Įvadas
Dziudo, kilęs iš Japonijos, yra ne tik kovos menas, bet ir sporto šaka, pasižyminti technikos įvairiapusiškumu ir taikomąja reikšme. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos dziudo čempionato istoriją, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant šiuolaikiniais pasiekimais.
Dziudo: Pagrindiniai Aspektai
Dziudo (jap. ju - minkštumas, švelnumas + do - būdas) - tai tautinės japonų imtynės, kurios laikomos sportiškiausia Rytų dvikovų disciplina. Varžybos vyksta ant specialaus kilimo, vadinamo tatamiu, kurio dydis gali svyruoti nuo 14 × 14 m iki 16 × 16 m. Kovos plotas, pažymėtas nuo 8 × 8 m iki 12 × 12 m, susideda iš kovos zonos ir ją ribojančios 1 m pločio pavojaus zonos.
Imties trukmė suaugusiems vyrams ir moterims yra 5 minutės. Sportininkas gali laimėti atlikęs technišką veiksmą, išlaikęs varžovą 25 sekundes nugara prispaustą prie tatamio, atlikęs skausmingą veiksmą per alkūnės sąnarį arba smaugiamuoju veiksmu privertęs priešininką pasiduoti. Dziudo technikoje naudojami japoniški terminai.
Varžybų dalyviai vilki baltą arba mėlyną dziudo kostiumą (dziudogą), susidedantį iš kimono ir kelnių, bei juosiasi diržu, kurio spalva atitinka sportininko meistriškumo lygį. Pagal tarptautinę kvalifikaciją, skiriama 16 meistriškumo pakopų: 6 kiu ir 10 danų.
Dziudo 1882 m. sukūrė japonas Dzigoro Kano, kuris atmetė pavojingus gyvybei veiksmus iš džiudžitsu. Dziudo išpopuliarėjo visame pasaulyje dėl savo taikomojo pobūdžio ir techninių veiksmų įvairiapusiškumo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Dziudo Pasaulyje ir Europoje
1948 m. buvo įkurta Europos dziudo sąjunga (European Judo Union, EJU), o 1956 m. - Tarptautinė dziudo federacija (International Judo Federation, IJF), kuri 2023 m. vienijo 207 šalis. Nuo 1959 m. kasmet rengiami Europos vyrų, o nuo 1975 m. - moterų dziudo čempionatai. Pasaulio vyrų dziudo čempionatai vyksta kas 2 metus nuo 1956 m., o moterų - nuo 1980 m. Vyrų dziudo buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą 1964 m. (išskyrus 1968 m.), o moterų dziudo - 1992 m.
Dziudo Lietuvoje: Pradžia ir Raida
Lietuvoje dziudo elementai buvo pradėti naudoti policijos nuo 1927 m. Sovietų okupacijos metais, 1967 m., Vilniaus Žalgirio stadione Viktoras Kairys ir Č. Valiukevičius pirmą kartą pademonstravo dziudo veiksmus. Dziudo varžybos pradėtos rengti nuo 1968 m.
Pirmasis Lietuvos dziudo čempionatas įvyko 1972 m. Kaune. 1980 m. buvo įsteigta Lietuvos dziudo federacija, kuri 1992 m. buvo priimta į Europos dziudo sąjungą, o 1996 m. - į Tarptautinę dziudo federaciją. Moterų dziudo sekcija buvo įkurta 1983 m., o pirmasis Lietuvos moterų čempionatas surengtas 1985 m. Alytuje.
Žymūs Lietuvos Dziudo Sportininkai
Daugkartiniai Lietuvos čempionai yra Vytautas Budginas, Alfredas Fiurstenbergas, V. Kantė, A. Maciulevič, J. Makevičiūtė, R. Motiejauskaitė. SSRS čempionais tapo A. Songaila (1977, 1979), P. Ponomariovas (1978, 1981). P. Ponomariovas taip pat tapo pasaulio (1981, 3 vieta) ir Europos (1978, 2 vieta) čempionatų prizininku, o Viktoras Kairys - Europos (1969, 3 vieta) čempionato prizininku. Kiti lietuvių pasiekimai Europos dziudo čempionatuose: 2 vietą užėmė Jonas Stoškus (1999), 3 vietą - Andrejus Stepanovas (1999), Marius Paškevičius (2012, 2014), Karolis Bauža (2009, 2013). Pasaulio čempionate bronzos medalį iškovojo Marius Paškevičius (2009), o pasaulio dziudo veteranų čempionatą laimėjo Arimantas Pocevičius (2015).
