Kultūrizmas - tai sporto šaka, kurios esmė - išugdytos raumenų sistemos meninis demonstravimas, fizinių pratimų su svarsčiais, sveikos mitybos ir poilsio derinimas žmogaus sveikatai stiprinti ir kūno raumenims proporcingai ugdyti. Šis straipsnis skirtas apžvelgti kultūrizmo istoriją Lietuvoje, nuo pirmųjų užuomazgų iki pripažinimo ir tarptautinių laimėjimų.
Pirmieji žingsniai: 1965-1971 metai
Lietuvoje kultūrizmo ištakos siekia XX a. 3 dešimtmetį. Po Antrojo pasaulinio karo kultūrizmo plitimui įtakos turėjo 1959 m. Lenkijoje vykęs pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas, kuriame buvo ir kultūrizmo varžybos.
Oficiali kultūrizmo istorija Lietuvoje prasidėjo 1965 m. gegužės 23 d., kai Pažaislių giraitėje prie Kauno marių, Kauno aukštųjų mokyklų studentų pavasario šventės metu, įvyko pirmosios kultūristų varžybos. Jose dalyvavo ir keletas sunkiaatlečių. Absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas Politechnikos instituto Statybos fakulteto trečiakursis Rytis Macijauskas. Po kelių dešimtmečių jis padovanojo iškovotą taurę Lietuvos sporto muziejui Kaune. Gausiausiai dalyvių buvo iš „Jaunystės", pirmojo Lietuvoje klubo, pačių entuziastų jėgomis įkurto 1964 m.
1965 m. lapkričio 28 d. prie Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos buvo sudarytas Atletinės gimnastikos (taip ideologiniais sumetimais iki 1991 m. buvo vadinamas kultūrizmas) komitetas, o 1969 m. kovo 5 d. vietoj komiteto įsteigta federacija. Tai buvo išskirtinis atvejis visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje.
1966-1971 m. Vilniuje, Kaune (keturis kartus varžybos vyko gausiai žiūrovais užpildytoje Sporto halėje) ir Panevėžyje buvo surengti Lietuvos čempionatai. Pirmasis oficialus Lietuvos atletinės gimnastikos čempionatas įvyko 1966 m. gegužės 29 d. Vilniaus statybininkų rūmuose. Tarp teisėjų buvo ir garsus dailininkas, grafikas Stasys Krasauskas, Respublikinės premijos laureatas. Čempionate Vilniuje dalyvavo ir trys iš Maskvos atvykę atletai. Pirmaisiais čempionais tapo kauniečiai R. Macijauskas ir Klemensas Alšauskas bei vilnietis Anatolijus Pricas, žinomas sunkiaatletis, TSRS sporto meistras ir LTSR rekordininkas. Daugiausia čempiono titulų (3) pelnė Klemensas Alšauskas. Daugelyje varžybų dar sėkmingai dalyvavo A. Ramanauskas, Leonas Pivoriūnas, V. Charkevičius ir kiti.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
1967 metais Vilniaus Vingio parko estradoje įvyko atletų pasirodymas, užfiksavęs vieną pirmųjų jaunos sporto šakos renginių. Pasak Lietuvos kultūrizmo žinovo ir puoselėtojo Arūno Petraičio, nuotraukoje matomos išugdytas raumenų sistemas demonstruoja vilniečiai Konstantinas Belikovas (kairėje) ir Česlovas Tamulevičius.
Ši nuotrauka kelia klausimą, kodėl šalia podiumo matosi bokso ringas. Atsakymą sufleruoja faktas, kad po metų iš Meksikos boksininkas Danas Pozniakas parvežė Lietuvai pirmą olimpinį aukso medalį.
1968 m. vasario 25 d. įvyko pirmasis Lietuvos atletų tarptautinis startas: Varšuvoje vietos Herkuleso ir Kauno Ąžuolo klubų mačas. Pirmosios tarptautinės varžybos Lietuvoje (ir SSRS) surengtos 1968 m. balandžio 21 d. Kauno sporto halėje; absoliučiuoju nugalėtoju tapo Leonas Pivoriūnas. 1968 m. rugpjūčio 30-31 d. būrelis entuziastų iš uostamiestyje įsteigto klubo „Jėga", vadovaujami Antano Jonuškučio, Klaipėdoje surengė pirmąsias varžybas dėl „Gintaro" prizo.
Atletinės gimnastikos sekcijos ir klubai veikė Vilniuje, Kaune (net 11 klubų), Klaipėdoje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose (įkurtas 1967, pirmasis rajono centre) ir kitur.
Draudimo metai: 1972-1985 m.
