Įvadas
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF) yra svarbi institucija Lietuvoje, skirstanti lėšas sporto ir fizinio aktyvumo projektams. Šiame straipsnyje aptariami KKSRF veiklos aspektai, lėšų skirstymo principai, iškilę iššūkiai ir skaidrumo užtikrinimo klausimai, remiantis turima informacija apie fondo veiklą ir su ja susijusius asmenis, tokius kaip A. Vasiliauskas.
KKSRF Prioritetai ir Lėšų Paskirstymas
Fondas (valstybės biudžeto) lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. Šiemet, anot naujai išrinkto KKSRF tarybos pirmininko Aivaro Salamakino, nuspręsta finansuoti tik būtiniausius projektų teikėjų poreikius. Daugeliu atveju paramos nutarta neskirti administravimo, reklamos ir panašių išlaidų dengimui.
Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą fondo (valstybės biudžeto) lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. loterijų. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba paskirstė antrąją dalį fondo lėšų - apie 2,4 mln. eurų, skirtų sporto visiems sąjūdžio plėtotei, sporto bazių priežiūrai ir statybai, sporto inventoriaus įsigijimui, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimui. Sporto šakų federacijoms finansavimas jau buvo paskirstytas sausio viduryje. Iš viso į fondą buvo pateiktos 847 paraiškos, kuriose prašomų lėšų suma - daugiau nei 25,9 mln. eurų. Iš tabako ir alkoholio akcizų bei loterijų surinktą 5,8 mln.
2024 m. KKSRF disponavo 6,2 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų (4,497 mln. eurų) atiteko sportinio meistriškumo plėtojimo projektams. Šiemet buvo finansuota 113 šios srities paraiškų iš 155 pateiktųjų. Antroje vietoje - sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas (939 958 eurai), o „Sporto visiems“ sąjūdžio plėtojimui skirta 760 000 eurų. Sporto bazių priežiūrai ir statybai atseikėta 268 000 eurų.
Daugiausia paraiškų - 101 - buvo finansuota iš Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties, 88 paraiškos, skirtos sporto inventoriaus įsigijimui. Šiemet po 2 proc. padidėjo Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties bei Sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės krypties krepšeliai - pirmasis šiais metais sudaro 12,3 proc. visų fondo lėšų (pernai - 10,2 proc.), antrasis - 6 proc.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Lėšų Trūkumas ir Prioritetų Pasikeitimas
Nusivylimo ir apmaudo upės kasmet išsilieja paskelbus, kaip padalintos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšos. Kitaip ir būti negali - įvairios sporto ir kito pobūdžio organizacijos kaskart prašo vidutiniškai penkiskart daugiau nei sukaupta fondo sąskaitoje. Dar yra 26 apmokami ekspertai, kuriems už paslaugas šiemet bus suplota apie pusšimtį tūkstančių eurų.
Nors didelio meistriškumo sporto finansavimas yra viena iš Vyriausybės užduočių, 2008 metais prasidėjus ekonominei krizei, parama federacijoms buvo permesta į KKSRF. Ir bent jau šiuo klausimu sunkmetis Finansų ministerijai nesibaigė iki šiol - pastaroji lieka kurčia nuolatiniams prašymams grąžinti 3,5 mln. Pamaitinus pagrindinį KKSRF „klientą“ - federacijas, dar lieka mažiau nei 3 mln.
Skaidrumo Užtikrinimas ir Naujos Taisyklės
Taryba šiemet ypatingą dėmesį skyrė skaidraus paraiškų vertinimo ir pinigų skirstymo proceso užtikrinimui. Pernai pakeitus Fondo administravimo taisykles, finansavimas tapo skaidresnis ir viešesnis. Skiriant lėšas projekto įgyvendinimui taryba dažnai tiksliai nurodo, kurioms projekto išlaidoms skiriamas finansavimas.
KKSRF taryba siekia būti pačia skaidriausia sporto finansavimo institucija Lietuvoje. Tačiau, kaip pastebima, patikimiausia - savas žmogus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryboje. Pavyzdžiui, federacijos prezidentas. Iš bėdos - bent jau prijaučiantis bičiulis.
