą dieną daryti reguliariai, tai jau yra ženklas, kad tu kažką gali.
Nors pati R. Viliūnienė mėgsta ilgų distancijų bėgimus, tokios fizinės veiklos kaip vienintelės veiksmingos ji savo pacientams tikrai nesiūlo. „Tai gali būti ir plaukimas, ir šokis, bet kokios veiklos, tai, kas žmogui teikia džiaugsmo. (…) Jeigu pasiskaitė žmogus ir galvoja „tai ir man reikia bėgti“, kodėl? Jeigu žmogui tai kelia visišką aversiją, (…) kam jį įkalbinėti bėgti? Tegu daro tai, kas jam patinka.
Sporto Teikiamos Naudos Organizmui
Širdies Ir Kraujotakos Sistemos Stiprinimas
Visi žinome, kad sportuojant varinėjamas kraujas, aktyviau dirba širdis ir visa kraujotakos sistema. Kadangi treniruojame visą kūną, tai tinkamas sporto krūvis gali būti naudingas ne tik ištvermei, raumenims ar kaulams, bet ir širdžiai ir kraujotakos sistemai. Kartu su gerėjančia kraujotakos sistemos veikla, galima pastebėti ir kitų naudų jūsų organizmui. Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Svorio Kontrolė
Viršsvoris arba nutukimas yra rizikos faktorius, didinantis įvairių ligų ir susirgimų pavojų. Kadangi sportuojant deginate kalorijas, natūraliai mažėja jų kiekis ir dėl to darosi lengviau palaikyti, mažinti svorį. Sportą derinant su mityba galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Psichologinės Įtampos Mažinimas
Kad ir kokią psichologinę įtampą jaučiate, moksliškai įrodyta, kad fizinė veikla gali padėti ją nuimti. Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Šiandien apie 75-90 % žmonių lankosi pas gydytoją dėl su stresu susijusių problemų. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims. Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino.
Deguonies Įsisavinimo Gerinimas
Pasirinkdami kardio arba aerobines treniruotes, tokias kaip: bėgimas, dviračio mynimas, plaukimas ir t.t. - padedate savo kūnui. Kaip? Ogi taip, jog mokote jį ir tobulinate jo sugebėjimą išvaryti ir pasisavinti deguonį plaučiuose bei kraujyje.
Imuniteto Stiprinimas
Didelė šiuolaikinių žmonių problema - dėl streso darbe ar mokslo įstaigoje nusilpęs imunitetas. Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas, įvairūs kiti jėgos ir ištvermės pratimai teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis, gerinamos adaptacinės savybės. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Miego Kokybės Gerinimas
Su lengvesnėmis ar sunkesnėmis nemigos formomis reguliariai susiduria ~10-15% planetos gyventojų. Kadangi nuo gero miego ir poilsio priklauso beveik kiekviena kita jūsų gyvenimo dalis ir jos kokybė, būtina gerai išsimiegoti. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Pažiūrėkite į vaikus - jei tą dieną jie nemažai laiko praleido lauke, jų miegas, tikėtina, bus daug geresnis nei tomis dienomis, kai vaikai lauke nebuvo. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Apsauga Nuo Onkologinių Ligų
Jeigu norite apsisaugoti nuo pavojingų onkologinių ligų, specialistai rekomenduoja reguliariai sportuoti.
Apsauga Nuo Osteoporozės
Pavojinga ir nemaloni liga - osteoporozė neprivalo būti jūsų ateities diagnozė. Fizinė veikla skatina medžiagų įsisavinimą ir kaulų stiprinimą, o tai apsaugo būtent nuo osteoporozės. Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Raumenų Stiprinimas Ir Ištvermės Didinimas
Jeigu pasirenkate tinkamus pratimus ir režimą, nesunkiai galite sustiprinti raumenis ir padidinti jų ištvermingumą. Jėgos treniruotės seniai nebėra tik kultūristų reikalas. Tai viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo formų, kuri stiprina ne tik kūną, bet ir protą. Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Jėgos Treniruočių Privalumai
- Funkcionalumas Kasdienybėje: Jėgos treniruotės neapsiriboja vien sporto sale - jų poveikį jauti kiekviename žingsnyje. Kai kūnas tampa stipresnis, lengviau pakelti pirkinių krepšius, ne taip vargina laiptai, mažiau skauda nugarą dirbant sėdimą darbą. Net laikysena pagerėja.
