Šiais laikais vis mažiau vaikų galima pamatyti žaidžiančių kiemuose ar aikštelėse, todėl tėvai vis dažniau ieško būdų, kaip paskatinti savo atžalas fiziškai aktyviau leisti laiką. Vienas iš populiariausių sprendimų - sporto būreliai. Tačiau, kaip išsirinkti tinkamą sporto šaką, atsižvelgiant į vaiko amžių ir individualius poreikius? Šiame straipsnyje pateiksime išsamų gidą, padėsiantį tėvams priimti teisingą sprendimą ir užtikrinti sveiką vaiko vystymąsi.
Ankstyvoji vaikystė (3-5 metai): pagrindinių judesių lavinimas
Ankstyvojoje vaikystėje, kai vaikai tik pradeda valdyti savo judesius, svarbiausia lavinti pagrindinius judamuosius gebėjimus. Tai apima:
- Ropojimą ir šliaužimą: šie judesiai stiprina viso kūno raumenis ir gerina koordinaciją.
- Bėgimą ir šokinėjimą: lavina ištvermę, greitumą ir koordinaciją.
- Gaudymą: gerina reakciją ir rankų-akių koordinaciją.
Šiame amžiaus tarpsnyje rekomenduojamas ir plaukimas, kuris stiprina nervų sistemą, formuoja taisyklingą kaulų-raumenų sistemos vystymąsi, gerina kvėpavimą ir kraujotaką. Taip pat naudingi gimnastikos užsiėmimai, ugdantys jėgą, kūno lankstumą, gerinantys koordinaciją, laikyseną, grakštumą ir plastiškumą. Gimnastika ypač rekomenduojama vaikams, turintiems silpnesnius raumenis, nes būtent ši šaka padeda juos sustiprinti.
T.Balčiaus teigimu, tokio amžiaus vaikai turi bėgioti, šokinėti ir mėtyti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą judėdami nestabiliais paviršiais.
Vidurinė vaikystė (6-9 metai): sporto šakų pagrindai ir komandinės veiklos
Sulaukus 6-9 metų, vaikai gali pradėti mokytis tam tikrų sporto šakų pagrindų. Šiame amžiuje rekomenduojamos nekontaktinės sporto šakos, tokios kaip gimnastika, lengvoji atletika, šokiai, dviračiai ir tenisas. Taip pat galima mokyti ir kontaktinių šakų, pavyzdžiui, futbolo, pagrindų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Komandinio sporto metu vaikai yra skatinami dalintis, mokosi bendravimo, lavina koordinaciją bei loginį mąstymą.
Vėlyvoji vaikystė (10-12 metai): komandiniai žaidimai, ištvermės sportas ir kovos menai
Sulaukus 10-12 metų, vaikai gali išbandyti įvairesnes sporto šakas, įskaitant:
- Komandinius žaidimus: futbolą, krepšinį, tinklinį ir kt.
- Ištvermės sporto šakas: dviračius, irklavimą, slidinėjimą ir t.t. (tik tuomet, kai susiformuoja kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos).
- Lengvąją atletiką: padeda mokytis bazinių sporto judesių, juos lavinti ir stiprinti. Lavėja šoklumas, greitumas, ištvermė, jėga, lankstumas ir t.t.
- Kovos menus: ugdomi bendri fiziniai gebėjimai, taip pat ir disciplina bei pasitikėjimas savimi.
Ankstyvoji paauglystė (13-15 metų): sporto šakų specializacija
Ankstyvoje paauglystėje jau galima užsiimti daugeliu sporto šakų, išskyrus tokias apkraunančias sporto šakas kaip sunkumų kilnojimas, kuriuo geriausia užsiimti vėlyvoje paauglystėje (16-18 metų).