Deja, kultūrizmo populiarumas netruko užsitęsti. 1972-1985 m. Lietuvoje kultūrizmo varžybos buvo uždraustos, atletai persekiojami. TSRS sporto komiteto Kolegijos nutarimu šias sparčiai populiarėjančias sporto disciplinas buvo nutarta pristabdyti, paskelbiant jas „neatitinkančiomis tarybinės kūno kultūros ir sporto sistemos reikalavimų ir tikslų".
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Nepaisant draudimų, kultūrizmo entuziastai nenuleido rankų. Sportininkai treniravosi pogrindyje, o Klaipėdoje kasmet vyko tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras, kuris daugelį metų buvo vienintelės reguliarios tarptautinės varžybos didelėje socialistinių valstybių teritorijoje. Faktiškai, „Gintarinis prizas“ buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu. Atsižvelgiant į turnyro mastą, svarbą, jį nuolatos stebėjo įvairios SSSR specialios tarnybos bei komunistinės partinės struktūros.
SSSR laikais visas sportas buvo labai politizuotas, o kultūrizmas (atletinė gimnastika), kaip „Vakarų“ sporto šaka, buvo nuolatos stebimas ir kontroliuojamas.
1981 m. Goskomsporte Maskvoje kultūrizmo komisijos vadovu dirbo paskirtas Rusijos sunkiaatletis J. Morozas, tačiau faktišku Rusijos nacionalinės kultūrizmo organizacijos vadovu buvo Maskvos dailininkas Vladimiras Šubovas. Prieš prasidedant 1981 m. tarptautiniam „Gintarinio prizo“ turnyrui Klaipėdoje vyko SSSR kultūrizmo komisijos teisėjų kolegijos susirinkimas. SSSR kultūrizmo komisijos (atletinės gimnastikos komisijos) sekretorius Romanas Kalinauskas „Gintarinio prizo“ susirinkusiems teisėjams papasakojo, kad į turnyrą Klaipėdoje dalyvauti atvyko estas Olevas Anusas, prieš tai jau du kartus buvęs absoliučiu „Gintarinio prizo“ nugalėtoju (1978 - 1979). Romanas Kalinauskas pasakė, kad „laikas nebeleisti estams laimėti, laikas keisti SSSR kultūrizmo lyderį, į kurį orientuojasi kiti sportininkai“. Taip ir įvyko - teisėjai įvykdė Romano Kalinausko nurodymus. 1981 m. „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje pirmaujantis estas Olevas Anusas „pralaimėjo“, o absoliučiu čempionu turnyro (tuo pačiu ir SSSR čempionu!) tapo kaunietis Saulius Misevičius.
Vladimiras Šubovas, nuo 2000 m. gyvenantis emigracijoje Vokietijoje, su Vokietijos nacionaline kultūrizmo rinktine atvyko į 2010 m. WFF-WBBF pasaulio čempionatą (vyko Slovakijos Brusno Kupele kurorte). Jis papasakojo, kad 1981 metais esto Oleivo Anuso pralaimėjimo Klaipėdoje klausimas sprendėsi aukščiausiu lygiu Maskvoje. SSSR specialios tarnybos sužinojo, kad Olevas Anusas ruošiasi emigruoti į Suomiją. Emigracijos išvakarėse SSSR Goskomsportas gavo SSSR komunistų partijos centro komiteto atitinkamo skyriaus nurodymą neleisti Olevui Anusui laimėti „Gintarinio prizo“ turnyre, kad šis užsienyje negalėtų skelbtis esantis SSSR kultūrizmo čempionas.
Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje kultūrizmo sportą socialistinėse šalyse populiarino tik vienas Lenkijoje leidžiamas žurnalas „Sportas visiems“ („Sport Dla Wszystkich“). Kultūrizmo sporto draudimo laikotarpiu socialistinėse šalyse nebuvo nė vieno spaudos šaltinio, informavusio apie šią sporto šaką. Išimtis buvo tik reguliariai Čekoslovakijoje (Bratislava) leidžiamas žurnalas „Trener“. Dr. Edmundas Daubaras siuntė straipsnius ir informaciją Beno Veiderio „Flex“ žurnalui. Visiems šiems žurnalams Dr. Edmundas Daubaras reguliariai rašė straipsnius ir teikdavo informaciją apie SSSR vykusius renginius bei sportininkus, o šie mielai ją spausdino. Be abejo, pirmoje eilėje buvo informacija apie kultūrizmo draudimo laikotarpiu Klaipėdoje kasmet vykstantį vienintelį socialistinėse šalyse tarptautinį kultūrizmo renginį - „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968-2017) turnyrą.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Atsigavimas ir pripažinimas: 1986-1991 metai
Situaciją pakeitė „perestroika". Liberalėjant aplinkai, pusiau legalus kultūristų veikimas galiausiai virto oficialiu pripažinimu 1987 m. Pirmasis oficialus čempionatas įvyko 1986 m. balandį Šiauliuose, padedant komjaunimui, po 15-os metų pertraukos.
