Sporto rūmai ir futbolo rungtynės - tai neatsiejami Lietuvos sporto istorijos elementai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip sporto rūmai ir stadionai formavo futbolo raidą Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų aikščių iki modernių arenų.
Futbolo užuomazgos Lietuvoje
Iki Pirmojo pasaulinio karo sportas Lietuvoje dar tik brendo. Pirmieji futbolo mačai Kaune buvo sužaisti likus vos keleriems metams iki carinės valdžios pabaigos. 1919 metais įvyko pirmos parodomosios rungtynės, tik be vartų. Tuometė sporto organizacija Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) darė didžiulę įtaką, kad būtų organizuotas futbolas, pradėjo kurtis daugiau komandų. Galiausiai, naujai išėjusiame „Lietuvos sporto“ laikraštyje buvo paskelbta, kad organizuojamas Lietuvos čempionatas ir prašoma per porą mėnesių pateikti klubų emblemas, aprangas. Pirmosios rungtynės vyko Kauno Ąžuolyne, visos komandos buvo iš Kauno. Dvi aikštės buvo įrengtos greta, bet ne dabartinio stadiono vietoje, o truputį toliau į Ąžuolyną. Tai buvo paprastas laukas, net ir vartų ten nebūdavo pastoviai. Juos reikėdavo atsinešti iš apačios, kur buvo LFLS buveinė Žalio kalno papėdėje. Pirmos ketverios rungtynės gegužės 7-ąją buvo sužaistos, o paskiau prasidėjo lietūs ir teko jas atidėti, iškilo labai daug organizacinių sunkumų.
1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kauno sporto arenos tarpukariu
LFLS Ąžuolyno pievose įsirengė improvizuotą sporto aikštę, tuo duodama pradžią šiandieniam Kauno sportiniam branduoliui. Dėl erdvės centriniame miesto parke LFLS nuolat konkuravo su čia pat karves ganiusiais piemenimis, o atsainų miesto institucinį požiūrį į sportą iliustruoja 1923 m. aprašytas įvykis, kai pro vidurį aikštės buvo tiesiog pravesta maumedžių alėja.
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje susidomėjimas sportu ypač išaugo. Vienas iš 1932 m. „Lietuvos aido“ skaitytojų iliustratyviai apibūdina to meto situaciją: „Į stadioną patekti reikia mažiausia valties. Molynas nežmoniškas, automobilių išminkytas, išvagotas. <…> Aikštė nelygi. Aplink įvairūs kloneliai, kalneliai ir kitokie sąšlavynai. Kai kada (pvz. per rungtynes su švedais) net karvė vaikštinėja. <…> Tribūnos! Ten pat su molėtomis kojomis vaikščiojama, ten pat ir sėdima. Vienas teisėjas savo memuaruose netgi prisimena atvejį, kaip per tarptautines rungtynes stadione nugriuvo perpuvę futbolo vartai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
1933 m. miesto valdžia LFLS iš Ąžuolyno iškėlė, o sklypą atidavė pirmosios valstybinės sporto institucijos - Kūno kultūros rūmų (KKR) reikmėms: KKR šalia statėsi savo pastatą. Būtent šis Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas statinys buvo pirmasis žingsnis sportui suteikiant deramą vietą valstybės kultūriniame gyvenime. Pagrindinės statinio funkcijos buvo ruošti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius, taip pat skleisti sporto propagandą. Tiesa, statiniu buvo leidžiama naudotis ir įvairioms kitoms organizacijoms - ypač populiari buvo moderniausia šalyje dengta sporto salė, kurios tuomet pažangi stiklinio stogo konstrukcija išliko iki mūsų dienų.
Kūno kultūros rūmų stadionas atsirado buvusio LFLS stadiono vietoje: buvo įrengta ne tik aikštė, bet ir pastatytos naujos tribūnos, o šalia sporto garbei pavadintos gatvės atsirado taip pat V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti, prie KKR fasado priderinti modernistiniai stadiono vartai. Šiek tiek padiskutavus apie statybos vietą, 1939-ųjų Europos krepšinio pirmenybėms per rekordinį laiką buvo pastatytas paskutinis Ąžuolyno sporto komplekso papildymas tarpukariu - Kauno sporto halė.