Meistriškumo Lygiai ir Diržai
Metafora apie kovotojų meistriškumo simbolį - juodąjį diržą - pasakoja, kad mokinys pradeda savo kelią nuo balto diržo. Nuo liejamo prakaito per ilgalaikes pratybas diržas tamsėja, kol tampa juodas. Kita metafora - meistro gyvenimo saulėlydyje, kai pasiekiamas aukščiausias lygis, diržas vėl tampa baltu, taip pradedant gyvenimo ciklą iš naujo. Tai simbolizmas, be kurio Rytų kovos menas prarastų dalį žavesio.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Realesnė istorija apie juodojo diržo kilmę yra susijusi su loginiu stalo žaidimu GO. Jis atkeliavo į Japoniją iš Kinijos. XVII a. GO meistras Honinbo Dosaku įdiegė meistriškumo laipsnius DAN, o vėliau šia sistema pasinaudojo ir Jigoro Kano, kuris 1882 m. įkūrė pirmąją dziudo mokyklą - Kodokan.
Pamažu DAN sistemą perėmė ir kitos kovos meno šakos. Iš pradžių sistemą sudarė trys Kyu lygiai ir trys DAN laipsniai. Jauniesiems mokiniams suteikiamas Kyu lygis (jie vadinami mudansha), patyrusiems - DAN laipsnis (yudansha).
Jau 1883 m. pirmieji DAN suteikiami vėliau dziudo legendomis tapusiems Tomita Tsunejiro ir Shiro Saigo. Pagal pastarojo gyvenimo istoriją kino režisierius Akiro Kurosawa 1943 m. sukūrė dziudo sagą „Sanshiro Sugata“.
Diržų Sistema
- Jaunesniųjų grupėse suteikiami Kyu lygiai (spalvoti) diržai.
- Suaugusiųjų - juodieji (kuro obi) diržai. Juodasis diržas simbolizuoja meistro lygį, bet tai tik brandą pasiekusio dziudokos kelio pradžia.
Įgyjantys aukštesnius laipsnius, dziudo meistrai nuo 6-tojo DAN įgauna teisę ryšėti raudoną-baltą diržą (kohaku obi). Tokie laipsniai suteikiami tiems, kurie prisidėjo prie dziudo teorijos vystymo, metodikų kūrimų ar aukštų auklėtinių sportinių pasiekimų. 9 ir 10 DAN suteikiamas tik iškiliausioms asmenybėms, nuėjusioms ilgą ir garbingą kelią, dziudo veiklai paskyrusioms visą savo gyvenimą.
Kodokan Mokyklos Įtaka
1886 m. įvyko varžybos, nulėmusios Kodokan mokyklos ir kartu visos Japonijos kovos meno vystymąsi. Tokijo policijos departamentas, siekdamas modernizuoti policijos pareigūnų pasirengimą kovai be ginklo, rinkosi efektyviausią metodiką. Tam buvo suorganizuotos dvikovos tarp dviejų stipriausių kovos mokyklų Kodokan ir Yoshin-ryu atstovų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Vienos iš seniausių džiudžicu mokyklos ir Kodokan varžytuvėse iš penkiolikos dvikovų tik dvi baigėsi lygiosiomis, o kitose pergalę iškovojo Jigoro Kano mokiniai. Netrukus Kodokan metodas tapo pagrindiniu rengiant pareigūnus, taip pat išpopuliarėjo šalyje ir išplito po pasaulį. Išaugo ir Jigoro Kano įtaka. 1909 m. Jigoro Kano tapo Tarptautinio olimpinio komiteto nariu.
Svarbūs Įvykiai Dziudo Istorijoje
- 1882 m. Jigoro Kano įkuria kovos mokyklą Kodokan.
- 1883 m. Kodokan mokykloje įvedama Kyu-DAN sistema ir suteikiami pirmieji DAN.
- 1886 m. DAN laipsnio dziudo meistrai įgyja teisę ryšėti juodą raištį.
- 1895 m. Suformuojamos penkios metimų grupės (Gokyo no Waza), skirtos nuosekliam Kodokan esminės technikos įsisavinimui.