Pirmininko R.Kveselaičio iniciatyva parengtas naujas administravimo taisyklių projektas buvo išsiųstas suderinimui STT ir Lietuvos sporto šakų federacijoms. „Rengdamas naujas fondo administravimo taisykles ypač atsižvelgiau į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas dėl fondo veiklos viešumo. Tikiuosi, kad nauja tvarka leis išvengti abejonių dėl fondo tarybos sprendimų, kuriems projektams skirti finansavimą. Svarbus dėmesys skirtas ir kokybiniam paraiškų vertinimui. Po diskusijų, atsižvelgę į kitų tarybos narių pastabas, taisykles patvirtinome. Pirmininkas pasiūlė paraiškas vertinti trimis etapais. Visų pirma bus vertinama projektų administracinė atitiktis, vėliau projektams balus skirs ekspertai ir tik galiausiai, surinkusios reikiamą balų skaičių, paraiškos atsidurs fondo tarybos rankose. Iki šiol tiek ekspertai, tiek fondo taryba vertindavo absoliučiai visas fondui pateiktas paraiškas. 2015 m. jų sulaukta daugiau nei 780, o sprendimai dėl finansavimo turėjo būti priimami per tokiam darbui pernelyg trumpą laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
E. Urbanavičiaus Kritika ir Nesutarimai Taryboje
Šiuo metu E. Urbanavičius visur skleidžia informaciją esą taryba nepritarusi jo iniciatyvai suteikti daugiau viešumo paraiškų priėmimo ir svarstymo procesui. Norime pabrėžti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. KKSD direktoriaus tarybai teiktose naujose Fondo administravimo taisyklėse jokių viešinimo tvarkos pakeitimų nebuvo pasiūlyta. Tik po to, kai 2015 m. spalio 1 d. prasidėjo paraiškų priėmimas ir Fondui jau gavus pirmąsias paraiškas, spalio 9 d. posėdyje E. Urbanavičius, žinodamas, kad juridiškai nėra galimi taisyklių pakeitimai, pateikė siūlymą viešinti paraiškų turinį. Tarybos nariai sutiko iš esmės koreguoti viešinimo tvarką, tačiau pasiūlė tarybos pirmininkui nenusižengti juridinei logikai, netaisyti galiojančių taisyklių paraiškų teikimo eigoje. Tarybos nariai taip pat pasiūlė paruošti pakeitimus atitinkamuose Fondo dokumentuose bei taikyti juos naujam paraiškų teikimo laikotarpiui.
Savo viešuose pareiškimuose E. Urbanavičius mini Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymas dėl tarybos veiklos. Deja, nė vienu šių dokumentų jis nepasidalino su tarybos nariais, savo kolegomis, nors ant dokumentų nebuvo grifo „slaptai“. Žinodamas Fondo veiklos trūkumus nurodančią informaciją jis ją nuslėpė nuo tarybos narių, ko pasekoje mes neturėjome galimybės laiku imtis priemonių trūkumams ir pastaboms pašalinti.
Fondo tarybos nariams sunkiai sekėsi įkalbėti tarybos pirmininką pradėti finansuotų projektų patikros procesą. E. Urbanavičius iki šiol nesudarė galimybės atlikti stebėsenos plane numatytų patikrų, pavyzdžiui, atlikti patikrinimą VšĮ „Nemuno žiede“. Svarbu pabrėžti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. posėdyje jo iniciatyva Fonde buvo svarstoma ir buvo patenkinta šios įstaigos finansavimo paraiškos korekcija, nors kaip KKSD direktorius, jis tuo metu jau turėjo žinoti, kad jai gresia bankrotas. Nuslėpdamas šios ir kitų KKSD pavaldume esančių sporto įstaigų finansinės būklės informaciją KKSD direktorius primygtinai reikalavo tenkinti jų pateiktas paraiškas. O juk šios iššvaistytos lėšos galėjo būti skirtos galo su galu nesuduriančių sporto federacijų, rinktinių, klubų ir sportininkų finansavimui, pasirengimui 2016 metų Olimpiadai.
