Sportas yra daugialypis reiškinys, apimantis fizinį aktyvumą, varžybas, laisvalaikį ir sveikatos stiprinimą. Tai dinamiškas ir sparčiai augantis sektorius, turintis didelę makroekonominę reikšmę ir suteikiantis galimybių siekti užimtumo bei darbo vietų kūrimo tikslų. Sportas gali tapti vietos ir regionų vystymosi, miestų atgaivinimo ar kaimo plėtros priemone. Jis yra susijęs su turizmu ir gali paspartinti infrastruktūros atnaujinimą bei skatinti naujas partnerystes, kurių tikslas - finansuoti sportui ir laisvalaikiui skirtus įrenginius.
Sporto organizacijos ir jų veikla
Sporto reiškinio įgyvendintojos ir sporto paslaugų teikėjos yra sporto organizacijos. Sporto organizacija - tai reguliariai sportuojančių ir fiziškai besigrūdinančių žmonių - sportuotojų, sportininkų ir jiems padedančių specialistų, mėgėjų rėmėjų bendrija. Ji plėtoja kūno kultūrą, sportą, rengia sporto varžybas; ji turi savo įstatus, atributus, tradicijas. Sporto organizacijos bendradarbiaudamos su vyriausybinėmis organizacijomis atsižvelgiant į jų formuojamus prioritetus bei strategijas formuoja sporto pasiūlą.
Sporto pasiūlą sukuria įvairios kūno kultūros ir sporto organizacijos, kurių veiklą reglamentuoja įstatymai, o pobūdį nurodo vidiniai teisiniai aktai. Organizacijas galima priskirti vienam iš trijų sektorių: komerciniam, visuomeniniam ar valstybiniam. Sporto ir rekreacijos organizacijos dažniausiai teikia paslaugas, o ne gamina prekes. Ši aplinkybė leidžia kalbėti apie naują žmonių išteklių kategoriją - sporto ir rekreacijos organizacijų klientus arba vartotojus. Diduma sporto ir rekreacijos organizacijų teikia paslaugas žmonėms, t. y. dirba žmonėms ir specifiniu būdu keičia juos. Taip klientas arba vartotojas tuo pačiu metu yra ir paslaugos vyksmo prielaida ir rezultatas.
Sporto paslaugų ypatumai
Sporto paslauga kaip produktas yra neapčiuopiamas, netvarus, kintamas laike paslaugos dalyvių patyrimas. Paslauga teikiama ir vartojama vienu metu, todėl kliento ir paslaugos teikėjo sąveika yra kritinis sporto organizacijos elementas. Sporto organizacijų tikslas yra siekti patenkinti vartotojų poreikius, kurie atitiktų minimalius vartotojo lūkesčius arba juos viršytų. Tai įgyvendinus sukuriama pridėtinė vertė, kuri sporto paslaugų vartotojui yra itin svarbi renkantis sporto paslaugas, panašių paslaugų grupėje.
Dabartiniu metu rinkoje yra teikiama įvairių tipų sporto, fizinės veiklos ir reakcinio pobūdžio bei turizmo paslaugų, kurios dažnai yra persipynusios savo funkcijomis. Tai lemia ir sporto paslaugų ir jų ypatumų apibrėžties sunkumus. Sporto paslaugų įvairovę bei ypatumus lemia daug veiksnių, tokių kaip technologiniai išradimai, inovacijos, kintantys vartotojų poreikiai, perkamoji galia, kultūrinis pažinimas, sporto paslaugų pateikimas, tam turi įtakos paslaugos teikimo vieta ir pan. Nors sporto paslaugos yra įvairios ir tenkina įvarius poreikius, tačiau dažniausiai jų vartojimas siejamas su šiais siekiais, tai pagerinti vartotojo sveikatos būklę, harmonizuoti psichologinę pusiausvyrą; emocinio sujaudinimo per sporto paslaugos vartojimą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Sportui, sportininkui ar komandai, taip pat varžybų rangui apibūdinti dažnai vartojami epitetai profesionalus arba mėgėjiškas. Lygiai taip pat paslaugos kompleksiškumas ir laipsnis, kaip ji atitinka individualias klientų reikmes, žinių ir specialių įgūdžių, reikalingų paslaugai teikti, lygis, yra tie kriterijai, kurie leidžia paslaugas klasifikuoti į profesionalias ir vartotojiškas. Profesionalios paslaugos - tai individualizuotos kiekvienam klientui ir teikiamos santykiškai aukštos kvalifikacijos darbo jėgos paslaugos.
