Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik didžiausia sporto šventė pasaulyje, bet ir svarbus įvykis, vienijantis tautas ir kultūras. Šiame straipsnyje apžvelgsime olimpinių žaidynių istoriją, dabartinę situaciją ir Lietuvos sportininkų pasiekimus bei perspektyvas. Artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, kurios vyks liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis, apžvelgsime Lietuvos sportininkų pasirengimą ir lūkesčius.
Olimpinės Žaidynės: Istorinis Kontekstas
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis antikos Graikijoje. Jų atgimimas XIX a. pabaigoje buvo ilgas ir sudėtingas procesas. XIX a. Europoje vyko keli nedideli sporto festivaliai, vadinami olimpinėmis žaidynėmis. Pavyzdžiui, 1850 m. Anglijos miestelyje Muč Venloke įvyko Venloko olimpinės žaidynės, o 1859, 1870 ir 1875 m. Graikijoje vyko olimpinėmis vadintos žaidynės, kurias organizavo graikų verslininkas Evangelis Zappas.
Prancūzui baronui Pierre'ui de Coubertinui įkvėptam šių renginių, kilo idėja surengti renginį, kuriame varžytųsi įvairių sporto šakų ir įvairių tautybių atstovai. 1894 m. P. de Coubertinas suorganizavo kongresą Sorbonoje, Paryžiuje, ir pristatė savo planus vienuolikos valstybių sporto organizacijų atstovams. Kongreso dalyviai pritarė P. de Coubertino idėjai ir nusprendė, kad pirmosios olimpinės žaidynės įvyks 1896 m. Atėnuose.
Atėnų Olimpinės Žaidynės: Pradžia
1894 m. birželio 23 d. galutinai nuspręsta, kad pirmųjų olimpinių žaidynių namais taps Atėnai. Taip pat šią dieną buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), o D. Vikelas tapo pirmuoju jo prezidentu.
Graikijos visuomenė naujieną, kad olimpinės žaidynės grįžta į Graikiją, sutiko su džiaugsmu. Graikijos sosto įpėdinis Konstantinas sutiko asmeniškai tapti žaidynių globėju. Vis dėlto Graikija tuo metu turėjo rimtų finansinių bėdų. 1894 m. pabaigoje varžybų organizacinis komitetas pareiškė, kad žaidynes surengti kainuos tris kartus brangiau negu pirminiai skaičiavimai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
P. de Coubertinas ir D. Vikelas pradėjo didelę kampaniją, siekdami išsaugoti olimpinį judėjimą. Jų pastangų kulminacija tapo 1895 m. sausio 7 d. paskelbtas pranešimas, kad žaidynių organizacinio komiteto pirmininku tampa Graikijos sosto įpėdinis Konstantinas. Konstantino entuziazmas atnešė vaisių - graikai suaukojo apie 330 tūkst. drachmų žaidynių organizavimui. Taip pat buvo išleistas specialus olimpinių pašto ženklų rinkinys. Jis tapo labai populiarus, ir parduodant pašto ženklus buvo uždirbta dar 400 tūkst. drachmų.
Pirmųjų Žaidynių Sėkmė
Žaidynės startavo 1896 m. balandžio 6 d., Graikijos nepriklausomybės dieną. Atėnų stadioną užpildė daugiau negu 80 tūkst. žiūrovų. Į žaidynių programą buvo įtrauktos 9 sporto šakos - lengvoji atletika, dviračių sportas, fechtavimas, gimnastika, šaudymas, plaukimas, tenisas, sunkumų kilnojimas ir imtynės. Iš viso išdalinti 43 medalių komplektai.
Nepaisant visų sunkumų organizuojant žaidynes, 1896 m. olimpiada buvo laikoma labai sėkminga. Tuo metu žaidynės buvo didžiausias tarptautinis visų laikų sporto renginys.
Olimpinės Žaidynės Šiandien
Šiandien olimpinės žaidynės yra didžiausias sporto renginys pasaulyje, vykstantis kas ketveri metai. Žaidynės apima vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. Jose dalyvauja tūkstančiai sportininkų iš daugiau nei 200 šalių.
Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4).
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sporto Šakos ir Naujovės
2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių sportinę programą sudarė 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Šių metų žaidynėse Paryžiuje dalyvaus virš 10 tūkstančių sportininkų, jie varžysis net 32-ose sporto šakose. Be tradicinių sporto šakų, žaidynėse debiutuos ir keturios naujos: breikas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas.
Lyčių Lygybė
Šiais metais, pirmą kartą per olimpinių žaidynių istoriją bus pasiekta ir lyčių lygybė: kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims. Be to, pirmą kartą žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, bet Paryžiaus miesto centre, Senos upėje.
Tradicinės Ceremonijos
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija).
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Sėkmingiausios Žaidynės
Pačios sėkmingiausios Olimpinės žaidynės Lietuvai buvo 2000 m. Tuomet Sidnėjuje iškovoti net penki medaliai: du aukso ir trys bronzos.