Tarybos pirmininkas, neinformavęs tarybos ir nederinęs su pagrindinėmis sporto organizacijomis, valstybės institucijoms pateikė Sporto srities korupcijos prevencijos programą ir naują Fondo įstatymo projektą, kuriuo siekia iš esmės panaikinti sporto bendruomenės atstovavimo Fondo veikloje principą ir prisiskirti sau teisę vienvaldiškai valdyti Fondą, skirstyti jo lėšas. Sutinkamai su KKSD direktoriaus siūlomomis pataisomis, Fondo taryba turėtų būti formuojama iš 7 asmenų, iš kurių 5 būtų skiriami paties KKSD direktorius, t.y. - Tokios KKSD direktoriaus iniciatyvos kelia ne vieną klausimą. Ar mums nesiūloma grįžti 10 ir daugiau metų atgal, į tuos laikus, kada visi valstybės ištekliai buvo skirstomi „teisingų ir skaidrių“ valdininkų? Ar šiomis pataisomis nebus sukurtas precedentas, pagal kurį bendruomeninė savivalda ir savitvarka galės būti atimta ne tik iš Lietuvos sportininkų, bet ir mokslininkų, menininkų, kultūros žmonių, jaunimo, leidėjų, žurnalistų? Pagaliau, kuri partija turėtų prisiimti politinę atsakomybę už E. Urbanavičiaus iniciatyvas? Ar tik nesirengia visi šios partijos skyriai persikrikštyti į sporto sąjungas, kad galėtų teikti „skaidrias“ paraiškas fondui, kurį vienvaldiškai valdys E. Matydami, kad nepradedamos formuoti ekspertų grupės, nepateikiamas baigtinis pateiktų projektų sąrašas, nederinama Fondo administravimo išlaidų sąmata ir kilus grėsmei, kad gali būti dirbtinai sustabdyta Fondo veikla, mes 2015 m. lapkričio 12 d. pasiūlėme Tarybos pirmininkui sukviesti neeilinį posėdį susidariusiai padėčiai aptarti. Deja, KKSD atstovai atsakė esą direktorius nemato tam reikalo ir pasiūlė vietoj posėdžio neformaliai padiskutuoti jo kabinete. Manome, kad tuo E. Pareiškiame, kad mes, žemiau pasirašę tarybos nariai, esame pasirengę garantuoti stabilią Fondo veiklą, tarybos darbą, remiantis skaidrumo ir viešumo principais.
Dviratininkų Prioritetas: Ar Tai Teisinga?
Neminint 140 tūkst. eurų, skirtų Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) vykdomai plėtros programai, KKSRF taryba palaimino dvylika paraiškų, susijusių su dviračių sportu, ir joms atriekė iš viso 153 tūkst. Krepšinio projektams skirta perpus mažiau - 73 tūkst. eurų, o trečioje vietoje atsidūrė šaudymas - 44,5 tūkst. Ką bekalbėti apie plaukimui sukrapštytus vos 1,5 tūkst. Palyginimui, prieš metus, kuomet R. Bakutis nevadovavo federacijai, su dviračių sportu susiję projektai tenkinosi trigubai mažesne parama nei šiemet - 52 tūkst.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
A. „Jei jums tai krito į akis, be abejo, kiekvienam turėjo. Aš irgi atkreipiau dėmesį, kad kažkas čia negerai. Bet vertinti R. „Jis (R. Bakutis - DELFI) apskritai aktyvus jaunuolis. Mane kartais net stebina jo žinojimas - viską žino. Bet ir kiti tarybos nariai būna aktyvūs, išsako nuomones. Vienas žmogus nieko neišsprendžia - kiti jį turi palaikyti. Kodėl palaiko, nežinau. Juk tokiems sprendimams pritarė tarybos dauguma“, - dėstė A. Pats R. „Mes visas federacijas ir visus klubus vienodai skatiname rašyti paraiškas. Kiek kas sugeba parašyti - jau jų reikalas. Be to, kai paraiškos buvo rašomos, aš nebuvau federacijos prezidentas. Paraiškos fondą administruojančiam KKSD buvo teikiamos spalį. Bet pinigai projektams sudėlioti sausį, kai R. „Nevertina plaukikai plaukikų, o dviratininkai - dviratininkų paraiškų. Nors ir neprivalau nusišalinti, kai svarstoma kokio nors klubo paraiška, kiekvienu atveju aš fiziškai buvau išėjęs iš salės. Net negaliu pasakyti, kodėl taryba skyrė ar neskyrė pinigų, nes aš nedalyvavau“, - nežinioje liko R.
