Šiame straipsnyje išsamiai aptariami sporto trenerių rengimo Lietuvoje klausimai, remiantis naujausia teisine baze ir švietimo standartais. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos sporto įstatymu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais.
Įvadas
Sporto specialistų kvalifikacijos reikalavimai Lietuvoje nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti aukštą sportininkų rengimo ir fizinio aktyvumo skatinimo kokybę. Šiandienos sparčiai besikeičiančiame sporto pasaulyje būtina nuolat atnaujinti žinias ir įgūdžius, kad būtų galima sėkmingai dirbti su įvairaus amžiaus ir pajėgumo sportininkais bei fizinio aktyvumo entuziastais.
Teisinis Reglamentavimas
Sporto specialistų veiklą Lietuvoje reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos sporto įstatymas Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję įstatymų projektai.
- Lietuvos Respublikos sporto įstatymas (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d.).
- Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas (2024 m. birželio 27 d. Nr.).
- LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas dėl mokymų, suteikiančių teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi, organizavimo ir įgytų kompetencijų tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2019 m. birželio 18 d. Nr.).
Šie teisės aktai nustato bendruosius reikalavimus sporto specialistų kvalifikacijai, jų kompetencijoms ir atsakomybei.
Sporto Įstatymo Pakeitimo Projektai
Lietuvos Respublikos Seime svarstomi Sporto įstatymo pakeitimo projektai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 98¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
- Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
- Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
- Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
- Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
- Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr.
Šie pakeitimai siekia optimizuoti sporto sektoriaus teisinį reguliavimą ir atliepti kintančius visuomenės poreikius.
Lietuvos Sporto Universiteto Pozicija
Sporto bendruomenei nesutariant dėl svarstomų sporto įstatymo pataisų, Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorė Diana Rėklaitienė teigia, kad universitetas siekia, kad su vaikais ir suaugusiaisiais galėtų dirbti tik tinkamą kvalifikaciją įgiję treneriai.
D. Rėklaitienė pabrėžia, kad treneriai rengiami sporto kryptyje, kuri priklauso biomedicinos krypčiai, o kūno kultūros mokytojai rengiami ugdymo krypties studijose. Tai yra skirtingos sritys, ir jų negalima sutapatinti.
Pasak D. Rėklaitienės, LSU siekia, kad trenerius galėtų ruošti tos aukštosios mokyklos, kurios turi tam skirtas akredituotas studijų programas. Ji pabrėžia, kad akreditacija patvirtina, jog yra atitinkami dėstytojai, infrastruktūra, mokslinis potencialas, daromi moksliniai tyrimai.
Kūno Kultūros Mokytojų Kompetencijos
Dabartinis įstatymas palieka spragą kūno kultūros mokytojams, neturintiems gretutinės sporto trenerio specialybės, t. y. baigusiems tik pedagogines studijas, dirbti sporto treneriais. LSU tikslas yra, kad sporto treniruotes vaikams vestų tik tie treneriai, kurie yra baigę sporto krypties studijas. Treneriai turi būti kvalifikuoti, kad nepakenktų žmogui, ypač vaikui, jeigu jis nėra tinkamai treniruojamas. Jei jis traumuojamas, nekreipiamas dėmesys į jo augimą, netaisyklingą mitybą, judesių formavimą ir t.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
D. Rėklaitienė atkreipia dėmesį, kad sportininkas nėra tapatus treneriui. Sportininkas sportuoja, ugdo save ir pasiekia savo rezultatų, bet tai nereiškia, kad jis turi pakankamai žinių ir kompetencijų treniruoti kitus.
Trenerių Rengimo Reikalavimai
LSU atstovai pabrėžia, kad bet kuris žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, gali ateiti ir baigti mokymus, įgyti kvalifikaciją, mokslų yra ir nuotolinių, ištęstinių ir pan. Universiteto tikslas - užtikrinti, kad sporto treniruotes vestų tik kvalifikuoti specialistai, baigę sporto krypties studijas. Tai svarbu siekiant apsaugoti sportuojančiųjų sveikatą ir užtikrinti tinkamą jų fizinį vystymąsi.