Vis dėlto, jei tėveliai nori, kad vaikas užsiimtų kuria nors sporto šaka ir kad vaiko įgūdžiai vystytųsi proporcingai, patartina iki 11-12 metų neapsistoti ties viena sporto šaka ar bent išbandyti keletą, nes skirtingi užsiėmimai lavina skirtingus gebėjimus. Ir tik po to specializuotis vienoje sporto šakoje. Ją renkantis dar labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kokie bus keliami tikslai.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos pagal amžių
Iki 12 metų amžiaus vaikui 80 proc. fizinės veiklos turi sudaryti bendras fizinis aktyvumas ir tik 20 proc. specializuotas sportas. 13 - 15 metų amžiaus vaikams rekomenduojamas 50 proc. bendras fizinis aktyvumas ir 50 proc. specializuotas sportas. 16 metų ir vyresniam paaugliui jau galima fizinį krūvį skirstyti taip: 20 proc. bendras fizinis aktyvumas ir 80 proc. specializuotas sportas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sporto šakos ir sveikatos būklė: ką svarbu žinoti?
Renkantis sporto šaką, svarbu atsižvelgti ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo sveikatos būklę. Kai kurios sporto šakos gali būti netinkamos vaikams, turintiems tam tikrų sveikatos problemų. Štai keletas pavyzdžių:
- Stuburo kaklo dalies problemos, miotoninis sindromas: tinka plaukimas, kriketas, ušu, fechtavimas, netinka gimnastika, kovos menai, kalnų slidinėjimas, lengvoji atletika, tenisas. Kai pažeistas stuburas, kategoriškai draudžiami staigūs judesiai, kritimai, ilgas stovėjimas.
- Skoliozė, sutrikusi laikysena: tinka plaukimas krūtine, pramoginiai šokiai, meninė gimnastika, jojimo sportas, netinka tenisas (įskaitant stalo), sportinė gimnastika, lengvoji atletika, ledo ritulys. Būtina vengti dažno lankstymosi. Tinka visi simetriniai pratimai.
- Plokščiapėdystė: tinka plaukimas, sportinė gimnastika, slidinėjimas, ušu, netinka stalo tenisas, jojimas, futbolas, tinklinis, lengvoji atletika, dailusis čiuožimas. Esant plokščiapėdystei smūginė apkrova bėgant ir šokant persiduoda į stuburą. Tai gali sukelti rimtas traumas.
- Pneumonija, dažni bronchitai: tinka žiemos sportas, kovos menai, futbolas, plaukimas, netinka gimnastika, atletika, tenisas, choreografija, tinklinis, krepšinis, plaukimas, baidarių sportas. Neturi būti apkrauti krūtinės raumenys. Pageidautinos lauko treniruotės - tai stiprina kvėpavimo sistemą.
- Trumparegystė: tinka pramoginiai šokiai, stalo tenisas, fechtavimas, plaukimas, slidinėjimas, netinka viskas, kas susiję su svorio kėlimu, gimnastika, boksas, imtynės, krepšinis, futbolas. Naudingos sporto rūšys, stiprinančios tiesimo raumenis. Jie padeda sumažinti naštą akims. Praktikuojant nepageidaujamą sportą, padidėja arterinis kraujo spaudimas ir akių raumenų tonusas, o tai padidina komplikacijų riziką.
- Gastritas ir virškinimo trakto problemos: tinka šokiai, ušu, kriketas, netinka futbolas, tinklinis, tenisas, ledo ritulys. Jei yra skrandžio problemos, negalimi pratimai pasilenkus.
Traumų prevencija: ką svarbu žinoti?
Renkantis sporto šaką svarbu atsižvelgti ir į traumų riziką. Vienose sporto šakose ji mažesnė, kitose didesnė, tad pasvarstykite, ar esate pasiryžę rizikuoti savo vaiko sveikata.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutas Tomas Balčius teigia, kad ikimokyklinukai dažniau patiria nelaimingus atsitikimus, kai sumušamos galūnės ar galva. Pasitaiko ir lūžių. Dažniausiai tokio amžiaus vaikai susižaloja nukritę nuo dviračio, paspirtuko ar tiesiog pargriuvę. Paaugliai daugiau traumų patiria per kontaktines sporto šakas - krepšinį, futbolą ir kovų menus. Šiose sporto šakose dominuoja raiščių pažeidimai, kaulų lūžiai, galvos traumos, kurios dažniausiai patiriamos susidūrus su kitu žaidėju ar netiksliai atlikus judesį.
Trenerio svarba: į ką atkreipti dėmesį?