Vis dėlto LDSF vadovas nėra taip prastai informuotas, kokiu dedasi. Tai išdavė pats R. Alytuje veikianti privati pradedančių dviratininkų mokykla iš fondo prašė 18,7 tūkst. eurų inventoriui įsigyti. „Aš sąmoningai paprašiau neskirti pinigų, nes ta įmonė - per jauna. Tam, kad nebūtų precedento, jog galima rugsėjį įsikurti, o spalį paduoti paraišką fondui“, - aiškino R. Viešoji įstaiga „Dviračių sportas“ buvo įregistruota rugsėjo pabaigoje, o po kelių savaičių jau „iškepė“ paraišką į KKSRF. Ir net ne vieną, o dvi. Naujam inventoriui pirkti skirta 15 tūkst., treniruotėms - dar 5 tūkst. eurų. Vilniaus rajone registruotas „Dviračių sportas“ taip pat yra vienas pastarųjų. R. „Aš pats, kaip fondo tarybos narys, labai intensyviai žiūrėjau, kas čia vyksta, - gynėsi R. Bakutis. - Pats dalyvavau tos komandos pristatyme. Tikrai žinojau, kad komanda yra reali, kad ji veikia. „Staki - Baltik vairas“ komandos sporto inventoriaus srityje pateiktas projektas surinko trimis balais mažiau. „Vėliau sužinojau apie šitos įstaigos įkūrimo detales, pražiopsojau. Bet negali sakyti, kad visa taryba nežinojo, kada įkurta ta organizacija. Žinojo kažkas, bet nutylėjo, nepasakė. Tai yra labai negražu. Iš esmės, nebuvo galima nei tos paraiškos vertinti, nei skirti pinigų, nei išvis apie ją kalbėti, kol ta įstaiga dar nė dirbti nepradėjusi“, - į krūtinę mušėsi A.
Dar labiau suglumo „Dviračių akademijos“ vadovas Marius Bernatonis, iš DELFI sužinojęs, kad jo pateiktą paraišką nurungė ekspertų prasčiau įvertintas „Staki - Baltik vairo“ komandos projektas. „Tikrai tikėjausi finansavimo, nes savo projektą laikiau geru. Man pačiam įdomu, kodėl neskyrė. Buvau žiauriai nustebęs. Turbūt yra povandeninių srovių, kurios lemia fondo paskirstymą. „Man kyla klausimas, kodėl palaikomi projektai, kuriuose niekas neaišku: nei kas bus, nei kaip. Idėja gali būti gera, bet tegu pirma savarankiškai ką nors padaro, kad galėtume pažiūrėti, kokia iš to nauda. Gal projektas naudingas dviračių federacijai, bet kodėl fondas turėtų jį remti? Dėl to, kad taryboje sėdi LDSF prezidentas? Manau, fonde išvis neturėtų būti federacijos prezidentų, nes interesų konfliktas - neišvengiamas“, - samprotavo E.
Rankinio Sporto Finansavimas
Pagal KKSRF tarybos apdovanotų projektų skaičių rankinis nusileido tik dviračių sportui ir užėmė antrą vietą. Pajėgiausi šalies klubai ir Lietuvos rankinio teisėjų asociacija kartu pasidalino 24,5 tūkst. Rankinio atstovų paraiškas vertino ir E. „Prieš svarstymą raštu surašėme visus projektus, nuo kurių nusišaliname. Pavyzdžiui, aš nusišalinau nuo paraiškų, susijusių su KKSD arba jo valdomomis įstaigomis. Nežinau, kur čia tas mano interesas galėtų būti. Esu tik vienas iš penkių tarybos narių. Balsuoti ir įtikinėti kitus ką nors palaikyti yra du skirtingi dalykai“, - nesigraužė E.
Ekspertų Vertinimas ir Tarybos Sprendimai
„Tiesą sakant, negalėčiau pasakyti, kaip ten buvo. Reikėtų žvilgtelėti į dokumentus. Iš esmės, sutinku, kad ekspertų vertinimas turėtų būti pagrindų pagrindas. Bet čia irgi subjektyvumo šiek tiek esama, yra ir dalykų, apie kuriuos ekspertai nelabai žino, gali pasižiūrėti į reikalą formaliai. Jų balas priklauso ir nuo to, kaip surašomas projektas. Vieni moka gerai organizuoti ir dirbti, bet nė velnio nemoka rašyti. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį“, - dėstė A. E. „Manau, taryba negali slėptis už ekspertų. R. „Mes nekomentuojame, kodėl vienas gavo, o kitas negavo“, - DELFI patikino R. „Ekspertų vertinimas mums labai palengvina darbą, bet mes svarstymų metu keliame kiekvieną projektą ir žiūrime, kas jame parašyta, kiek tai šiandien aktualu, kokią reikšmę turės visai šaliai arba vienam ar kitam regionui“, - kalbėjo R. Tokios progos prisibelsti į fondo tarybos narių širdis negavo nė vienas kitas pareiškėjas. Tiesa, R. Kveselaičio teigimu, taryba turi teisę iškilus klausimams dėl projekto pasikviesti jo autorius į savo posėdį.