Sporto mokyklos, sporto klubai, rengiantys didelio meistriškumo atletus ir komandas, sporto ir sveikatingumo klinikos, centrai, samdantys profesionalius instruktorius, trenerius, fizioterapeutus, medikus ir mokslininkus, teikia profesionalias paslaugas savo klientams. Tokių organizacijų paslaugos yra grindžiamos darbuotojų kompetencija ir meistriškumu. Jos negali būti standartizuotos dėl kiekvieno kliento reikmių individualumo, todėl tokiose organizacijose tradiciniai biurokratiniai kontrolės mechanizmai nėra nei tinkami, nei pakankami. Vartotojiškas paslaugas apibūdina kaip paslaugas, teikiamas plačiajai rinkai. Jas teikia santykiškai žemos kvalifikacijos darbo jėga.
Daugelis sporto ir rekreacijos organizacijų teikiamų paslaugų turi šiuos bruožus, t. y. jos puoselėja sveiką gyvenseną, ugdo fizinės veiklos vertės suvokimą, keičia žmonių nuostatas apie sportavimą ir atgaivą, kuria prielaidas tobulėjimo, bendravimo, jaudulio ir visapusiškos palaimos džiaugsmui patirti.
Sporto paslaugų klasifikacija
Galima išskirti pagrindines sporto paslaugų taikymo sritis, tai yra kokius poreikius patenkinti jos yra skirtos. Sporto paslaugų ir fizinio aktyvumo klasifikacija paremta dviem dimensijomis. Pirmą dimensiją apima darbuotojo dalyvavimą teikiant paslaugas, jo profesionalumą, žmogiškąjį faktorių paslaugų kūrimo procese. Antra dimensija yra vartotojas, ją apibrėžia vartotojo malonumo siekimas, įgūdžiai, meistriškumas, sveikata (savijauta). Šių dimensijų derinys sudaro šešias sporto ir fizines veiklos paslaugų teikimo sritis, kurios nukreiptos siekiant: vartotojo sveikatos (geros savijautos), vartotojo fizinių įgūdžių, vartotojo fizinio pranašumo, mitybos ir gydymo.
Sporto organizacijų teikiamos paslaugos gali būti suklasifikuotos į tris grupes:
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
I. Paslaugos dalyviams.
- Vartotojiškos malonumų ar vartotojiškos sveikatos - tai sporto renginių organizavimas arba įrenginių priežiūra ir naudojimosi jais tvarkaraščio sudarymas įvairiems klientų fizinės veiklos poreikiams tenkinti.
- Žmogaus meistriškumo ar žmogaus tobulumo paslaugos reikalauja profesionalios vadybos ir specialistų konsultacijos, klientas siekia tobulumo konkrečioje sporto šakoje ar veikloje.
- Žmogaus palaikymo ar žmogaus gydymo paslaugos teikiamos pagal specialistų parengtas ir vykdomas fizinio pajėgumo ir sveikatingumo ar fizinės, psichinės ir socialinės reabilitacijos programas.
II. Paslaugos žiūrovams.Pastarosios paslaugos yra tiesioginė tobulumo siekimo paslaugų išdava ir yra nukreipta į tiesioginį (žiūrovams salėje) ir netiesioginį (TV žiūrovams) klientų laisvalaikio organizavimą.
III. Rėmimo paslaugos.Rėmimas - tai individų ar grupių piniginė arba nepiniginė parama už vieną ar kelis sporto organizacijos teikiamus pasiūlymus: prieiga prie rinkos (pvz.: olimpinių žaidynių, nacionalinių rinktinių ar sporto šakų federacijų rėmimas), sąsaja su tobulumu (pvz., Arvydo Sabonio rėmimas) ir socialinė atsakomybė ir moralinė pareiga (vietos sporto renginių, vaikų ar neįgaliųjų organizacijų rėmimas).
Sporto paslaugų kokybė
Sporto bei fizinės veiklos paslaugų vadovavimas ir organizavimas priklauso nuo personalo įgūdžių, įsitraukimo. Paslaugų kokybę lemia kontaktinis personalas, kuris tiesiogiai dalyvauja paslaugos teikime. Viešai prieinamos sporto paslaugos yra formuojamos valdžios ir jų patrauklumas bei visuomenės įsitraukimas jas vartoti priklauso nuo valstybinių institucijų taikomų naujovių. Sporto paslaugos yra skirtos visuomenės gerovei ir socialinio aktyvumo poreikiui patenkinti. Viešo sektoriaus sporto paslaugos dažnai yra susijusios su verslo sektoriumi, nes naudojant jas, dažnai yra naudojamas papildomas inventorius, įranga ar kita sporto produkcija. Visuomeninės organizacijos turėtų teikti sporto paslaugas visuomenei naudojant išskirtinius būdus. Tokiu būdu jų objektas yra visuomenės fizinis aktyvumas ir jos įsitraukimas į sporto paslaugų vartojimą.
