Sportinio šokio mokymo metodikos: nuo teorijos iki praktikos

Įvadas

Šokis yra menas ir sportas, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir gilių teorinių žinių. Sportinis šokis, evoliucionavęs iš pramoginio šokio, šiandien yra pripažintas kaip atskira sporto šaka su savo varžybomis, taisyklėmis ir vertinimo kriterijais. Šiame straipsnyje nagrinėjamos sportinio šokio mokymo metodikos, apimant tiek teorinius aspektus, tiek praktinius trenerių taikomus metodus.

Sportinio šokio esmė ir vertinimo kriterijai

Sportinis šokis - tai ne tik gražūs judesiai, bet ir techniškai tikslus jų atlikimas. Varžybinę programą sudaro specifiniai šokiai, atliekami pagal griežtus teorinius reikalavimus. Šokėjų pasirengimą vertina kvalifikuoti tarptautiniai teisėjai, atsižvelgdami į judesio kokybę, žingsnių tikslumą ir bendrą estetinį įspūdį.

Problemos Lietuvos sportinių šokių mokymo sistemoje

Lietuvos sportinių šokių federacijos nuostatos nereikalauja, kad klubų vadovai turėtų specialią trenerio kvalifikaciją. Dėl to, pasak šaltinių, vadovai dažnai stokoja teorinių žinių apie šokio techniką ir savo mokymo procese remiasi asmenine patirtimi arba kitų šokėjų pavyzdžiais. Toks individualus požiūris į mokymą gali lemti nekonkretų judesių atlikimą, o tai trukdo mokiniams pasiekti aukštą techninį meistriškumą varžybose.

Tyrimas: sportinių šokių technikos mokymo metodų analizė

Siekiant išanalizuoti sportinių šokių technikos mokymo metodus, buvo atliktas tyrimas, kurio metu taikyta mokslinės, metodinės ir dalykinės literatūros analizė. Taip pat, siekiant atskleisti Lietuvos sportinių šokių klubų trenerių požiūrį į sportinių šokių technikos mokymą, buvo naudojamas interviu metodas. Gautų rezultatų patvirtinimui arba paneigimui buvo stebimi trenerių vedami metodikos užsiėmimai.

Tyrimo tikslas ir metodai

Tyrimo tikslas - atskleisti sportinių šokių technikos mokymo būdus. Atlikus literatūros analizę, nustatyta, kad pagrindiniai metodai, siūlomi literatūroje, yra:

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

• Laikysena
• Šokio judesys
• Posūkis
• Pakilimas ir nusileidimas
• Pasvyrimas
• Kryptys
• Pėdų judesiai
• Pėdų kryptys
• Rankų padėtys
• Figūros skaičiavimas
• Vadovavimas ir sekimas

Šie metodai literatūroje išnagrinėti detaliai, pateikiant rekomendacijas, kaip juos taikyti mokant sportinių šokių technikos.

Trenerių požiūris į sportinių šokių technikos mokymą

Interviu ir stebėjimų metu paaiškėjo, kad trenerių požiūris į sportinių šokių technikos mokymą iš dalies atitinka literatūroje siūlomą medžiagą. Treneriai interviu metu išskyrė šiuos metodus:

• Viršutinės kūno dalies treniravimas
• Apatinės kūno dalies treniravimas
• Kūno judesio plokštumoje treniravimas
• Muzikalumo treniravimas
• Šokio poroje mokymas
• Viso kūno koordinavimas
• Šokio schemų mokymas

Stebint užsiėmimus, nustatyta, kad treneriai praktikoje taiko ir šiuos papildomus metodus:

• Pagrindinių žingsnių kartojimas
• Šokio charakterio žingsnių kartojimas
• Choreografijų kartojimas
• Kūno judesio plokštumoje treniravimas
• Teorinių žinių taikymas
• Ištvermės treniravimas
• Intensyvus klasės valdymas
• Vaikų diferencijavimas

Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad teorinės medžiagos taikymas yra labai svarbus šokėjo techniniam ruošimui, tačiau būtina atsižvelgti į šokėjo fizines galimybes ir gebėjimus, kurie gali lemti nukrypimus nuo teorijos.

