Lietuvos sporto muziejaus kiemelis - tai ne tik vieta, kur saugoma šalies sporto istorija, bet ir gyvas kultūros bei sporto renginių centras. Ši erdvė, įsikūrusi Kauno senamiestyje, greta Rotušės aikštės, Muziejaus gatvėje, pulsuoja įvairia veikla, pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms ir interesams. Nuo tarptautinių sporto žaidynių atgarsio iki vaikų turnyrų ir folkloro festivalių - kiemelis yra svarbi Kauno kultūrinio gyvenimo dalis.
Lietuvos sporto muziejus: istorijos saugotojas
Lietuvos sporto muziejus, įsikūręs Muziejaus g. 7, veikia nuo 1991 metų. Muziejaus fonduose sukaupta apie 20 000 eksponatų, iš kurių beveik 1000 eksponuojama nuolatinėje ekspozicijoje ir parodose. Čia galima susipažinti su Lietuvos sporto istorija, kūno kultūros ir sporto pradininkais, atskirų sporto šakų raida. Muziejuje eksponuojami Kauno „Žalgirio“ rankininkių iškovota Europos šalių čempionių taurė (1968 m.), Kauno „Žalgirio“ krepšininkų iškovoti prizai, tarp jų tarpžemyninė V. Džonso (1986 m.) ir Eurolygos čempionų (1999 m.) taurės. Ekspozicijoje galima rasti ir įžymių Lietuvos sportininkų - olimpiečių, pasaulio ir Europos čempionų bei rekordininkų prizus, asmeninius daiktus. Eksponatus yra padovanoję LR Prezidentas Valdas Adamkus, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, daugelis žinomų sportininkų: Algirdas Šocikas, Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Gintaras Umaras, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna ir kiti.
Muziejuje yra galimybė rengti seminarus, konferencijas, vykdyti edukacinius renginius, žiūrėti vaizdo įrašus (muziejus turi unikalios video medžiagos apie renginius, vykusius tarpukariu, sovietmečiu, atgimimo laikotarpiu ir jau atgavus Nepriklausomybę). Muziejaus edukacinėje klasėje taip pat vykdomos edukacinės programos šiomis temomis: Kūno kultūra žmonijos raidoje; Lietuvos Tautinė olimpiada; Lietuvos sporto ekspozicijos ir eksponatai edukacinėje virtualioje erdvėje; Lietuvos cirko raida ir žymiausi atstovai. Muziejuje veikia unikali Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija, kurioje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai daiktai, cirko rekvizitai, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje. 2015 m. sausio mėn. atidaryta ekspozicija, skirta Lietuvos bokso legendai - “ringo džentelmenui“ - Algirdui Šocikui. Taip pat tų pačių metų gegužės mėn.
Kiemelio renginiai: nuo sporto iki folkloro
Lietuvos sporto muziejaus kiemelis nuolat atgyja įvairiais renginiais, kurie pritraukia tiek sporto entuziastus, tiek kultūros mylėtojus.
Trikrepšio turnyrai darželinukams
Jau ne vienus metus kiemelyje vyksta tradicinis Kauno darželinukų trikrepšio turnyras. Šis renginys, skirtas vasaros palydėjimui, suburia stipriausius Kauno lopšelių-darželių auklėtinius. Pavyzdžiui, viename iš turnyrų dalyvavo „Ąžuoliuko”, „Vėrinėlio”, „Pagranduko”, „Žingsnelio”, „Kulverstuko”, „Vyturėlio” auklėtiniai - viso 116 jaunųjų krepšininkų. Muziejaus kiemelyje buvo suformuotos ne tik trys trikrepšio žaidimo aikštelės, bet ir kliūčių ruožams bei estafetėms skirto vietos. Pasibaigus varžyboms vyriausias sporto šventės varžybų teisėjas pasiūlė apdovanoti visus sportininkus „Olimpiniais“ aukso medaliais ir asmeninėmis UAB „Naujasis Nevėžis“ gamybos dovanomis, komandų vadoves - LTOK Kauno apskrities tarybos padėkos raštais, darželius - Lietuvos sporto muziejaus taurėmis.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Trikrepšis, kaip krepšinio žaidimo atmaina, Lietuvoje išpopuliarėjo 2009 m., kai buvo pradėtas žaisti Kauno „Ąžuoliuko” darželyje. Vėliau šis žaidimas paplito ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje, tapdamas mėgstama vaikų veikla.