- Kaulų Ir Sąnarių Stiprinimas: Jėgos treniruotės sukuria natūralų stresą kaulams, kuris skatina juos stiprėti. Tai labai svarbu siekiant išvengti osteoporozės, ypač vyresniame amžiuje. Be to, stiprinant aplink sąnarius esančius raumenis, sumažėja sąnarių apkrova, kas gali padėti malšinti ar išvengti lėtinių skausmų, pvz. keliuose ar nugaroje.
- Medžiagų Apykaitos Pagreitėjimas: Daug žmonių stengiasi „sudeginti” kalorijas bėgdami ar važiuodami dviračiu, tačiau pamiršta, kad raumenys yra tikras medžiagų apykaitos variklis. Net kai ilsiesi, tavo raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys. Reguliarios jėgos treniruotės padidina raumenų masę, o tai reiškia, kad tavo organizmas nuolat dirba efektyviau - net miegant.
- Psichologinė Nauda: Fizinė jėga labai glaudžiai susijusi su psichologine būsena. Kiekviena treniruotė skatina endorfinų gamybą - tai natūralūs hormonai, kurie mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus. Be to, progresas sporte stiprina pasitikėjimą savimi: matai, kad gali pakelti daugiau, ištverti ilgiau - o tai persikelia ir į kasdienybę.
- Ligos Rizikos Mažinimas: Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai atlieka jėgos treniruotes, turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo ir net kai kurių vėžio formų riziką. Be to, tai padeda išlaikyti nepriklausomybę senstant - žmogus ilgiau išlieka savarankiškas, energingas, socialiai aktyvus.
Nesvarbu, ar pradedi nuo savo kūno svorio, ar jau keli štangą - kiekvienas žingsnis jėgos treniruočių kelyje prisideda prie geresnio tavo gyvenimo.
Sporto Poveikis Ilgaamžiškumui
Sisteminė 13 kohortinių tyrimų apžvalga parodė, kad fizinis aktyvumas gali pailginti gyvenimo trukmę nuo 0,4 iki net 6,9 metų. Net atsižvelgus į kitus veiksnius (rūkymą, KMI), fizinis aktyvumas vis tiek reikšmingai prisideda prie ilgesnio gyvenimo - vidutiniškai 2-4 metais. Aktyvūs žmonės turi 30-35 % mažesnę bendro mirtingumo riziką nei sėslūs. Kita metaanalizė patvirtino, kad net ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas reikšmingai sumažina mirtingumą. Didžiausia nauda stebima tuomet, kai visiškai neaktyvūs asmenys pradeda judėti bent vidutiniu intensyvumu. Fizinis aktyvumas net iki 38 % sumažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, insulto bei tam tikrų vėžio formų riziką. Be to, jis gerina medžiagų apykaitą ir stiprina organizmo atsparumą.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kaip Pradėti?
- Pasirinkite veiklą, kuri jums patinka. Svarbu, kad sportas teiktų malonumą, o ne būtų prievolė. Išbandykite įvairias sporto šakas ir atraskite, kas jums labiausiai tinka. Tai gali būti bėgiojimas, plaukimas, šokiai, komandinės sporto šakos ar jėgos treniruotės.
- Derinkite įvairias aktyvumo formas. Įtraukite į savo rutiną ne tik kardio, bet ir jėgos bei lankstumo pratimus. Tai padės jums lavinti visas fizines savybes ir išvengti traumų.
- Venkite ilgo sėdėjimo. Jei dirbate sėdimą darbą, darykite reguliarias pertraukas - kas valandą atsistokite, pasivaikščiokite po kambarį, atlikite tempimo pratimus.
- Pradėkite nuo mažų žingsnių. Jei nesate įpratę sportuoti, nebandykite iš karto įveikti didelių krūvių. Pradėkite nuo 15-20 minučių treniruočių kelis kartus per savaitę ir palaipsniui didinkite trukmę bei intensyvumą.
- Įtraukite judėjimą į kasdienybę. Raskite būdų, kaip daugiau judėti kasdien. Vietoj lifto lipkite laiptais, eikite pasivaikščioti per pietų pertrauką, važiuokite dviračiu į darbą ar parduotuvę.
- Svarbiausia - reguliarumas. Siekite, kad sportas taptų jūsų gyvenimo būdo dalimi. Stenkitės sportuoti reguliariai, net jei kartais jaučiatės pavargę ar neturite daug laiko.