Sportininkų Parengtumo Normos ir Reikalavimai
Sportininkų parengtumas yra vienas iš pagrindinių sporto rezultatų rodiklių. Normos reiškiamos kiekybiniais matais, tokiais kaip laikas, nuotolis, svoris. Reikalavimai apibrėžia vietas, kurias sportininkas turi užimti šalies arba tarptautinėse varžybose.
Sportininkų parengtumo normos ir reikalavimai įvesti 2000 m., siekiant skatinti sportininkus tikslingai tobulinti sportinį parengtumą, o sporto organizacijas, trenerius ir mokslininkus - kryptingai ir intensyviai kelti sportininkų bei komandų meistriškumą. Taip pat siekiama padėti šalies atletams veiksmingai rengtis oficialioms tarptautinėms varžyboms ir suvienodinti įvairių sporto šakų rezultatų vertinimą.
Sporto Trenerių Kvalifikacijos Kategorijos ir Reikalavimai
Sporto trenerių kvalifikacija yra grindžiama profesiniu parengtumu, pedagogine veikla ir jų rezultatais. Trenerių kvalifikacijos kategorijos įvestos 1995 m., siekiant skatinti sporto trenerius nuolat tobulinti savo profesinį meistriškumą, įvertinti jų profesinį parengtumą ir pedagoginę veiklą.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Teikiamos šios trenerių kvalifikacijos kategorijos:
- Sporto trenerio: teikiama neribotam laikui.
- Lietuvos sporto trenerio: teikiama 2 metams.
- Nacionalinio sporto trenerio: teikiama 4 metams.
Kiekviena kvalifikacijos kategorija turi savo reikalavimus, susijusius su išsilavinimu, darbo patirtimi ir pasiekimais.
Sporto Teisėjų Kvalifikacijos Kategorijos ir Reikalavimai
Sporto teisėjų kvalifikacija yra grindžiama profesiniu meistriškumu, sporto šakos, tos šakos taisyklių, teisėjavimo teorijos žiniomis ir praktiniais teisėjavimo įgūdžiais. Nacionalinė teisėjo kvalifikacijos kategorija suteikiama asmeniui, išmanančiam sporto šakos pagrindus ir tos sporto šakos taisykles, turinčiam kelerių metų teisėjavimo praktiką rajono, miesto, šalies varžybose ir išlaikiusiam sporto šakos teorijos ir praktikos egzaminą. Šią kategoriją suteikia nacionalinė sporto šakos federacija.
Tarptautinė teisėjo kvalifikacijos kategorija suteikiama asmeniui, gerai teoriškai ir praktiškai pasirengusiam vadovauti rungtynėms, varžyboms, turinčiam gerą teisėjavimo patirtį nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose.
Fizinio Aktyvumo Specialisto Kursai: Asmeninio ir Grupinių Treniruočių Treneris
Šiuo metu Lietuvoje organizuojami fizinio aktyvumo specialisto kursai, skirti asmenims, norintiems įgyti kvalifikaciją dirbti asmeniniu ar grupinių treniruočių treneriu. Šie kursai vykdomi remiantis naujausiomis sporto tendencijomis ir apima platų spektrą temų, nuo žmogaus organizmo sandaros ir funkcijų iki sporto psichologijos ir traumų prevencijos.
Kurso Turinys
Kursų metu dalyviai sužinos:
- Apie žmogaus organizmo sandarą ir funkcijas.
- Supras pagrindinius sporto psichologijos procesus.
- Pagilins žinias, kaip kurti ugdymo(-si) fiziniu aktyvumu aplinkos kūrimą ir užtikrinti saugumą.
- Supras, kaip įgyvendinti visuomenės švietimą fizinio aktyvumo ir sveikatos stiprinimo klausimais.
- Gebės analitiškai ir kritiškai vertinti šiuolaikines fizinio aktyvumo tendencijas.
Kurso metu dėsto sporto praktikai ir mokslininkai, turintys ilgametę patirtį sporto, mokslo ir švietimo srityse. Dalyviai įgis žinių apie funkcinę anatomiją, sporto fiziologiją, sporto mitybą, traumų prevenciją ir valdymą, judesių valdymą, įtraukųjį sportinį ugdymą, testavimą sporte, sporto psichologiją, sporto ir sveikatos ugdymo teoriją ir didaktiką, individualių ir grupinių sveikatingumo treniruočių metodikas, sveikatingumo ir sporto vadybą, treniravimo praktiką, sporto komunikaciją ir kt.
