Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir gilias istorines šaknis turinti tradicija, vienijanti pasaulį. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių istoriją nuo senovės Graikijos iki šių dienų, aptariant jų raidą, simbolius, svarbiausius momentus ir Lietuvos dalyvavimą.
Senovės Graikijos Olimpinės Žaidynės
Olimpinės Graikijos žaidynės pradėtos rengti daugiau kaip prieš 2770 metų. Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas olimpinių žaidynių atvejis - 776 m. pr. M. E. Olimpijoje vykusios žaidynės, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės.
Žaidynių Kilmė ir Esminiai Faktai
Olimpinės žaidynės buvo rengiamos galingiausio Olimpo dievo Dzeuso garbei nuo 776 m. prieš mūsų erą iki 394 mūsų eros metų. Žaidynės vykdavo kas ketverius metus vidurvasarį Olimpijoje. Nuo tos dienos graikų istorikas Timėjus įvedė naują metų skaičiavimą - olimpinį. Toks dienų skaičius sudarydavo „olimpiadą" - graikų olimpinius metus. Nuo tos dienos, kai prasidėdavo žaidynės, visoje teritorijoje skelbdavo taiką, nutraukdavo karus. Vakarykščiai priešai varžydavosi dėl teisės vadintis stipriausiais, vikriausiais, greičiausiais atletais. Niekas neturėjo teisės ne tik kariauti, bet ir atsinešti ginklą.
Iš viso senovės Graikijoje buvo 293 olimpinės žaidynės. Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje, o savo zenitą pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. M. E. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos.
Dalyviai ir Rungtys
Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iš pradžių rungtyniavo tik Peloponeso, kuriame buvo Elidės sritis, dorėnų gentys, vėliau įsijungė kitos Graikijos sritys, Kretos, Rodo salos, Mažosios Azijos, Lidijos ir netgi Juodosios jūros pakrantėse gyvenę graikų kolonistai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Iš pradžių būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas. Tačiau varžybų skaičius padidėjo iki 20, žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Iki 472 pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Nuo 472 pr. Kr. į programą įtrauktos įvairios sporto šakos, sudariusios senovės olimpinių žaidynių programą. Aprašymą, iš kurio galima spręsti apie senųjų laikų olimpines žaidynes, mums paliko Homeras Iliados 23-oje giesmėje. Ten kalbama apie žaidynes, kurias Achilas surengė žuvusio Patroklo garbei. Varžėsi žirgų lenktynių dalyviai, išmėgino jėgas kumštynių mėgėjai, imtynininkai, disko ir ieties metikai, bėgikai, kovojo ietininkai, lankininkai.
Apdovanojimai ir Pagerbimas
Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Žaidynėms vadovaudavo teisėjai (helanodikai) - garbūs žmonės, išrinkti prieš metus. Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Olimpionikai buvo nepaprastai gerbiami. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui.
Žaidynių Pabaiga
394 m. Romos imperatorius Teodosijus išleido dekretą, kuriuo uždraudė olimpines žaidynes. Kitas Romos imperatorius Teodosijus II įsakė sudeginti Olimpijos miestą ir sunaikinti viską, kas turi sąsajų su olimpinėmis žaidynėmis.
Šiuolaikinių Olimpinių Žaidynių Atgaivinimas
Senovės antikos tradicijos išliko ir žmonių atmintyje. XIX a. graikai kelis kartus bandė savo jėgomis atgaivinti senovės olimpines žaidynes, bet silpna šalies ekonomika, menkas sporto lygis ir kitos objektyvios priežastys graikams tą padaryti sutrukdė.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu laikomas prancūzų baronas Pierre de Coubertinas. Idėja atgaivinti šią gražią tradiciją jam kilo visai atsitiktinai. Baronas domėjosi neseniai praūžusiu Prancūzijos ir Prūsijos karu ir bandė išsiaiškinti prancūzų pralaimėjimo priežastis. Baronas suprato, kaip svarbu skatinti jaunus žmonės sportuoti. Jis tikėjo, kad atgaivinus olimpines žaidynes pasaulyje įsiviešpatautų taika - juk žmonėms nebereikėtų kariauti, nes jie galėtų varžytis tarpusavyje sporto arenose.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Pirmasis Tarptautinis Olimpinis Kongresas
Pierre de Coubertinas iškėlė šią mintį 1894 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame sporto kongrese. Kongreso dalyviams jo idėja labai patiko, pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes buvo nutarta surengti 1896 m.