Sporto paslaugų vartojimui ir jo patrauklumui įtakos turi kokybės aspektas. Tai turi įtakos tiek viešo sektoriaus teikiamoms sporto paslaugoms, tiek verslo sektoriaus teikiamoms sporto paslaugoms. Vartotojų lojalumas yra būtina verslo išlikimo sąlyga. Santykiai tarp suvokiamos paslaugų kokybės ir klientų lojalumo sporto paslaugų teikime vis dar nėra pakankamai išvystyti. Paslaugų kokybė ir patrauklumo vartotojams formavimas bei lojalumo formavimas sporto paslaugų kontekste yra mažai nagrinėta sritis.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Sporto paslaugos kaip ir medicinos paslaugos yra itin specifinės, ir turi turėti aukštus reikalavimus kokybės atžvilgiu, nes tai yra tiesiogiai susiję su žmogaus sveikata. Tačiau, sporto paslaugų kokybės koncepcijos formavimas ir matavimas vis dar nėra galutinai aiškūs. Dabartiniu metu, dinamiškoje rinkoje pradedamos formuoti sporto paslaugų jos normos bei kokybiškų paslaugų teikimo modeliai.
Sporto paslaugų kokybės matmenys dažnai interpretuojami skirtingai ir tai lemia tarp kultūriniai aspektai bei nevienodas sporto infrastruktūros išvystymas. Siekiant sporto paslaugų kokybės būtina analizuoti vartotojų lūkesčių ir pasitenkinimo santykį, ir tai turėtų būti visų šios srities organizacijų siekiu. Sporto paslaugų kokybė labai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus, nes būtent nuo jo priklauso ir tų paslaugų vartotojų sportiniai pasiekimai. Todėl žmogiškųjų išteklių valdymas sporto organizacijoje turi ypatinga reikšmę. Sporto organizacijose dalyvauja įvairaus profilio specialistai, pavyzdžiui: treneriai, savanoriai, teisėjai, kineziterapeutai, medikai, psichologai, vadybininkai, teisininkai, ir pan. Sporto organizacijos Lietuvoje dažniausiai yra nepelno siekiančios organizacijos ir neretai siekiant teikti kokybiškas paslaugas rinkai joms trūksta finansavimo.
Sportas ir savęs pažinimas
Tyrimai rodo, jog sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs pažinimo įgūdžiai skiriasi. Savistabą dažnai atlieka aktyviai ir neaktyviai sportuojantys vaikinai, dauguma nesportuojančių vaikinų savistabą užsiima retai. Dažniausiai savistabą atliekančios paauglės priklauso kategorijoms „aktyviai sportuojančios“ ir „neaktyviai sportuojančios“. Savistabos įgūdis labiau išreikštas nesportuojančių paauglių merginų nei nesportuojančių paauglių vaikinų. Labiau savianalizę linkusios atlikti merginos nei vaikinai. Dažniausiai savianalizę atlieka aktyviai ir neaktyviai sportuojančios merginos bei daugiau kaip pusė nesportuojančių merginų. Pastarąjį rezultatą lemia tai, jog paauglystėje merginos labiau pradeda domėtis savimi, atsiranda poreikis įvertinti save ir lyginti su kitais. Vaikinai, daugiausia dėmesio skiriantys savianalizei, priklauso kategorijoms „neaktyviai sportuojantys“, „aktyviai sportuojantys“.
Joga kaip sporto ir gyvenimo būdo sintezė
Joga dažnai apibūdinama ne tik kaip sportas, bet ir kaip gyvenimo būdas. Po didelio intensyvumo treniruotės žmonės pavargsta, o joga atvirkščiai - ji prideda jėgų. Joga apima labai daug sričių. Kalbant plačiąja prasme joga lavina žmogaus lankstumą, sąnarių paslankumą, ištvermę. Jogos pratimai naudingi nugarai, jie gerina vidaus organų ir nervų sistemos veiklą, subalansuoja kraujospūdį.