Ąžuolyno kompleksas nebuvo vienintelė miesto sporto arterija - dar viena sporto aikštė buvo Panemunėje, o žydų sporto klubas „Makabi“ stadioną turėjo Jonavos gatvėje; buvo ir keletas smulkesnių objektų. Rengiamuose naujuose miesto plėtros planuose, kvartalų brėžiniuose, visada buvo numatyta ir vieta sporto aikštynui - itin stambus sporto kompleksas turėjo atsirasti Aukštuosiuose Šančiuose.
Vilniaus „Žalgirio“ stadionas: istorija ir reikšmė
Vilniaus „Žalgirio“ stadiònas (1940-1947 Vìlniaus miẽsto stadiònas, 1948-1954 Valstýbinis stadiònas, 1955-1962 „Spartako“ respublikìnis stadiònas), atidarytas 1950 07 21. 1922 dabartinio stadiono vietoje lenkų sporto klubai pradėjo žaisti futbolą, vėliau pastatė centrinę tribūną (šiek tiek panašią į dabartinę), aplinkui supylė žemės pylimą žiūrovams, įrengė bėgimo takelius.
Stadiono istorijos etapai
- Iki 1831 m.: Cariniais laikais šioje upės pusėje, kur įsikūręs Žalgirio stadionas, buvo užmiestis. Čia buvo caro laikų kareivinių namai, karinis objektas.
- 1921 m.: Pradėtos stadiono statybos Piromonte.
- 1922 m.: Dar nebaigus statybų jis buvo atidarytas (iškilmėse dalyvavo maršalas Juzefas Pilsudskis). Atidarymo rungtynes žaidė dvi karių sporto komandos. Stadione vykdavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybos. Tuo metu šioje vietoje buvo Piromonto rajonas. Lenkų sporto klubai pradėjo žaisti futbolą, vėliau pastatė centrinę tribūną (šiek tiek panašią į dabartinę), aplinkui supylė žemės pylimą žiūrovams, įrengė bėgimo takelius.
- 1933-1935 m.: Miestelėnai talkos būdu supylė pylimus ir rytinėje tribūnoje įrengė suoliukus. O centrinė tribūna atrodė kaip ir dabar. Ji turi istorinę vertę, nes tais laikais „išneštas“ stogelis buvo unikalus dalykas.
- 1941 m.: Pradėti Vilniaus stadiono statybos projektavimo darbai. Per II pasaulinį karą stadionas nukentėjo į jį nukritus bomboms.
- 1948 m.: Stadionas pradėtas statyti iš karto po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir pastatytas. Iš pradžių jis vadinosi „Spartako“ (respublikinis, vėliau - centrinis).
- 1949 m.: Prasideda stadiono, statyto Lenkijos kariškių tarpukariu ir karo metu apgriauto, rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos stadionas įgyja išvaizdą, kurią turėjo iki pat savo egzistavo pabaigos. Rekonstrukcijos projekto autorius - architektas Viktoras Anikinas.
- 1950 m. liepos 21 d.: Stadionas atidarytas kaip Vilniaus centrinis stadionas, kuriame buvo 15 000 sėdimųjų vietų. Tą dieną I lygos varžybose Spartakas Vilnius įveikė Dzerzinec Celabinsk komandą 10-2. Stadionas vokiečių karo belaisvių rekonstruotas (architektas baltarusis V. Anikinas), įrengta apie 15 000 vietų žiūrovams, vėliau jis tapo sporto komplekso dalimi. Liepos 23 d. įvyko pirmos rungtynės rekonstruotame stadione: Vilniaus Spartako (vėliau Žalgirio, įkurta 1947) futbolo komanda laimėjo SSRS B klasės pirmenybių rungtynes (10:2) su Čeliabinsko Dzeržinec ekipa.