1894 m. birželio 23 d. Paryžiuje barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva buvo sušauktas pirmasis Tarptautinis olimpinis kongresas. Į kongresą atvyko 13 šalių delegatai ir 21 šalies stebėtojai. Kongrese buvo nutarta atgaivinti olimpines žaidynes ir jas kas ketveri metai rengti vis kitame mieste. Buvo išrinktas Tarptautinis olimpinis komitetas.
Pirmosios Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės Atėnuose
Pirmosios olimpinės žaidynės buvo didžiausias sporto renginys žmonijos istorijoje. Graikijos valdžia ir gyventojai reikalavo, kad ir ateityje olimpinės žaidynės vyktų tik Graikijoje ir niekur kitur. Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu antrosios žaidynės po ketverių metų įvyko Paryžiuje. Bėgant metams olimpinės žaidynės tapo svarbiausiu pasaulyje sporto renginiu.
1900 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
Nors pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės 1896 m. įvyko Atėnuose, renginio gimtine galima vadinti ir Paryžių. Būtent Prancūzijos sostinėje 1894 m. birželį įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Atidavus duoklę Atėnams, P. de Kubertenas perėmė IOC prezidento postą ir prasidėjo pasiruošimas antrosioms žaidynėms. Jos tapo 1900 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos dalimi.
Žaidynėse netrūko chaoso, jos truko nuo gegužės 14 d. iki spalio 18 d., taigi - beveik pusmetį. IOC skelbia, kad vyko 19-os sporto šakų varžybos. Pavyzdžiui, vyko oro balionų, žvejybos, ugniagesių varžybos, automobilių, motociklų ir net balandžių lenktynės. Dalis varžybų dalyvių net nežinojo, kad dalyvauja olimpinėse žaidynėse. Pripažįstama, jog organizacija buvo prasta.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kitaip nei šiais laikais, nebuvo atidarymo ir uždarymo ceremonijų. Vienai komandai galėjo atstovauti skirtingų valstybių piliečiai, pasitaikydavo ir visiškų prašalaičių.
Nepaisant trūkumų, Paryžiaus žaidynėse, palyginti su Atėnų, buvo didelis žingsnis į priekį bent jau kiekybine prasme. Dalyvavusių šalių skaičius išaugo nuo 14 iki 26, sporto šakų - nuo 9 iki 19, rungčių - nuo 43 iki 95, sportininkų - nuo 241 iki 1226. Tarp dalyvių buvo 22 moterys, o tai - svarbus pokytis. Atėnų olimpinėse žaidynėse rungėsi tik vyrai. Pirmąja moterimi olimpine čempione tapo JAV gimusi, bet Šveicarijos buriavimo komandai atstovavusi grafienė Elena de Purtalė (Helene de Pourtales). Asmeninėje rungtyje pirmoji čempionė buvo britė tenisininkė Šarlotė Kuper (Charlotte Cooper). Daugiausiai apdovanojimų susišlavė lengvaatletis iš JAV Alvinas Krencleinas (Alvin Kraenzlein).
1924 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
Paryžiuje surengtos ir aštuntosios olimpinės žaidynės. Jos vyko 1924 m., taigi šiemet bus minimas anų žaidynių šimtmetis. Aštuntosios žaidynės buvo paskutinės, kurias organizavo P. de Kubertenas. Jo įdirbį galima įvertinti skaičiais. Dalyvaujančių šalių skaičius išaugo iki 44, rungčių - iki 126, sportininkų - iki 3089.
Nuo 1900-ųjų padėtis pasikeitė ne tik kiekybiškai. Sporto šakų sąrašas, net ir žiūrint iš dabarties perspektyvos, jau neatrodė egzotiškai, daugelis disciplinų programoje išliko iki šiol. Sporto šakų federacijos pradėjo rimčiau žiūrėti į olimpines žaidynes, reglamentavo varžybų taisykles.