1986 metais buvęs WABBA (World Amateur Body Building Association) savininkas ir prezidentas Seržas Nubretas (Serge Nubret) atsiuntė Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentui Dr. Edmundui Daubarui.
Lietuviai iškart patvirtino lyderių statusą TSRS taurės turnyre (1988 m.), kur absoliučiu nugalėtoju tapo Viktoras Jucys iš Klaipėdos bei pirmaisiais TSRS čempionais 1989 m. tapę kauniečiai Raimundas Petraitis, Ričardas Petrauskas ir Vincas Dubickas, dar pripažintas ir absoliučiu nugalėtoju. Rolandas Bučinskas (Šiauliai) ir kaunietė Inga Misevičienė taip pat garsėjo šiuo laikotarpiu.
Nepriklausomybės metai: nuo 1991 m. iki šių dienų
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kultūrizmo federacija 1991 m. tapo Tarptautinės kultūrizmo federacijos (IFBB) nare, atletai pradėjo dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose.
1991 m. kovą Vilniuje viešėjo IFBB prezidentas. Jis susitiko su valstybės ir sporto vadovais, kultūrizmo aktyvu.
Pirmieji Europos ir pasaulio čempionai: vilnietis Olegas Žuras ir klaipėdietė Natalija Murnikovienė buvo pirmieji Lietuvos atstovai, tapę Europos IFBB čempionais 1993 m. Po metų N. Murnikovienė triumfavo ir pasaulio čempionate, kuriame laimėjo du aukso medalius (antrąjį - porų varžybose su Ričardu Murnikovu). 1994 m. ji buvo pripažinta geriausia Europos metų kultūriste. Vyrų varžybose O. Žuras pelnė pasaulio žaidynių auksą (2001 m.), o 2004 m. tapo pasaulio čempionu.
Natalija Murnikovienė dukart (1995 ir 1996 m.) tapo „Olympia" turnyro 3-iosios vietos laimėtoja.
Kiti žymūs Lietuvos kultūristai: Rolandas Bučinskas, Rolandas Pocius, Alina Čepurnienė-Bucko.
2017 metais Klaipėdoje vyko WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos Europos mėgėjų čempionatas ir 50-as tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968 - 2011, „Amber Prix International“, „Янтарный приз»). Globalinė CNN televizija parodė reportažą apie „Gintarinio prizo“ turnyrą ir plačiai visuomenei pristatė Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veiklą.
Nuo 1989 metų Pasaulinė WFF-WBBF federacija leidžia įvairiomis kalbomis tarptautinį žurnalą „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ („Sport of Fitness and Bodybuilding“, „Спортивный фитнес и культуризм»). Žurnalas platinamas visose 1029 - ose įvairius kontinentus federacijoje atstovaujančiose šalyse, kurios yra Pasaulinės federacijos narės, bei svarbiausių pasaulio kultūrizmo bei fitneso renginių metu. Pagrindiniai žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ straipsniai spausdinami ir aptarinėjami įvairiuose interneto puslapiuose, laikraščiuose, be to, reguliariai užsienio sporto žurnaluose.
Kultūrizmas Šiauliuose: Valentinas Vandys ir klubas „Ąžuolas“
Šiauliuose kultūrizmo užuomazgos randamos dar nuo 1923 metų. 1970 metais V. Vandys sporto salę įrengė bendrabučio rūsyje. Po pusmečio kultūristams teko keltis į kitą vietą - po galanterijos parduotuve „Saulutė“. Sportuoti rūsyje patogu nebuvo - dingdavo elektra ir tekdavo užsidegti žvakes, kartais salę užliedavo vanduo. Jokių treniruoklių kultūristai nebuvo matę. Naujai įkurtame kultūrizmo klube V. Vandys pradėjo rengti vietos varžybas.
V. Vandžio rengtose varžybose vien kelti svorį nepakako. Prieš atvykdamas į Šiaulius V. Vandys studijavo Kaune. Kultūristui iki šiol atmintyje yra įstrigusios 1981 metų atviros jėgos pratimų pirmenybės Šiauliuose. Tada V. Vandys gulomis išspaudė 227,5 kg štangą. Jis štangą spaudė nevilkėdamas jokių apsauginių triko, nes tokių nebuvo.
V. Vandys gimė 1950 metais netoli Kauno. Porą metų iki tol ieškojo žurnalų apie kultūrizmą. „Štangą pasidėdavau ant kopėčių, šalia - medinį suoliuką“, - prisimena kultūristas. Ant tų pačių medinių kopėčių V. Vandys darydavo prisitraukimus. Kaune baigė Stepo Žuko dailės technikumą. „Taip susipažinau su visais raumenimis. Žinojau, kas, kur yra ir kokia to raumens paskirtis“, - sakė V. Vandys.
V. Vandys sako, kad pirmiesiems kultūristams tekę daug eksperimentuoti. Nebuvo jokių maisto papildų. Kad išgautų šiokį tokį atspalvį, į aliejų kultūristai įmaišydavo statybinių miltelių.
Arūnas Petraitis: gyvenimas, pašvęstas kultūrizmui
A. Petraitis kultūrizmui pašventė didžiąją dalį gyvenimo. Buvęs Lietuvos kultūrizmo federacijos generalinis sekretorius ir valdybos narys Arūnas Petraitis visai neseniai pasitraukė iš šių pareigų, tačiau nuo kultūrizmo nepabėgo. 38-ius savo gyvenimo metus šiam sportui pašventęs A. Petraitis sako, kad per visą tą laiką kultūrizmas Lietuvoje nuėjo ilgą kelią - nuo sovietinių laikų, kai buvo kurį laiką draudžiamas, iki dabar, kai tampa vis priimtinesnis masinei publikai.
56-ių metų šiaulietis pastaruoju metu rašė knygą „45 metai Šiaulių kultūrizmui: 1968-2013“, kurią jau netrukus bus galima įsigyti. Knygoje apžvelgiama Šiaulių kultūrizmo, kurį laiką ideologiniais sumetimais vadinto atletine gimnastika, istorija nuo organizuoto judėjimo pradžios iki šių dienų. „Kultūrizmo sportas pergyveno labai įdomų ir unikalų laikotarpį, kai gan ilgai galiojo sovietinių sporto funkcionierių draudimai vystyti bei populiarinti šią sporto šaką. Nežiūrint dirbtinių barjerų, kultūrizmas nuėjo kelią nuo treniruočių sandėliukuose, slėptuvėse iki pergalių pasaulio bei Europos čempionatuose“, - knygą pristato autorius, jau pradedantis rašyti ir kitą knygą, skirtą Lietuvos kultūrizmo 50-ioms metinėms, kurios bus minimos 2015-aisiais.
A. Petraitis prisimena, kad 1976 m., jam buvo aštuoniolika metų, jis buvo itin lieknas jaunuolis, todėl norėjosi kiek „normalesnės“ išvaizdos. Tuo metu rankos apimtis buvo 28 cm, o kūno svoris apie 60 kg. Pradėjęs rimtai sportuoti, per ketvertą metų jam pavyko daug ką nuveikti lyginant su pradžia. Dalyvavo keliose varžybose ir pagal savo genetiką jis buvo pakankamai patenkintas tuo, ką pavyko pasiekti - atsirado ir raumenys. Rankos apimtis padidėjo 14 cm.
A. Petraičio nuomone, kultūrizmas - tai gyvenimo būdas: tie žmonės, kurie užsiima šia veikla priklauso subkultūrai. Tai žmonės, kurie puoselėja kūną, bet tuo pačiu tai nėra tik kūno ugdymas, tai yra truputį platesnė sąvoka, nes reikalinga daugybė kitų faktorių - disciplina, valia ir t.t. Daugeliui iš tų žmonių, kurie dalyvauja šiame judėjime, šis sportas lieka visam gyvenimui.
Kokybišku požiūriu kultūrizmas padarė didžiulį šuolį į priekį. Dabartinis kultūrizmas yra ženkliai geresnis ne kiekybės, o kokybės atžvilgiu. Atletai atrodo žymiai proporcingesni, ryškesni, kokybiškesni. Atsirado žymiai daugiau rungčių. Kai A. Petraitis pradėjo sportuoti, buvo vien tik vyrų kultūrizmas, nebuvo nei moterų kultūrizmo, fitneso ar bikinio, ką matome dabar.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Šiandien kultūrizmas Lietuvoje išgyvena pakilimą. Lietuviai sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose, populiarėja fitnesas ir kitos su kūno rengyba susijusios sporto šakos.
A. Petraičio nuomone, kultūrizmas turėtų vystytis ne tiek kiekybės, kiek kokybės prasme. Neturėtų taip nutikti kaip su moterų kultūrizmu, kuris šiuo metu yra jau praktiškai naikinamas. Tie kūnai, kuriuos profesionalios moterys pradėjo demonstruoti netgi specialistams yra pernelyg ekstremalūs.
tags: #sporto #saka #kulturizmas