Mokinių ugdymas per šokį: kompetencijų plėtojimas

Šokis yra ne tik fizinis pratimas, bet ir priemonė ugdyti įvairias kompetencijas. Šokdami mokiniai plėtoja savo fizines savybes ir kinestetines galias, patenkina judėjimo poreikį ir ugdosi sveikos gyvensenos nuostatas. Kurdami šokį, jie susipažįsta su šokio idėjomis ir struktūromis, kūrybos principais ir procesais, sujungiančiais intelektą ir emocijas. Stebėdami ir analizuodami šokio kūrinius, apmąstydami savo šokio raišką, tyrinėdami įvairius šokio reiškinius ir jų kontekstus, šokio istorinę kaitą ir šiuolaikinę raišką, mokiniai įgyja šokio ir kultūros žinių.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Siekiant užtikrinti sėkmingą šokio ugdymosi procesą, būtina sudaryti sąlygas mokiniams išbandyti visas šokio meno veiklas - šokėjo, kūrėjo, žiūrovo, vertintojo, tyrinėtojo. Kiekvienos srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės, III-IV gimnazijos klasės).

Mokinių pasiekimai aprašomi išskiriant keturis lygius: slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį. Šokio dalyko tikslas - sudaryti palankias ugdymosi sąlygas, įgalinančias mokinius plėtoti prigimtines kinestetines savybes, estetinę patirtį ir šokio veiklos poreikį, įgyti šokio išmanymo, kultūrinės ir pilietinės brandos, užtikrinančios asmens kūrybinį ir socialinį aktyvumą bei siekį mokytis visą gyvenimą.

Kompetencijos ugdomos šokio pamokose

Įgyvendinant šokio programą, ugdomos šios kompetencijos:

• Pažinimo
• Kūrybiškumo
• Komunikavimo
• Skaitmeninė
• Pilietiškumo
• Socialinė
• Emocinė ir sveikos gyvensenos
• Kultūrinė

Šokio pamokose mokiniai mokosi suvokti šokį kaip reikšmingą kultūros dalį ir vertybę, komunikuojančią savos ir kitų tautų kultūrinio palikimo ir šiandienos gyvenimo prasmes. Mokydamiesi stebėti įvairių žanrų ir stilių šokio kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti ir išsakyti savo nuomonę, mokiniai semiasi idėjų savo kultūrinės patirties plėtrai ir raiškai. Jie mokosi patys kelti šokio idėjas, įžvelgti ir rasti jas kituose meno, mokslo, technikos kūriniuose ar aplinkoje (kultūrinėje, gamtinėje). Mokydamiesi savaip jungti žinomus judesius ir šokio žingsnius į sekas, tyrinėti ir surasti savo judesius, reikalingus įgyvendinti emocijų ir minčių raišką bei sumanymus, mokiniai ugdosi gebėjimą pasirinkti tinkamas raiškos priemones ir jas tikslingai taikyti.

Šokio pamokose mokiniai mokosi pažinti, suprasti ir vartoti šokio kalbą, kuri yra savita neverbalinių simbolių sistema, leidžianti komunikuoti savo emocijas, mintis ir kūrybinius sumanymus. Šokio kalba reiškiasi per kūno judesius, kurie neturi jiems priskirtos reikšmės, todėl kiekvienas komunikavimo situacijos dalyvis - šokėjas, choreografas ir žiūrovas - gali susikurti savas prasmes. Todėl šokis ir yra vadinamas tarptautine kalba, kuria galima susikalbėti be žodžių.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Šokio pamokose naudodamiesi šokio raiškos priemonėmis mokiniai mokosi pažinti save, savo fizines, intelektines ir emocines galias, kitus ir aplinkinį pasaulį. Šokdami įvairių žanrų ir stilių šokius mokiniai mokosi pažinti savo kūno galias ir judėjimo savitumą bei bendrus taisyklingo judėjimo ir kvėpavimo principus. Kurdami šokį ir stebėdami kitų sukurtus šokius mokiniai mokosi pažinti savo intelektines ir emocines galias bei jų sąveiką kūrybos proceso metu.