- 1955 m.: Šalia pastatyta didelė sporto salė ir atviras baseinas. Apie 1955 m. sostinėje pradėjo kurtis futbolo draugijos. Stadionas buvo atiduotas „Spartakui“.
- 1956 m. liepos 23 d.: Per rungtynes Lietuva-Kinija (0:1) buvo 18 000 žiūrovų.
- 1957 m.: - Vilniaus „Žalgirio“ uždaras plaukimo baseinas.
- 1962 m.: „Žalgirio“ stadionas ir pati Vilniaus „Žalgirio“ komanda gauna dabartinį pavadinimą. Iki tol klubas vadinosi „Spartakas“. Pasak jo, draugijos buvo gana silpnos, todėl “Žalgirio“ ir „Spartako“ draugijas nuspręsta sujungti ir gimė „Žalgiris“. Rugsėjo 13 d. pirmą kartą per rungtynes (2 kėlinyje) su Leningrado komanda Zenit stadione sužibo aikštės apšvietimo prožektoriai.
- 1966 m.: Pabaigoje sumontuota (tuo metu viena moderniausių) vengriška švieslentė.
- 1971 m.: - Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.
- 1987 m.: Vilniaus „Žalgiris“, kuris namų rungtynes žaidė „Žalgirio“ stadione, iškovoja SSRS čempionato bronzos medalius. Tai sėkmingiausias komandos pasiekimas per visą sovietmetį.
- Iki 1990 m.: Stadione Vilniaus Žalgirio futbolo komanda žaidė visas (žaidžiamas namuose) SSRS čempionato rungtynes.
- 1997 m.: Stadione sumontuotos plastikinės kėdės.
- 2004 m.: Lietuvos futbolo rinktinė atrankoje į 2006 m. pasaulio čempionatą „Žalgirio“ stadione sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Ispanija. Po rungtynių ispanai apkaltina itin prastą „Žalgirio“ stadiono būklę, o jas stebėjęs FIFA komisaras pateikia ataskaitą, kad stadionas neatitinka FIFA reikalavimų ir jame negali vykti tarptautinio lygio rungtynės. Spalio 13 d. Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė paskutinį mačą stadione žaidė (0:0) su Ispanijos rinktine.
- Nuo 2005 m.: Stadione žaidžiamos futbolo nacionalinių lygų rungtynės.
- 2010 m.: Vilniaus „Žalgiris“, kuris tuo metu vadinosi VMFD „Žalgiris“, sužaidžia paskutines savo rungtynes „Žalgirio“ stadione. Stadiono savininkai (ŪBIG) planavo jį griauti ir statyti toje vientoje naują rajoną. Tačiau šiuo sprendimu pastaruoju metu abejojama.
- 2011 m.: Stadionas uždarytas.
- 2012 m.: Į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną futbolas trumpam grįžta: čia namų rungtynes žaidžia Vilniaus REO komanda. Tais pačiais metais „Žalgirio“ stadioną suniokojo vandalai: pavogė vartus, iškasinėjo veją, sulaužė atsarginių žaidėjų suolelius.
- 2013 m.: Bankrutuoja „Ūkio bankas“, kurio dukterinė bendrovė „Žalgirio sporto arena“ vienintelė buvo pateikusi pasiūlymą Vilniaus savivaldybės paskelbtame konkurse statyti naują stadioną Vilniuje „Žalgirio“ stadiono vietoje. Stadionas pereina Šiaulių bankui.
- 2014 m.: Vilniaus savivaldybė nutraukia konkursą dėl naujo stadiono statybos. Šiaulių bankas paskelbia parduodantis stadiono kompleksą ir teritoriją. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas dar 2014 metais priėmė sprendimą, kad Nacionalinis stadionas Vilniuje bus statomas Ozo gatvėje, Vilniaus taryba 2014-ųjų gruodį taip pat atsisakė planų statyti stadioną Rinktinės gatvėje (buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje) ir numatė jo statybą Ozo gatvėje.