Pasirinkus konkrečią sporto šaką reikėtų atsižvelgti į labai svarbų faktorių - trenerį. Būtent šis žmogus mokys jūsų vaiką tinkamai atlikti pratimus, padės išvengti traumų ir užtikrins, kad treniruočių procesas būtų tikslingas. Rekomenduojama pirmosiose treniruotėse dalyvauti kartu, iš šono stebėti trenerio elgesį ir jo bendravimą su vaikais, ar vienodai paskirstomas dėmesys.
Tėvų vaidmuo: palaikymas ir motyvacija
Tėvelių vaidmuo renkantis sporto šaką ir skatinant vaiko fizinį aktyvumą yra labai svarbus. Dukra dažnai peršąla? Veskite ją į baseiną. Sūnus nenuorama? Leiskite jam žaisti futbolą… Tačiau, tiesą sakant, viskas nėra taip vienareikšmiška. Parinkdami sporto šaką vaikui, turite atsižvelgti į daugybę kitų veiksnių.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Svarbu, kad sportinė veikla būtų maloni ir teiktų vaikui džiaugsmą. Iš sporto užsiėmimų nebus jokios naudos, jeigu vaikas juos lankys per prievartą, tik tėvų stumiamas ir nesistengs atlikdamas vieną ar kitą fizinę užduotį. Svarbu, kad moksleiviai sportuotų tai, kas jiems iš tiesų patinka, tačiau renkantis sporto šaką būtina atkreipti dėmesį ir į vaiko organizmo išsivystymą, jo laikyseną. Netinkama sporto šaka gali lemti, kad sportiniai judesiai bus atliekami netinkamai ir ilgainiui tai gali sukelti sveikatos ir laikysenos sutrikimus.
Sportui skirta erdvė turėtų būti patogi ir pritaikyta vaiko poreikiams, asocijuotis su poilsio, laisvalaikio režimu, o ne sunkiu darbu. Tėvai turėtų skatinti vaiką sportuoti, girti už jo pasiekimus, tačiau ne reikalauti - tokiu atveju rezultatas gali būti priešingas. Kineziterapeuto teigimu sportinė veikla turėtų natūraliai įsilieti į vaiko dienos režimą ir neišmušti jo iš pusiausvyros, netrukdyti pamokoms ir namų darbams, laisvalaikiui.
Specialistų rekomendacijos: kada pradėti sportuoti?
- Nuo 5 m.: Vaikus galima pradėti mokyti savarankiškai plaukti. Plaukimas grūdina visą kūną, stiprina nervų sistemą, kaulų ir raumenų sistemą, gerina kvėpavimą, judesių koordinaciją.
- 6 - 7 m.: Meninė ir sportinė gimnastika, sportiniai šokiai, kur daugiausia dėmesio skiriama baziniams įgūdžiams, koordinacijai, lankstumui, raumenų jėgai.
- 6 - 8 m.: Dailusis čiuožimas.
- 7 - 9 m.: Stalo tenisas, tenisas ir kitos sudėtingesnės sporto šakos.
- 8 - 10 m.: Tokio amžiaus vaikams labiausiai tinka žaidybinės sporto šakos krepšinis, futbolas, žolės riedulys.
- 9 - 11 m.: Tinklinis, lengvoji atletika padeda išmokti bazinių sporto judesių.
- 9 - 11 m.: Dziudo mergaitėms, berniukams šiek tiek vėliau: 10 - 13 m.
- 10 - 12 m.: Irklavimas, dviračiai ir kitas ištvermės sportas, nes iki tol vaikų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistema nėra pilnai susiformavusi, dideli krūviai gali pakenkti.
- 12 - 14 m.: Boksas.
Individualus požiūris: svarbiausia - vaiko poreikiai
Parinkdami sporto šaką vaikui, turite atsižvelgti į daugybę veiksnių, įskaitant jo amžių, sveikatos būklę, pomėgius ir individualius poreikius. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam iš tiesų patinka, ir kad sportinė veikla būtų maloni ir teiktų džiaugsmą.
Pediatrė Liene Smane rekomenduoja paįvairinti vaiko fizinę veiklą, retkarčiais pakeičiant sporto šaką, kurioje jis dalyvauja. „Daugelis mano, kad pagrindinė sporto užduotis - ugdyti atkaklumą ir charakterį, tačiau medicininiu požiūriu tai nėra pats svarbiausias dalykas“.
tags: #sporto #sakos #pasirinkimas #priklausomai #nuo #amziaus