Šokio pamokose mokiniai šoka ir kuria grupėse ir siekdami bendro sėkmingo rezultato mokosi susitarti ir rasti tinkamiausius sprendimus, mokosi pagarbiai bendrauti šokant poroje ir grupėje, savo šokio veikla praturinti bendruomenės socialinį gyvenimą. Susipažindami su amžiaus tarpsniais kintančio kūno sandara ir fiziologija, taisyklingo kvėpavimo ir judesių atlikimo būdais, įgydami žinių apie kūno judėjimo ir vartojamo maisto sąsajas mokiniai formuojasi sveikos gyvensenos įpročius.

Šokio pamokose mokiniai, susipažindami su savo šalies šokio kultūra ir mokydamiesi ją pristatyti kitiems, ugdosi pagarbą savo šalies piliečiams ir žmogaus laisvėms. Kurdami šokio pasirodymus valstybės švenčių tematika, mokosi gerbti valstybės simbolius ir švęsti valstybines šventes.

Šokio pamokose mokiniai, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis kuria šokio filmus, tyrinėdami naujas šokio raiškos formas, filmuoja kuriamas arba atliekamas šokio kompozicijas, siekdami atlikti jų analizę, viešina savo šokio veiklos rezultatus skaitmeninėje erdvėje, rengia pristatymus, ieško informacijos apie šokio kūrinius, reiškinius ir kontekstus, lygindami įvairius šaltinius mokosi tikrinti tokios informacijos patikimumą.

Ugdymo koncentrai ir pasiekimų sritys

Šokio ugdymo turinys pateikiamas pagal šokio pasiekimų sritis ir suskirstytas koncentrais. Mokymo(si) turinys formuluojamas užtikrinant nuoseklų, laipsnišką šokio pasiekimų ir kompetencijų ugdymo procesą, vykstantį spiralės principu. Didesnė mokymo(si) turinio apimties dalis skirta šokio raiškai (apie 60 proc.), mažiau, bet po lygiai (apie 20 proc.) skirta šokio supratimui ir vertinimui bei šokio reiškinių ir kontekstų pažinimui.

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Šios srities pasiekimai apima šokio atlikimo, šokio kūrybos, šokio raiškos pristatymo, šokio raiškos refleksijos žinias ir gebėjimus. Šokio atlikimo gebėjimai apima įvairių šokio žanrų, stilių (folklorinių, liaudies, istorinių, pramoginių, šiuolaikinio, gatvės ir kt.) šokių atlikimą pavieniui, poromis ir grupėmis. Šokio kūrybos pasiekimai apima šokio idėjų, šokio kūrimo principų ir procesų (improvizavimo, komponavimo) žinias ir gebėjimus. Šokio raiškos pristatymo pasiekimai susiję su mokinių gebėjimu viešai (klasėje, mokykloje, bendruomenėje, virtualioje erdvėje) judesiu, žodžiu, raštu ar vaizdo įrašu parodyti individualaus šokio veiklos procesą ir rezultatą.

• Šokio atlikimas (1-2 klasių koncentras): Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn - atgal, aukštyn - žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai - lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.
• Šokio raiškos pristatymas (1-2 klasių koncentras): Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).
• Šokio raiškos refleksija (1-2 klasių koncentras): (Informacija nepateikta)
• Šokio supratimas ir vertinimas (1-2 klasių koncentras): Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą.
• Šokio atlikimas (3-4 klasių koncentras): Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką.
• Šokio kūryba (3-4 klasių koncentras): Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai - liūdnai - piktai - linksmai) ar savybes (lengvai - sunkiai - drąsiai - atsargiai), naudodami natūralius judesius.
• Šokio raiškos pristatymas (3-4 klasių koncentras): Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas.
• Šokio raiškos refleksija (3-4 klasių koncentras): Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti).
• Šokio atlikimas (5-6 klasių koncentras): Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro - polka, trijų dalių metro - polonezas, valsas).
• Šokio kūryba (5-6 klasių koncentras): Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus.
• Šokio raiškos pristatymas (5-6 klasių koncentras): Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę).
• Šokio raiškos refleksija (5-6 klasių koncentras): Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi - pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti).
• Šokio atlikimas (7-8 klasių koncentras): Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus.
• Šokio kūryba (7-8 klasių koncentras): Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus.
• Šokio raiškos pristatymas (7-8 klasių koncentras): Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje.
• Šokio raiškos refleksija (7-8 klasių koncentras): Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą.
• Šokio atlikimas (9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras): Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus.
• Šokio kūryba (9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras): (Informacija nepateikta)