- 1899 m. Japonijos kovos menų draugijos „Butokukai“ prašymu Jigoro Kano parengia pirmas bendras džiudžicu varžybų taisykles.
- 1907 m. Pakinta apranga - tradicinė kimono keičiama į dziudogi (su prailgintomis kelnėmis ir rankovėmis, raištis pakeičiamas diržu).
- 1919 m. „Butokukai“ oficialiai įtvirtina Jigoro Kano idėją - iš kovos meno (budžicu) išsivysto kovos kelias (budo).
- 1930 ir 1943 m. Kodokan įveda naujus diržus, skirtus ypatingai aukštiems DAN.
- 1935 m. Kaip papildoma motyvacija jaunesniems mokiniams iš Europos pradėjo plisti spalvotų diržų sistema, kuri buvo skirta Kyu lygiams.
- 1951 m. Dziudo tapo tarptautiniu sportu - Paryžiuje įvyko pirmasis Europos čempionatas.
- 1956 m. Pasaulio čempionatas įvyko Tokijuje.
- 1961 m. Pirmą kartą pasaulio dziudo čempionatas vyko už Japonijos ribų.
- 1964 m. Dziudo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.
Dziudo Etikos Kodeksas
Geros manieros, agresijos valdymas tapo kovotojo brandos požymiu. Posakis „Dziudo prasideda ir baigiasi nusilenkimu“ atspindi vertybes, kurios yra išvardintos etikos kodekse. Nuo jų jaunieji mokiniai, peržengę mokyklos slenkstį, pradeda dziudo pamokas. Varžybų taisyklės griežtai draudžia bet kokią nepagarbą kolegoms, teisėjams ar visuomenei. Laimėtojas, arogantiškai demonstruojantis savo pranašumą prieš nugalėtą priešininką, gali būti pašalintas iš varžybų. Dziudo etikos kodekso ir gerų manierų (reigi) laikymasis turi įtakos sprendžiant dėl aukštesnio diržo suteikimo.
Lietuvos Dziudo Čempionato Naujienos
Spalio 14-15 dienomis Kaune vyko Lietuvos atviras dziudo čempionatas, kuriame įspūdingus rezultatus pademonstravo sportininkai.
Moterų rezultatai:
- Svorio kategorija iki 52 kg: Gintautė Marčiulionytė - 3 vieta
- Svorio kategorija iki 57 kg: Džestina Kutkaitė - 1 vieta, Justina Valvonytė - 3 vieta, Gabija Valantinaitė - 3 vieta
- Svorio kategorija iki 63 kg: Raventa Zeniauskaitė - 1 vieta, Diana Kiškel - 2 vieta, Miglė Šalaševičiūtė - 3 vieta
- Svorio kategorija iki 70 kg: Gabija Girdžiūtė - 1 vieta, Inesa Jurčenko - 2 vieta
- Svorio kategorija iki 78 kg: Miglė Julija Dudėnaitė - 1 vieta
- Svorio kategorija iki +78 kg: Sandra Jablonskytė - 1 vieta, Gintarė Klišytė - 3 vieta
Vyrų rezultatai:
- Svorio kategorija iki 60 kg: Gytis Katilius - 3 vieta
- Svorio kategorija iki 66 kg: Audrius Labutis - 3 vieta
- Svorio kategorija iki 73 kg: Deividas Tarulis - 1 vieta, Motiejus Čalka - 3 vieta, Tigran Galstian - 3 vieta
- Svorio kategorija iki 90 kg: Rokas Nenartavičius - 1 vieta
- Svorio kategorija iki 100 kg: Karolis Bauža - 1 vieta, Marius Labalaukis - 2 vieta, Rokas Šimonis - 3 vieta
- Svorio kategorija + 100 kg: Marius Paškevičius - 1 vieta
Sveikiname sportininkus bei jų trenerius!
Kėdainiuose įvykusiame Lietuvos dziudo čempionate pusantro šimto dziudo kovotojų susigrūmė dėl šešiolikos čempionų titulų. Septyni nugalėtojai, ant aukščiausio apdovanojimo pakylos laiptelio lipę ryšėdami ruduosius diržus, kartu su čempionų titulais pagal Nacionalinės dziudo asociacijos taisykles įgijo teisę užsirišti juodąjį diržą (kuro obi).