- 2015 m.: Iš Šiaulių banko stadioną perka Arvydo Avulio bendrovė „Hanner“. Pastarasis paskelbia, kad čia iškils komercinės paskirties pastatai - biurai, viešbučiai, viešojo maitinimo įstaigos. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamojo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planuoja gyvenamųjų butų ir ofisų statybą. Šiaulių bankas 2015 metų gegužę apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį už 41 mln. eurų pardavė „Hanner“ įmonei „Promola“. Čia planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir administravimo centrą, investicijos į kurį sieks apie 200 mln. eurų.
- 2016 m.: „Žalgirio“ stadionas pradedamas griauti. Liepos 6 dieną čia 20-ojo gimtadienio koncertą surengė „G&G Sindikatas“, taip leisdamas vilniečiams paskutinį kartą užeiti į legendinį stadioną ir su juo atsisveikinti. Po koncerto, kaip ir visoje Lietuvoje, „Žalgirio“ stadione dar nuskamba „Tautiška giesmė“ - lyg paskutinis stadiono atodūsis.
- 2017 m.: Dar viena Vilniaus tarybos rezoliucija buvo priimta balandį - joje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta sporto ir pramogų objekto Rinktinės gatvėje, šiame sklype numatant plėtrą be privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną.
Architektūriniai aspektai
Architektūros istorijos ir teorijos žinovas prof. Algimantas Mačiulis teigia, kad žvelgiant apskritai Žalgirio stadiono architektūra nėra itin svarbi Vilniaus architektūriniam paveikslui. Pasak profesoriaus, Žalgirio stadioną projektavo Viktoras Anikinas. Jis savo kūrybinį įspaudą paliko ir sostinėje esančioje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Pasak A. Mačiulio, Žalgirio stadiono architektūra nėra išskirtinė nei konstrukcija, nei architektūrine forma. „Todėl, kai buvo svarstoma Architektų sąjungos ekspertų taryboje, niekas nepareiškė jokio gailesčio, kad kažką prarasime“, - kalbėjo architektūros istorijos žinovas. A. Mačiulis teigė, kad dar vieną panašų stadioną Vilnius turėjo šalia dabartinio Seimo. Šis stadionas buvo vadinamas Jaunimo stadionu.
Futbolo gerbėjų požiūris
Lietuvos futbolo istorijos ir statistikos rinkėjas Gediminas Kalinauskas į Žalgirio stadioną žiūri per futbolo gerbėjų prizmę: „Tai seniausias stadionas Lietuvoje, šventa vieta futbolo gerbėjams“. Pasak pašnekovo, tuomet Žalgirio stadiono vietoje buvo įrengta aikštė su suoliukais žiūrovams stebėti varžybas. Dabartinis stadiono pastatas, pasak pašnekovo, buvo pradėtas statyti 1948-1949 m. sovietų Lietuvos dešimtmečiui paminėti. Stadionas tapo valstybiniu.
Dabartinė situacija
DELFI primena, kad šių metų gegužę Žalgirio stadionas perėjo į nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ rankas. Bendrovės vadovas Arvydas Avulis yra teigęs, kad Žalgirio stadiono teritorija bus paversta į dvi erdves - gyvenamąją ir komercinę. Žadama darbus pradėti nuo gyvenamųjų namų statybos.
Buvusio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono teritorija, kažkada buvusi futbolo sirgalių meka, šiandien jau nė iš tolo neprimena sovietmečiu statyto stadiono ir jo prieigų. Vietoje jo iškilo nauji pastatai, verslo centrai ir gyvenamieji namai, sukeliantys įvairių nuomonių ir vertinimų.