Mokinių saviugdos sociokultūriniai veiksniai sportinių šokių kolektyve

Šiuolaikiniame pasaulyje itin greitai kinta visuotinai pripažintos vertybės bei normos, atsispindinčios šeimos, mokyklos, visuomenės gyvenime ir koreguojančios asmens saviugdą. Ypač tai ryšku sekant amžiaus tarpsnius. Pradinių klasių mokinių brandos etapas yra itin svarbus, nes jie įgyja mokymosi kaip saviugdos pagrindus. Aplinka koreguoja net ir neįtikrintą asmenybės brandą, nes žmogui tenka veikti pagal kultūros vertybes. Todėl norint skatinti asmenybės brandą ir sudaryti palankias sąlygas ugdytinio saviugdai, svarbu valdyti sociokultūrinius veiksnius ir modeliuoti ugdymą kaip asmenybės brandai palankią aplinką. Tai pasakytina ir apie ugdymą pradinių klasių mokinių sportinių šokių kolektyve, kur taip pat pasireiškia sociokultūriniai veiksniai.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Tyrimo tikslas - atskleisti pirmų - ketvirtų klasių mokinių saviugdos sociokultūrinius veiksnius sportinių šokių kolektyve.

Tyrimo uždaviniai:

1. Literatūros apžvalga siekiant atskleisti problemos išskirtinumą.
2. Apibūdinti saviugdos sampratą, jos veiksnius ir būdus.
3. Apibrėžti sociokultūrinius veiksnius sportinių šokių kolektyve.
4. Įvertinti aplinkos ypatybes ir įtaką mokinio veiklai sportinių šokių kolektyve.

Tyrimo metodai

• Teoriniai: literatūros analizė, sisteminimas, lyginimas, apibendrinimas.
• Empiriniai: anketinė apklausa, kokybinis tyrimas, tyrimo duomenų analizė ir apibendrinimas.

Tyrimas vykdytas 2007 m. rugsėjo mėnesį ir 2009 m. 2007-2008 m.m. buvo vykdomas instrumentų parengimas ir jų aprobacija.

Teorinis pagrindas

Darbas grindžiamas humanistinės psichologijos ir pedagogikos idėjomis (V. Šikšnytė, B. Bitinas, V. Žilius, L. Jovaiša, J. Laužikas) siekiant atskleisti pirmų - ketvirtų klasių mokinių saviugdos sociokultūrinių veiksnių svarbą ir tuo remiantis koreguoti mokinio kultūros raidą bei ugdymo procesą sportinių šokių kolektyve. Taip pat remtasi konstruktyvistinės teorijos principais (A. Juodaitytė, J. Vaitkevičius) siekiant įtraukti ugdytinį į veiklą bei siekti suvokti dalyko prasmingumą.

Teorinė ir praktinė reikšmė

Sociokultūrinių veiksnių visuma pasireiškia aplinkoje, kurioje mokinys išreiškia savo menines galias. Tyrimu atskleistas aplinkos palankumas mokinio veiklai sportinių šokių kolektyve, išskirti jai būdingi veiksniai ir vertinimo galimybės. Tai modelis, kuriuo remdamasis mokytojas gali koreguoti sociokultūrinių veiksnių įtaką mokinio motyvacijai sportinių šokių kolektyve.

tags: #sporto #sokio #mokymo #metodai