1924 m. Paryžiuje pristatyta nemažai naujovių. Pirmą kartą įvyko panaši į dabartinę uždarymo ceremonija (atidarymo ceremonija jau nebuvo naujiena), atsirado olimpinis kaimelis, vyko tiesioginės radijo transliacijos. Plaukimo varžybose pirmą kartą nustatytas baseino standartas - 50 m ilgio, su atskirtais takeliais.
JAV delegacija, nors skaičiumi nusileido prancūzams, Paryžiuje buvo stipriausia. Antra liko Suomija, kurią labiausiai garsino ilgų nuotolių bėgikai.
Tarp 44 valstybių dalyvių netrūko tokių, kurios savo atletus į žaidynes pasiuntė pirmą kartą - Filipinai, Urugvajus, Ekvadoras, Airija, Lenkija, Latvija ir… Lietuva. Iš pradžių planuota, kad mūsų šaliai Paryžiuje atstovaus boksininkai, dviratininkai, fechtuotojai, futbolininkai, imtynininkai, gimnastai ir šauliai. Deja, tokie užmojai jaunai valstybei buvo per dideli. Galų gale į Paryžių išvyko tik futbolo rinktinė ir du dviratininkai.
Karų Įtaka ir Atšauktos Žaidynės
Pasirodo, antikos žmonės buvo labiau civilizuoti nei pastarųjų šimtmečių žmonija. Praėjusiame amžiuje net trys olimpiados buvo atšauktos dėl karų, vienerias žaidynes teko nutraukti dėl teroristų išpuolio.
Simboliai ir Tradicijos
Pierre de Coubertin nuopelnu laikoma tai, kad jis sukūrė Olimpinę simboliką bei aprašė Olimpinių žaidynių atidarymo, apdovanojimų bei uždarymo procedūras. Olimpiniai simboliai apima:
- Olimpiniai žiedai: Penki spalvoti vienas kitą perdengiantys žiedai. Baltame fone pavaizduoti penki susiliečiantys žiedai: mėlynas, geltonas, juodas, žalias ir raudonas. Jie simbolizuoja penkis žemynus ir jų vienybę.
- Olimpinė ugnis: Uždegama Olimpijoje (Graikijoje). Iš Olimpijos liepsna keliauja per įvairias šalis į olimpinių žaidynių vietą. Deglo estafetėje dalyvauja sportininkai ir sporto mėgėjai. Olimpinės ugnies kelionė simbolizuoja kilnius siekius, taiką ir vienybę. Žaidynių atidarymo dieną liepsna įnešama į pagrindinį stadioną ir ten uždegamas olimpinis aukuras. Olimpinė ugnis aukure liepsnoja iki žaidynių uždarymo ceremonijos. Pirmą kartą olimpinė liepsna buvo uždegta 1936 m.
- Olimpinis devizas: "Citius. Altius. Fortius" (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau). Norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis ištarė šią frazę per sporto šventės atidarymą vienoje Prancūzijos mokykloje. Šį trumpą devizą įsiminė šventėje dalyvavęs baronas Pierre de Coubertinas ir pasiūlė vartoti jį olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. Taigi būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes.
Pirmasis Debiutas Paryžiuje 1924 m.
1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. - tai pirmojo Lietuvos olimpinio debiuto skaičiai, kai Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta komanda praėjus dešimčiai valandų po 40 val. kelionės traukiniu debiutines rungtynes pralaimėjo 0:9 ir į kitą etapą nepateko. Be futbolininkų, Paryžiuje 188 km plento lenktynėse startavo, bet finišo nepasiekė du dviratininkai - Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
Dalyvavimas SSRS Rinktinėje
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
LTOK Atkūrimas ir Sugrįžimas į Olimpines Žaidynes
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį. 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuva vėl dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai
Lietuvos sportininkai yra iškovoję medalių įvairiose sporto šakose. Dukart olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna yra vienas žymiausių Lietuvos sportininkų.