Nauja viešoji erdvė
„Šalia šių dviejų pastatų suformuota pėsčiųjų promenada, einanti lygiagrečiai Rinktinės gatvės. (…) Planuodami „Business Stadium“, norėjome sukurti kvartalą, atvirą ne tik verslui, bet ir miestui. Pėsčiųjų promenada yra vienas pagrindinių akcentų - tai visiems vilniečiams ir miesto svečiams prieinama viešoji erdvė su vandens kaskadomis, įspūdingu apšvietimu, želdiniais ir poilsio zonomis. Unikalią promenados architektūrą kūrė pasaulyje pripažinta kraštovaizdžio architektūros studija „Martha Schwartz Partners“. Į promenadą ir kitas viešąsias kvartalo erdves „Hanner“ investuoja apie 2 mln. eurų“, - 15min sakė UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Ši erdvė - lyg savotiška duoklė miestui, planuota rengiant bendrą teritorijos projektą, kai A.Avulis pareiškė, kad stadiono čia tikrai nebus. Tai bendrovės valdybos pirmininkas dar kartą patvirtino prieš metus kalbėdamas su BNS - nors teritorijų planavimo dokumentai buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje numatė futbolo areną, jos statyti neketinta.
Investicijos ir ateities planai
„Hanner“ iš Šiaulių banko už 41 milijoną eurų 2015 metų balandį įsigijo teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių. Čia planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir administravimo centrą, investicijos į kurį sieks apie 200 mln. eurų.
Be jau esančių pastatų „Hanner“ teritorijoje šiuo metu auga „Business Stadium North“ verslo centras, surengtas architektūrinis konkursas ir dar vienam - „Business Stadium North East“. Taip pat rytinėje teritorijos dalyje plėtojamas daugiabučių projektas „Centro rezidencija“ - šiuo metu jau pastatytas pirmasis etapas, statomi antrasis ir trečiasis. Iš viso gyvenamąją kvartalo dalį sudarys 8 namai, kuriuose bus įrengta 424 butai. Visoje teritorijoje planuojami dar keli verslo centrai. Be to, numatyta didelė, maždaug 10 tūkst. kv. m ploto, aikštė, kuri papildys promenadą ir taps viso kvartalo centru. Tai žadėtoji erdvė, priminsianti stadioną.
Kontroversijos ir teisiniai ginčai
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nutraukia valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo griaunamas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma įmone „Hanner“, kuri šioje teritorijoje stato 20 mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei šiemet planuoja pradėti verslo centro statybą.
Visos investicijos į 8 hektarų teritoriją, iš kurių 6 ha sklypo nuomos sutartis nutraukta, turėjo siekti apie 200 mln. eurų.
„Žalgirio“ stadiono paveldas
1950 metais baigtas statyti sostinės stadionas iš pradžių buvo vadinamas „Dinamo”, vėliau iki 1961 metų - „Spartako” vardu. Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė paskutinį mačą Vilniaus „Žalgirio“ stadione žaidė su Ispanija 2004 m. spalio 13 dieną. Rungtynės baigėsi be įvarčių. Ispanai dėl juos nuvylusio rezultato kaltino prastą stadiono būklę, apgailėtiną veją.
Sovietiniais metais „Žalgirio“ stadionas buvo didžiausias Lietuvoje - tribūnose tilpo daugiau negu 15 tūkst. žiūrovų.
Kitos Vilniaus futbolo arenos
Tauro kalnas
„Pradžia visada yra įdomi. Vieni istorikai teigia, kad futbolo pradžia - 1911 metais, ant Stalo kalno. Pasak istorikų, rengiant pirmą lietuvišką vadovą po Vilnių, Mykolas Biržiška su bendraminčiais, mažai gilindamiesi į kalno asmenvardinę kilmę, išvertė pažodžiui - laukinis jautis arba tauras. Pasak jo, čia buvusi futbolo aikštė minima ir tarpukario Lietuvos diplomato, rašytojo Igno Šeiniaus romane „Raudonasis tvanas“, kurio pagrindinis veikėjas, žvelgdamas nuo šios vietos, gėrisi Vilniumi ir komentuoja, kad mato nebaigto statyti stadiono griuvėsius.