Lietuvos Studentų Sporto Asociacijos (LSFS) Finansavimas
Pirmosioms šiemet atseikėta 245 tūkst. „Aš balsavau prieš, nes ne pirmus metus nepalaikau šitos idėjos“, - neslėpė E. „Pats būdamas federacijos prezidentu taip ir nesupratau, kokia šito renginio reikšmė. Pinigai skiriami palyginti nemaži, o efektas - abejotinas. Pavyzdžiui, rankinyje mes patys organizuodavome čempionatą tokio amžiaus vaikams, kuris vykdavo ištisą sezoną. O čia - tik kelios rungtynės. Bet tiek dalyvių sutraukia pradiniai etapai, rengiami savivaldybių sąskaita. „Mūsų nuomone, toks kompleksinis renginys federacijoms yra būtinas. Nes tokio amžiaus jaunimui tai yra vienintelis sporto renginys Lietuvoje, tarsi moksleivių olimpiada. Viena, kai kažkokioje salytėje daro čempionatą, kas kita, kai būriai jaunimo suvažiuoja į šventę - tuomet visai kita renginio vertė“, - svėrė R. Beje, anksčiau LSFS iš fondo gautas lėšas vėl perskirstydavo atskiroms federacijoms.
Nacionalinių Rinktinių Ekipiravimas
Nacionalinių rinktinių ekipiravimo projektas iš KKSRF sulaukė 55 tūkst. R. Kveselaitis aiškina, kad skurdesnėms federacijoms tai - vienintelis išsigelbėjimas nuo gėdos tarptautinėse varžybose. „Mes kalbame ne apie treniruotėms skirtą aprangą, o paradinę uniformą. Negali būti, kad boksininkai į užsienį važiuoja su mėlynais treningais, kiti - jau su žaliais. Mes labai griežtai reglamentuojame, kas gali gauti uniformas. Tai - pasaulio ar Europos čempionatų dalyviai. O ten reikia atrodyti vieningai“, - paaiškino R. „Visos Lietuvos mes nesiekiame aprengti: tie treningai dėvisi greitai, daugiausiai tempia dvejus metus. Už šiemet gautą sumą išeis 400-500 komplektų, kurių tokiam laikui ir užteks. Skelbsime viešą konkursą - kas pasiūlys mažiausią kainą, tas ir gamins“, - dėstė R.
Asociacijos „Sportas Visiems“ ir Susijusių Organizacijų Finansavimas
Į fondą šaknis giliai suleidusi ir Lietuvos asociacija ,,Sportas visiems“. KKSRF tarybos nario A. Vasiliausko vadovaujamai organizacijai šiemet atiteko 139 tūkst. Dar 38 tūkst. eurų prisidūrė sovietinės santvarkos žlugimą sėkmingai atlaikiusi Lietuvos sporto draugija ,,Žalgiris“, kurios prezidentas - tas pats A. Pastarosios paraiška pavadinta „Kūno kultūros ir sporto plėtra“. Pabaigoje pridėkite žodį „kaime“, ir gausite Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos ,,Nemunas“ projektą, įvertintą dar 30,4 tūkst. eurų. „Neturiu čia net ką pakomentuoti… Šiaip dauguma sporto visiems projektų kelia klausimų“, - beviltiškai ranka numojo E. Neskaičiuojant jau minėtų „Žalgirio“ ir „Nemuno“ draugijų, kitos asociacijos ,,Sportas visiems“ narės surinko papildomus 162,6 tūkst.
Bet A. Vasiliauskas suka galvą dėl kitų dalykų: jis įsitikinęs, kad bendrai sporto visiems projektams skirti 460 tūkst. „Kokios jau čia didelės lėšos, kai tiek tūkstančių žmonių, tokie skaitlingi renginiai… Paskaičiuokite, kiek vienam žmogui nuo tos sumos telieka. Visame pasaulyje iki 38 proc. sportui visiems skiriama, ir niekas net neklausinėja, kam tai reikalinga. O mes duodame 5 tūkst.
#
tags: #sporto #remimo #fonas #vasiliauskas