Kurso Trukmė ir Reikalavimai Dalyviams
Kurso trukmė - 1,5 metų (1400 akad. val.). Kursai pritaikyti dirbantiems, paskaitos vyks nuotoliniu bei kontaktiniu būdu penktadieniais ir šeštadieniais. Registracija į kursus prasideda nuo 2026 m. Dalyvių vietų skaičius ribotas, registracija bus patvirtinta sumokėjus 10% avansą (avansas mokamas nuo kovo mėnesio), nuo kursų kainos (avansas yra negražinamas). Antroji įmoka - iki 2026 m. birželio 8 d., trečioji įmoka - iki 2027 m. sausio 8 d. Yra galimybė už kursus mokėti dalimis.
Lektorių Komanda
Lektorių komandą sudaro savo srities profesionalai - mokslininkai ir praktikai, turintys ilgametę patirtį sporto, mokslo ir švietimo srityse. Tarp jų:
- VDU Švietimo akademijos dėstytoja, Sporto studijų programos ir VDU trenerių kursų vadovė doc. dr. Aušra Lisinskienė.
- Lietuvos krepšinio treneris, VDU Švietimo akademijos dėstytojas prof. dr. Rūtenis Paulauskas.
- Sporto mokslininkas prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.
- VDU Švietimo akademijos dėstytoja, sporto mokslininkė, Lietuvos Olimpinės akademijos garbės narė doc. dr. Eglė Kemerytė-Ivanauskienė.
- Biologijos mokslų daktarė, sporto fiziologė dr. Neringa Baranauskienė.
- Biomedicinos mokslų daktarė, kineziterapeutė, sporto mokslo mokslininkė dr. Agnė Predkelienė.
- Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Jankūnas.
- Komandos mokslinis konsultantas doc. dr. N Ça\¥â½7Äú)|3¯ÞÛ-WC ¨(Ìœnà
ãœS9? ¢ão¦îÔgÚ·énd‘+Ðíë3^Ñ¢Ömåxe¶. „? äšN¨ùg(3Ç :uïë“‚kV¡k&N·/ø^é. ls†«âÔÕ. ” Låü´áA8ÎE t Os\iž Ò%Ó. kdZu5º~40 EPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPEPE! •íõo ]éðÎ.t‘¨Ø%1¯-ÓŒ ºzqU¼ÖÏe«=Œ+ “js}Š²aFW‘qè8íY÷~×n%ûT-ÞžâCºA-Á'ý®XýMoøUuX¬. T\n´"ðü‰tÙ^U…#Ó¢v”ŽÁ,~j•“kš-¦\ézíµÂ“ϹžÌ§Î„ãÁ Fx4ëwxþÄñ”º8+¼¹òxÎxÇ׊¥¦Âuý•iöi<7$>Blvó²ÃhÁùxü¸ª¶ïÌ]lmi¶þ V’MJþÎ{!HÒLldÎKsôá±ì+b°ü>þ#kÛÔ×’ÉQV? Ú§Ëâà€Hçî÷ÏjØ×. 6§à RyyM막OÊHÆã‚0GO¨«-~0ÐôŒ[·‡õ=ÙÉfy4ÿ0qÔ…É$ãÁ¤Æz÷”³MàE"lýÇ,ýq÷6W´ÍzïÄO¨i¿ÙWÚK‹lÇ=Ô\‚ÙPv:‘Ï85»Žš=I:+i⺶Šæ È ‘..
Sporto Įstatymo Nuostatos
Svarbu apžvelgti kai kurias Sporto įstatymo nuostatas, kurios susijusios su trenerių veikla ir sporto organizacijų valdymu.
1 Straipsnis
(Turinys nepateiktas)
2 Straipsnis. Pagrindinės Sąvokos
- Dopingas: sportininko organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinantys arba slopinantys, pavojų jo sveikatai keliantys preparatai ir metodai, vartojami pajėgumui laikinai padidinti ir sudarantys sąlygas nesąžiningai varžytis.
- Žiūrovas: asmuo, stebintis sporto renginį.
3 Straipsnis. Sporto Principai
- Lygiateisiškumo: siekti sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties.