Folkloro festivalis "Suklegos"
Kiemelis tampa ir folkloro festivalio "Suklegos" dalimi. Vienas iš festivalio projektų - kompozicija "10 sutartinių 100 būgnų", kurioje dalyvauja apeigų folkloro grupė "Kūlgrinda" ir įvairūs tradiciniai mušamieji instrumentai. Į projektą įjungiami ir kiti muzikantai, kurie apgroja sutartines savo improvizacijomis. Tokie muzikiniai projektai praturtina festivalio programą ir suteikia galimybę patirti tradicinės muzikos skambesį netradicinėje aplinkoje.
Parodos Istorinės Prezidentūros kiemelyje
Nors tiesiogiai nesusijęs su Sporto muziejaus kiemeliu, Istorinės Prezidentūros kiemelis taip pat yra svarbi Kauno kultūrinė erdvė, kurioje vyksta įvairios parodos. Pavyzdžiui, 2011 m. buvo eksponuojama paroda „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“, skirta 1938 m. Lietuvos tautinei olimpiadai - viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.
Ši paroda atkleidė platesnį sporto įvykių kontekstą, parodant šalies, miesto, miestiečių, miesto svečių, valdžios institucijų santykius. Parodos metu buvo galima susipažinti su Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados simbolika - plakatu, vėliava, medaliu, ženkliuku - kurią sukūrė žymus to meto Lietuvos grafikas Jonas Juozas Burba. Šios olimpiados globėju tapo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Iškilmingos Tautinės olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos akimirkos - olimpinės ugnies uždegimas nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro, tautinės vėliavos pakėlimas, balandžių paleidimas į dangų, valstybės Prezidento Antano Smetonos patriotiška kalba, sportininkų paradas, tautiniai šokiai bei dainos - kėlė ne tik sportinę, bet ir patriotinę dvasią.
Konkurencija ir perspektyvos: Krepšinio namų idėja
Šalia Lietuvos sporto muziejaus planuojama statyti Krepšinio namus kelia diskusijų apie galimą konkurenciją tarp šių dviejų įstaigų. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) siekia įkurti modernų krepšinio muziejų, kuriame būtų pateikiama šalies krepšinio istorijos medžiaga, video, 3D ir kitų informacinių technologijų dėka būtų galima pateikti virtualų turą nuo krepšinio atsiradimo pasaulyje. Kauno politikai LKF nusprendė perduoti 30 arų žemės sklypą Santakos gatvėje, šalia Lietuvos sporto muziejaus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Vis dėlto, kyla klausimas, ar reikalinga kurti dar vieną muziejų šalia jau veikiančio Lietuvos sporto muziejaus, kuriame taip pat nemažai dėmesio skiriama krepšinio istorijai. Muziejaus atstovai teigia, kad būtina pagerbti visus Lietuvą garsinusius sportininkus, ne vien tik krepšininkus.
Slapukų naudojimas muziejaus svetainėje
Kaip ir daugelis šiuolaikinių interneto svetainių, Lietuvos sporto muziejaus svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Slapukai - tai maži tekstiniai failai, kuriuos interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai naudojami įvairiems tikslams:
- Funkcionalumo užtikrinimui: Slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
- Svetainės lankomumo analizei: Slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, pvz., iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Tam naudojama „Google Analytics“ statistikos sistema.
- Reklamos pritaikymui: Slapukai padeda rinkti informaciją apie Jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo Jūs domitės, taigi galima pateikti tik Jus dominančią reklamą.
Svetainė taip pat gali naudoti „Pixel“ žymas (angl. web beacons), kurios leidžia stebėti Jūsų veiksmus svetainėje.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Kai kurie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje