Įvadas
Žirgų sportas - tai sporto šakų grupė, apimanti jojimą, važiavimą kinkiniais, rogių lenktynes ant ledo ir raitelių sportinius žaidimus. Ši sporto šaka pasižymi ypatingu ryšiu tarp sportininko ir žirgo, kurio dėka pasiekiama sportinė sėkmė. Straipsnyje aptariama žirgų sporto istorija, pagrindinės rungtys, raida pasaulyje ir Lietuvoje.
Žirgų Sporto Rungtys
Žirgų sportas apima įvairias rungtis, kurių kiekviena reikalauja specifinių įgūdžių ir treniruočių. Populiariausios iš jų:
Konkūrai
Konkūrai (pranc. concours) - tai kliūtinis jojimas, kurio metu raitelis ir žirgas įveikia 6-17 kliūčių maršrutą (parkūrą). Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai, o taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba sekundėmis. Varžybos vyksta aptvertoje smėlio arba žolės aikštėje. Aukščiausio lygio varžybose kliūčių aukštis siekia iki 160 cm, plotis - iki 200 cm. Konkūrai taip pat yra viena iš šiuolaikinės penkiakovės rungčių. Praeityje buvo siekiama šuolio į aukštį ir tolį rekordų.
Dailusis Jojimas (Išjodinėjimas)
Dailiojo jojimo (išjodinėjimo) įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu - jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingas treniruotes. Pagrindinis išjodinėjimas būtinas bet kurioje rungtyje. Dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vadinamoji aukštoji jojimo mokykla, kurioje jie atlieka sudėtingiausius judesius - piruetus, pasažus ir kitus, jų įvairius derinius. Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis yra Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos. Čempionatų pagrindinė rungtis - laisvoji programa pagal Didžiojo prizo varžybų reikalavimus, atliekama su muzika. Varžybos vyksta 60 × 20 m smėlio aikštelėje, aptvertoje 30 cm aukščio tvorele.
Trikovė
Trikovė susideda iš dailiojo jojimo (išjodinėjimo pagrindinio testo, be aukštosios jojimo mokyklos), kliūtinio laukų jojimo ir konkūro (kliūtys iki 120 cm). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis; yra kliūčių, įkomponuotų sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius 32-45, nuotolis 4160-7410 m, reikalaujamas jojimo greitis 520-570 m/min. Varžomasi 3 dienas tuo pačiu žirgu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Reiningas
Reiningas - Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiškojo vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (Quarter Horse) žirgais, kurių atliekamų žaibiškų sukinių neišlaikytų kitų veislių žirgų kojų sausgyslės. Vertinama balais.
Ištvermės Jojimas
Ištvermės jojimas - ilgų nuotolių jojimas 1 dieną su veterinarijos kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis - 160 km (100 mylių); jojama ir 80 km bei trumpesni nuotoliai. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, pirmas finišavęs ir išlaikęs veterinarinį patikrinimą po finišo.
Voltižiravimas
Voltižiravimas - gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis. Svarbiausi pratimai: užšokimas ant žirgo ir nušokimas nuo jo, peršokimas per žirgą, žirklės, jojimas stačiomis.
Greičio Lenktynės
Greičio lenktynės (hipodrome arba kitoje lygioje vietoje) dažniausiai rengiamos be kliūčių ne jaunesniais kaip 2 m. amžiaus žirgais (trasos ilgis dažniausiai 1,6-2,4 km), su kliūtimis ne jaunesniais kaip 3 m. žirgais (3,2-5,2 km), su įvairiomis kliūtimis (stiplčezas) ne jaunesniais kaip 4 m. žirgais (nuotolis 3,2-7,2 km su 18 arba daugiau masyvių nejudamų kliūčių, kurių aukštis iki 140 cm).
Važiavimas Kinkiniais
Važiavimas kinkiniais susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Važiuojama keturračiais vežimėliais. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, pasaulio ir žemynų čempionatai. Vertinama baudos taškais.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Žirgų Sporto Istorija
Žirgų sportas yra viena seniausių sporto šakų. Dar 682 m. pr. Kr. olimpinėse žaidynėse vyko važiavimo ketvertu žirgų varžybos. Šiuolaikinio žirgų sporto varžybos pirmą kartą įvyko 1868 m. Dubline. XIX a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko šokimo per kliūtis varžybos.
Olimpinėse žaidynėse žirgų sportas pirmą kartą pasirodė 1900 m. ir 1908 m., kai į programą buvo įtrauktas polas. 1912 m. oficialią programą papildė 3 žirgų sporto rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. Iki 1920 m. olimpinės žirgų sporto varžybos vykdavo pagal nacionalines rengėjų taisykles.
1921 m. P. de Coubertino iniciatyva parengtos žirgų sporto taisyklės, o 8 šalių atstovai įkūrė Tarptautinę žirgų sporto federaciją (FEI). FEI kultivuoja 7 rungtis, iš kurių 3 yra olimpinės: konkūrai, dailusis jojimas, trikovė. Kitos rungtys - reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas ir važiavimas kinkiniais. Taip pat rengiamos ir neįgaliųjų žirgų sporto varžybos.
Nuo 1953 m. rengiami konkūrų pasaulio čempionatai, o nuo 1957 m. - Europos čempionatai. Pasaulio ir Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse daugiausia laimėjimų pasiekė Vokietijos raiteliai.
Žirgų Sportas Lietuvoje
Lietuvoje žirgų sporto istorija siekia XIX a., kai vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo. Iki šiol išliko Sartų lenktynės, kurios nuo 1933 m. tapo oficialios. XIX a. Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia Lietuvoje siejama su Lietuvos kavalerijos pulkais. Nuo 1920 m. visi 3 pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje) ir dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 m. pulkai pradėjo rengti savo konkūrų varžybas.
1929 m. Kaune surengtos pirmosios žirgų sporto oficialios varžybos - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės (KPRSR). Geriausi raiteliai karininkai tobulinosi Vakarų Europos aukštosiose kavalerijos mokyklose. 1932 m. įvyko medžioklinis (laukų) jojimas (3620 m nuotolis su 12 iki 1,30 m aukščio kliūčių).
1932 m. įsteigta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS), kuri rengė varžybas ir į jas įtraukė civilius raitelius. 1933 m. įkurta Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija, o Kaune - Jojimo mokykla. 1934 m. VI Raitųjų dienose dalyvavo 248 raiteliai su 320 žirgų, iš jų 75 civiliai žirgai.
1936 m. įvesta raitelių ir žirgų registracija bei licencijos. Pagal Tarptautinės žirgų sporto federacijos statutą įsigaliojo raitelių skirstymas į klases: džentelmenus, amazones, mėgėjus, profesionalus. Žirgų sportui buvo svarbi 1938 m. I Lietuvos tautinės olimpiados dalis. 1938 m. majoras Antanas Andriūnas Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį.
Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius - K. Načajus. 1955 m. Kaune įvyko 1 m aukščio konkūrų ir lenktynių varžybos, o tais pačiais metais įkurta Kauno, o 1957 m. - Vilniaus jojimo sporto mokykla bei Lietuvos jojimo federacija. 1956 m. Kaune įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas (išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys).
1964 m. Kaune įvyko pirmos tarptautinės konkūrų varžybos. 1965 m. pradėtos rengti Nemuno draugijos žaidynės ir čempionatai. 1973 m. Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė tapo SSRS čempione. 1974 m. R. Žibaitis Europos trikovės jaunių čempionate individuliai užėmė 4 vietą, su SSRS rinktine pelnė bronzos medalį.
1970-1990 m. žirginiam sportui daug nusipelnė konkūrų vyriausiasis treneris Antanas Vaitkevičius ir Lietuvos jojimo federacijos pirmininkas Vytautas Rupas, įrengęs šiuolaikines bazes. Žymesnieji sportininkai: Zigmas Šarka, Raimundas Udrakis, Edmundas Klimovas, Laimondas Skėrys, Vincas Civinskas (jaunesnysis), Rimantas Babrauskas (konkūrų), L. Navickas, R. Sidabraitė (Sabonienė), S. Snarskienė (dailiojo jojimo), Alfredas Žvirblis (trikovės).
1989 m. atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 m. - Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 m. tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare. Nuo 1994 m. Lietuvos žirginio sporto federacija dalyvauja neakivaizdinėse Tarptautinės žirgų sporto federacijos pasaulio išjodinėjimo varžybose (FEI World Dressage Challenge).
2006 m. pasaulio žirgų sporto žaidynėse lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose.
Lietuvoje 2013 m. buvo apie 200 žirgų sporto klubų (iš jų 36 priklausė Lietuvos žirginio sporto federacijai), apie 800 sportinių žirgų, 10 etatinių trenerių.