4-7 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
8 Straipsnis. Nacionalinė Kūno Kultūros ir Sporto Taryba
Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą atstovus deleguoja Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Vyriausybės kanceliarija, Finansų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, nevyriausybinės sporto organizacijos.
9-10 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
11 Straipsnis
(Turinys nepateiktas)
12 Straipsnis. Nevyriausybinės Kūno Kultūros ir Sporto Organizacijos
Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos nevyriausybinės kūno kultūros ir sporto organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, parolimpinį, kurčiųjų ir specialiosios olimpiados, sporto visiems sąjūdžius, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes ar sportą visiems.
13 Straipsnis
(Turinys nepateiktas)
14 Straipsnis. Sporto Klubai
Pagrindinė sporto institucija yra sporto klubas. Sporto mėgėjų klubai yra Lietuvos Respublikos viešieji juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti sportuotojus ir sportininkus fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų.
15 Straipsnis. Nacionalinės Sporto (Šakos) Federacijos
Kūno kultūros ir sporto departamentas pripažįsta tik vieną teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre įregistruotą nacionalinę sporto (šakos) federaciją, kurios pavadinime vartojamas Lietuvos vardas ir kuri jungia trijose skirtingose Lietuvos apskrityse veikiančias sporto (šakos) asociacijas. Kūno kultūros ir sporto departamentas tik su pripažinta nacionaline sporto (šakos) federacija pasirašo biudžeto lėšų naudojimo sutartį.
16-18 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
19 Straipsnis
(Turinys nepateiktas)
20 Straipsnis. Kūno Kultūros ir Sporto Finansavimas
Valstybė ir savivaldybės skiria investicijas kūno kultūros ir sporto plėtrai (statyboms, turtui įsigyti, žmogiškiesiems ištekliams ir kita) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka. Nevyriausybinės kūno kultūros ir sporto organizacijos gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų kūno kultūros ir sporto programoms ir projektams įgyvendinti. Valstybės ir savivaldybių institucijos, skyrusios lėšų šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams, turi teisę tikrinti, kaip šios lėšos naudojamos.
21-24 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
25 Straipsnis. Kūno Kultūros ir Sporto Specialistų Darbas
Darbdavys, priimdamas į darbą kūno kultūros ir sporto specialistą, privalo įsitikinti, ar asmuo turi reikiamą išsilavinimą arba galiojantį kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą.
26-27 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
28 Straipsnis. Sporto Teisėjai
(Turinys nepateiktas)
29 Straipsnis. Teisėjai Savanoriai
Teisėjas gali vykdyti individualią veiklą. Vietos ir regioniniuose sporto renginiuose gali teisėjauti teisėjai savanoriai, kuriems už teisėjavimą nėra atlyginama.
30-32 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
33 Straipsnis. Sportininkų Ugdymo Centrai
Sportininkų ugdymo centrai, kurie su sportininkais buvo sudarę sportinės veiklos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka, sportininkui pereinant į kitą sporto organizaciją, gali reikalauti iš sporto organizacijos, į kurią pereina sportininkas, piniginės kompensacijos už sportininko ugdymą.
34-35 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
36 Straipsnis. Sportininkas Profesionalas
Sportininkas profesionalas turi teisę, atsižvelgdamas į sporto veiklos sutartyje arba sporto organizacijų susitarimuose nustatytas sąlygas, pereiti rungtyniauti iš vienos sporto organizacijos į kitą Lietuvos ar užsienio sporto organizaciją.
37-41 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
42 Straipsnis. Sporto Varžybų Nuostatai
Visų lygių sporto varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus. Kiekviena sporto (šakos) federacija privalo turėti varžybų saugumo taisykles. Per renginį ar varžybas sporto mėgėjams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais.
43-44 Straipsniai
(Turinys nepateiktas)
45 Straipsnis. Sveikatos Priežiūra
Asmenys, lankantys bet kokios formos kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.
46 Straipsnis. Kova su Dopingu
Kovai su dopingo vartojimu sporte Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka iš suinteresuotų institucijų atstovų yra sudaroma Lietuvos antidopingo komisija, kuri tvirtina kovos su dopingo vartojimu sporte programą ir koordinuoja jos įgyvendinimą.