Straipsnyje aptariami Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai, atsižvelgiant į studijų krypčių specialistų parengimą. Vertinami tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų programų pasiekimai, taip pat kolegijų profesinio bakalauro studijų kokybė. Reitingai sudaromi atsižvelgiant į darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimą, studentų pasiekimus ir kitus svarbius kriterijus.
Bendras Universiteto Reitingas
Geriausių valstybinių universitetų penketuke tradiciškai lyderiauja Vilniaus universitetas (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir VILNIUS TECH. Tuo metu tarp privačių universitetų lyderystę išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad iš viso universitetai buvo vertinti pagal 42 skirtingus parametrus, kurie buvo sugrupuoti į penkis stambius kriterijus. Už alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę universitetai galėjo gauti iki 35 taškų, už mokslo, meno ir sporto veiklą bei pridėtinę vertę šalies ūkiui - iki 30 taškų, už studentus ir studijas - iki 20 taškų, už konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje - iki 10 taškų, o už esamą ir ateities akademinį personalą universitetams galėjo būti skiriama iki 5 taškų.
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Universitetų Lyderystė Pagal Studijų Kryptis
Žurnalas „Reitingai“ pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Sudarant universitetų reitingą (pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą), vertintos 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys bei 83 magistro studijų kryptys. Svarbiausias šio vertinimo parametras yra rodiklis, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių nuomonė sudarė 30 taškų iš 100.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Universitetų lyderiai pagal bakalauro ir vientisąsias studijas (iš 93 krypčių):
- Vilniaus universitetas - lyderiauja 40-yje krypčių
- Vytauto Didžiojo universitetas - pirmauja 11-oje krypčių
- VILNIUS TECH universitetas - pirmauja 11-oje krypčių
- Kauno technologijos universitetas - lyderiauja 7-iose kryptyse
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - lyderiauja 7-iose kryptyse
- Klaipėdos universitetas - pirmauja 4-iose kryptyse
- Vilniaus dailės akademija - pirmauja 4-iose kryptyse
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija - pirmauja 3-iose kryptyse
- ISM vadybos ir ekonomikos universitetas - pirmauja 3-iose kryptyse
- Lietuvos sporto universitetas - lyderiauja 2-ose kryptyse
- Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija lyderiauja vienoje bakalauro studijų rengimo krypčių
Universitetų lyderiai pagal magistrantūros studijas (iš 83 krypčių):
- Vilniaus universitetas - lyderiauja 37-iose kryptyse
- Kauno technologijos universitetas - lyderiauja 13-oje krypčių
- Vytauto Didžiojo universitetas - pirmauja 11-oje krypčių
- VILNIUS TECH universitetas - pirmauja 7-iose kryptyse
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - lyderiauja 3-ose kryptyse
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse
- Vilniaus dailės akademija - pirmauja 2-ose kryptyse
- Klaipėdos universitetas - pirmauja 2-ose kryptyse
- ISM vadybos ir ekonomikos universitetas - pirmauja 2-ose kryptyse
- Lietuvos sporto universitetas lyderiauja 1-oje studijų kryptyje.
- Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija lyderiauja 1-oje studijų krypčių.
- Mykolo Romerio universitetas - lyderiauja 1-oje kryptyje.
Darbdavių Nuomonės Svarba
Svarbiausias universitetų reitingų parametras - kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių nuomonė sudarė 30 taškų iš 100. Žurnalas „Reitingai“ apklausė darbdavius iš visų apskričių ir savivaldybių. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių absolventai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę.
Absolventų Įsidarbinimas Ir Pajamos
Taip pat remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, nagrinėti 2024 m. laidos absolventų įsidarbinimą praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys, tai yra dirba savarankiškai. Taip pat, remiantis Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, pateikiame absolventų vidutines pajamas praėjus 12 mėn. po studijų baigimo. Tai 2024 m. universitetų bakalauro studijų absolventų duomenys.
Žurnalas „Reitingai“ pabrėžia, kad tarp valstybinių universitetų didžiausią atlyginimą po bakalauro ir magistro studijų gauna LSMU alumnai, o po doktorantūros studijų - Klaipėdos universiteto studentai. Vertinant privačius universitetus, didžiausius atlyginimus po bakalauro ir doktorantūros studijų gauna ISM absolventai. Po magistro studijų didžiausi atlyginimai mokami Balstogės universiteto filialo (BUF) alumnams.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Studentų Nubyrėjimas Ir Geriausių Abiturientų Pasirinkimai
Remdamiesi SKVC duomenimis, vertinome 2024 m. studijas metusių studentų skaičių. Remiantis LAMA BPO duomenimis, į dalykinį universitetų reitingą įtraukta informacija, kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 110 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2025 metais. Kuo daugiau tokių studentų, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis.