Stereotipas, kad joga yra tik vienų ar kitų pozų atlikimas, yra labai dažnas, tačiau jo reikėtų atsisakyti. Atėjęs žmogus viską pradeda po truputį. Joga yra toks kūno lavinimas, kur savęs prievartauti tikrai nereikia. Rezultato siekiama kantriai. Svarbu pabrėžti, kad joga nėra gimnastika, tai - savo kūno pažinimas. Pradėti užsiimti joga gali bet kuris. Svarbiausia įvertinti savo galimybes, jokiu būdu nereikia pradėti nuo internete ar žurnaluose pamatytų sunkiausių pozų. Pradedantiesiems sportuoti reiktų 2-3 kartus per savaitę. Su joga yra kitaip. Tokį intensyvumą siūloma pasirinkti todėl, kad iš pradžių net ir prie mažo krūvio organizmui reikia priprasti. 3 kartai per savaitę mažoka, raumenys per kelias dienas vėl spėja sustingti. Taigi siūlyčiau mažomis dozėmis, bet kasdien.
Mityba sportuojant neabejotinai yra svarbi, bet reikia klausyti savo kūno, negalima jo prievartauti. Pradėjus sportuoti kardinaliai keisti mitybos tikrai nereikia. Ilgainiui žmogui pačiam atsiranda intuityvus noras valgyti sveikiau, dažniau rinktis salotas, daržoves ir mažiau kepto maisto. Pati didžiausia klaida pradedantiesiems užsiimti joga būtų bandymas atlikti pačias sudėtingiausias paveikslėliuose matomas pozas. Taip galima rimtai sau pakenkti. Antra, tokiu būdu pradėjęs užsiiminėti joga, žmogus dažniausiai užsiėmimus meta ir numoja ranka - „tai ne man“. Dar vienas pastebėjimas iš patirties, kad žmonės labai mėgsta žvalgytis į kitus sportuojančius. Svarstyti, kodėl vienas padaro taip, o kitas - kitaip, nevertėtų. Visi mes esame skirtingi.
Sportas ir kognityvinės funkcijos
Kognityvinės funkcijos - tai funkcijos, kurias smegenys naudoja mąstymo, dėmesingumo, informacijos apdorojimo ir atminties procesuose. Kognityvika padeda minčių formavimo ir atminties išsaugojimo procesams. Kai kurios iš šių funkcijų apima nuolatinį dėmesingumą, klausos apdorojimą ir trumpalaikę atmintį. XXI amžiuje labai daug žmonių dirba sėdimą darbą. Be to, nemaža populiacijos dalis dažnai laisvalaikį leidžia pasyviai - prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų. Taigi, itin didelę paros dalį žmonės būna fiziškai pasyvūs.
„Sėdimas gyvenimo būdas“ ir fizinis pasyvumas yra paplitęs tarp vaikų, paauglių ir yra neigiamai susijęs su jų fizine ir psichokognityvine sveikata. Konkrečiai, toks gyvenimo būdas sukelia daug sveikatos problemų bei didelį kognityvinių funkcijų trūkumą. Ypač svarbu būti aktyviems ankstyvajame amžiuje. Vaikystė ir paauglystė yra kritiniai laikotarpiai ugdant judėjimo įgūdžius, lavinant sveikus įpročius ir kuriant pagrindą visą gyvenimą trunkančiai sveikatai ir gerovei. Reguliarus vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas gerina sveikatą ir fizinį pajėgumą. Taigi, sportuojantis jaunimas gali džiaugtis ne vien tik geresne sveikata, bet ir kognityvinėmis funkcijomis. Norint, kad vaikas geriau mokytųsi, yra būtina skirti laiko fizinei veiklai. Norint pasiekti geresnius akademinius rezultatus, svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus: verčiau praleisti kiek mažiau laiko prie ekranų ir rasti laiko teikiančiai malonumą fizinei veiklai.
Tyrimai rodo, jog fizinė veikla (šiuo atveju - būtent funkcinės treniruotės) padeda pagerinti vaikų kognityvines funkcijas. Iš karto po treniruotės ir praėjus 2 valandoms po treniruotės paaugliai pagerino pagrindinius skaičiavimo įgūdžius, koncentraciją, darbinę atmintį, apdorojimo greitį, atrankinį dėmesį ir vykdomąją funkciją - daugelį faktorių, itin svarbių mokymosi procesui. 5 mėn. trunkančios karatė treniruotės buvo efektyvesnės nei fitneso treniruotės. Įrodyta, jog jos gali padėti pagerinti dėmesingumą, atsparumą stresui ir kitiems patiriamiems psichologiniams sunkumams, taip pat raumenų motorinės reakcijos laiką, tačiau 10 mėnesių trunkančios treniruotės yra dar efektyvesnės. Sportas ir kognityvinės funkcijos yra susijusios labai glaudžiu ryšiu. Kūno ir proto balansas yra be galo svarbus kokybiškam žmogaus gyvenimui.