Tauro kalnas yra tarsi tarpinė stotelė Vilniaus futbolo istorijoje. Visai netoliese, dabartinėje A. Jakšto gatvėje, tuo metu ji vadinosi Chersono gatve, buvo toks smėlingas, dulkinas laukas, kuriame, kaip teigia istorikas Juozapas Paškauskas, vilniečiai žaidė futbolą: gimnazistai, lengvosios atletikos entuziastai, buvo toks klubas „Sokol“. Netoli, į kitą pusę nuo Tauro kalno, A. Vivulskio gatvėje žydų sportinė draugija „Makabi“ turėjo savo sporto aikštę ir ten žaidė futbolą. Ir „Makabi“ futbolininkai vienu metu net buvo tapę Vilniaus čempionais.
Kalnų parko stadionas (buvęs „Dinamo“)
Vienintelis iki šiol išlikęs - Kalnų parke esantis buvęs „Dinamo“ stadionas. Vilniaus futbolo pradžia, ypač tarpukariu, susijusi su kariais. Antras šito stadiono etapas buvo jau po karo, 1949 metais baigiama šito stadiono rekonstrukcija, tada jis įgauna vyresniems vilniečiams žinomą „Dinamo“ pavadinimą. „Dinamo“ sporto sąjungai priklausantis stadionas ir šitas kompleksas per kelerius metus išsiplėtė, buvo perstatyta šaudykla, šalia įrengtas Dainų slėnis, taip pat buvo įrengta vasaros trasa čiuožti slidėmis.
„Kalnų parko“ stadiono istoriją iš tiesų galime atsekti nuo 1925 metų vasaros, kai 6-ojo pėstininkų pulko kariai čia įrengė stadioną savo teritorijoje ir prasidėjo šios vietos futbolo istorija. Atidarymo iškilmėse, vykusiose liepos 12 d., dalyvavo Juzefas Pilsudskis. Atidarymo metu virš stadiono praskrido lėktuvas, išmetė gėlių puokštę ir rungtynių kamuolį, o rungtynės prasidėjo ne bet kaip, o maršalui pirmajam perdavus kamuolį kitos komandos kapitonui. Tuo metu sužaidė dvi Vilniaus komandos - „Pogon“, mes sakytume „Vytis“, ir kita 6-ojo pulko pėstininkų komanda „Vilija“ arba „Neris“. Baigėsi jos jau rezultatyviomis lygiosiomis 1:1 ir šita vieta taip ir įsirašė į futbolo istoriją.
Sporto rūmų reikšmė
„Didžiausia dovana sportininkams, be abejo, bus nauji sporto rūmai, kuriuos numatoma pastatyti šalia „Spartako“ stadiono ir kurių didžiojoje salėje tilps apie 5000 žiūrovų. Šiuo metu svarstomi pasiūlymai įrengti sporto rūmuose ir dirbtinio ledo čiuožyklą, panašią į tą, kuri įrengta Sporto rūmuose Lužnikų stadione. Kitame stadiono pakraštyje jau ateinančiais metais numatoma pradėti statyti antrąjį respublikoje dviračių treką. Pagal dabar kuriamus projektus „Spartako“ stadioną apjuos teniso ir tinklinio aikštelės. Aplink jau pastatytą atvirą plaukymo baseiną iškils tribūnos žiūrovams. Tada „Spartako“ stadionas tikrai taps „mažaisiais Lužnikais“. Jo aikštėje, salėse ir baseinuose galės vykti daugiau kaip dvidešimties sporto šakų varžybos“, - tokias vizijas dėstė laikraštis 1957 metais.
14,7 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas buvo pastatytas 1973 metais.
Merdėjančius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valstybė ketina prikelti naujam gyvenimui. Šiuo metu vyksta konkursas dėl jų rekonstrukcijos. Tikimasi, kad po kelių metų čia atsiras modernus konferenc…