Medicinos, Farmacijos, Odontologijos Ir Veterinarijos Studijos
Vertinant medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos studijų kryptis, remtasi tiek dalimi parametrų, kurie naudoti vertinant bakalauro studijų kryptis, tiek ir dalimi parametrų, kurie buvo įtraukti vertinant magistrantūros studijų kryptis.
Kolegijų Reitingai
Kolegijų reitingai sudaromi pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą.
Kolegijų reitingai (iš 48 krypčių, pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą):
- Vilniaus kolegija - lyderiauja 20-yje krypčių
- Kauno kolegija - pirmauja 9-iose kryptyse
- Lietuvos inžinerijos kolegija - lyderiauja 5-iose kryptyse
- Panevėžio kolegija - pirmauja 4-iose kryptyse
- Klaipėdos valstybinė kolegija ir VILNIUS TECH universiteto Jūreivystės akademija - lyderiauja 2-ose kryptyse
- Utenos kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus dizaino kolegija ir Vilniaus verslo kolegija lyderiauja po 1-ą kryptį.
Pirmąsias valstybinių kolegijų reitingo vietas užima Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Lietuvos inžinerijos kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija bei Lietuvos jūreivystės akademija. Tuo metu nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Lietuvos verslo kolegija bei SMK aukštoji mokykla.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kolegijų profesinio bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimas.
Kolegijų Reforma Ir Jos Pasekmės
Sprendimus dėl kolegijų reorganizavimo priėmė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, siekęs, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
„Matome dabar jau rezultatus po vadinamosios kolegijų reformos, po kolegijų sujungimo, ir tarsi atrodė, kad sujungus kai kurias kolegijas, ypatingai stiprias kolegijas, jos dar labiau sustiprės ir jose atsiras dar daugiau stiprių krypčių. Bet vis dėlto taip neatsitiko“, - kalbėjo J.
Mokamų Studijų Daugėjimas
Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus G.Sarafino, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje nuosekliai daugėja mokančiųjų už studijas skaičius. Neišlaikius matematikos egzamino abiturientas negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas.
„Daugybėje valstybinių kolegijų anksčiau du trečdaliai jaunuolių gaudavo valstybės finansuojamas vietas, trečdalis mokėdavo, tuo tarpu pastaraisiais metais proporcijos pasikeitė - valstybės finansuojamas vietas gauna dagiau nei trečdalis, už studijas moka beveik du trečdaliai jaunuolių. Tai liūdna žinia šeimoms“, - kalbėjo G.Sarafinas.
Lietuvos Sporto Universitetas (LSU)
LSU neužleido lyderystės ir magistrantūros studijų reitinge. „Šalies aukštųjų mokyklų reitingas dar kartą parodo, kad išlaikome stabilias pozicijas sporto ir sveikatingumo kryptyse. Nemažiau svarbu ir tai, kad esame puikiai vertinami tarptautinėje erdvėje. Įvertinus darbdavių nuomonę, įsidarbinimą, geriausių abiturientų pasirinkimus bei kitus rodiklius, Vilniaus universitetas pirmavo maždaug pusėje, tai yra 41-oje studijų kryptyje.
Sporto krypčių grupėje LSU pozicijos yra itin tvirtos. Verslo ir vadybos bei pedagogikos studijų kryptyse rezultatai irgi reikšmingi. Sveikatos mokslų krypties magistrantūroje LSU taip pat išlieka tarp lyderių. „Reitingų“ duomenimis, visuomenės sveikatos ir reabilitacijos krypčių studijų programos šiemet užėmė ketvirtąsias vietas. Vis dėlto SKVC vertinimas vėl išryškina svarbų aspektą - LSU reabilitacijos magistrantūros programos pagal oficialų kokybės vertinimą pripažįstama geriausiomis Lietuvoje. Švietimo ir edukologijos studijų kryptyse LSU taip pat matomas kaip lyderis rengiant pedagogus ir edukologus. „Reitingų“ lentelėse Pedagogikos krypties bakalauro studijos šiemet įvertintos ketvirta vieta, o magistrantūros studijos dalijasi pirma-antra vietomis Lietuvoje.
tags: #sporto #universitetai #lietuvoje