Aukso medalį disko metimo rungtyje iškovojo Virgilijus Alekna. Auksą Lietuvai taip pat parvežė šaudymo tranšeto rungtyje triumfavusi Daina Gudzinevičiūtė. Bronzą iškovojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, dviračių sporto plento rungtyje trečią vietą užėmusi Diana Žiliūtė ir akademinio irklavimo rungtyje besivaržiusios Kristina Poplavskaja bei Birutė Šakickienė.
Penkis medalius, tiesa, mažesnės prabos, Lietuva iškovojo ir 2008 m. Pekine. Sėkminga Lietuvai buvo ir 2012 m. Londono olimpiada. Čia visus džiugiai nustebino moterų 100 m. plaukimo krūtine rungtyje R. Meilutytės pelnytas auksas. Auksą penkiakovės rungtyje pelnė ir L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Tokijo Olimpiada: Prasčiausias Rezultatas
2021 m. vykusioje olimpiadoje Tokijuje lietuvių sportininkų rezultatai buvo prastesni nei tikėtasi. Vienintelį medalį - sidabro - Lietuvai iškovojo penkiakovininkė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Tai buvo vienas iš blogiausių mūsų šalies sportininkų pasirodymų per visą nepriklausomybės istoriją. Su vienu medaliu Tokijuje likusi Lietuva atsidūrė vos 77-oje bendroje medalių lentelėje, o tai yra žemiausia vieta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Pasirengimas Paryžiaus Olimpiadai
Lietuvos atstovai jau rengiasi vienam svarbiausių sporto įvykių. Šiuo metu yra žinoma, jog 2024 m. Paryžiaus olimpiadoje Lietuva turės mažiausiai 42 sportininkus 13-oje skirtingų sporto šakų. Jau aišku, kad Lietuvos garbę olimpiadoje gins akademinio irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, breiko, buriavimo, dviračių sporto, gimnastikos, imtynių, jojimo, krepšinio 3×3, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, plaukimo ir tinklinio sporto atstovai.
Lietuvos Sportininkai, Turintys Kelialapį į Paryžių
Lietuvos sportininkai, jau turintys kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes:
- Danas Rapšys. Plaukimas: 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi. Asmeniniai kelialapiai;
- Rūta Meilutytė. Plaukimas: 100 m krūtine. Asmeninis kelialapis;
- Mykolas Alekna. Lengvoji atletika: disko metimas. Asmeninis kelialapis;
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šiuolaikinė penkiakovė. Kelialapis šaliai;
- Andrius Gudžius. Lengvoji atletika: disko metimas. Asmeninis kelialapis;
- Aleksas Savickas. Plaukimas: 200 m krūtine. Asmeninis kelialapis;
- Kotryna Teterevkova. Plaukimas: 100 m krūtine, 200 m krūtine. Asmeniniai kelialapiai;
- Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis. Kelialapis šaliai;
- Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik. Baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis. Kelialapis šaliai;
- Viktorija Senkutė. Irklavimas: vienviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai;
- Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė. Irklavimas: porinių dviviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai;
- Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai;
- Giedrius Bieliauskas. Irklavimas: vienviečių valčių klasė. Kelialapis šaliai;
- Dominika Banevič. Breikas. Asmeninis kelialapis;
- Rasa Leleivytė. Dviračių plentas: grupinės lenktynės. Kelialapis šaliai
- Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab. Žirginis sportas: dailusis jojimas. Kelialapis šaliai
- Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas. Plaukimas: vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė. Kelialapis šaliai;
- Viktorija Andrulytė. Buriavimas: ILCA 6 klasė. Kelialapis šaliai;
- Mindaugas Venckaitis. Graikų-romėnų imtynės. Svorio kategorija iki 97 kg. Kelialapis šaliai;
- Ieva Gumbs. Lengvoji atletika: disko metimas. Asmeninis kelialapis;
- Robert Tvorogal. Sportinė gimnastika. Asmeninis kelialapis;
- Olivija Baleišytė. Dviračių trekas: omniumas. Kelialapis šaliai;
- Vasilijus Lendel. Dviračių trekas: sprintas ir keirinas. Kelialapis šaliai;
- Rytis Jasiūnas. Buriavimas: iQFoil burlenčių klasė. Kelialapis šaliai;
- Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys ir Aurelijus Pukelis. 3×3 krepšinis. Kelialapis šaliai;
- Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė. Kelialapis Lietuvai;
- Edis Matusevičius. Lengvoji atletika: ieties metimas. Asmeninis kelialapis;
- Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė. Paplūdimio tinklinis. Asmeninis kelialapis;
- Gintarė Venčkauskaitė. Šiuolaikinė penkiakovė. Kelialapis šaliai;
- Andrius Šidlauskas. Plaukimas. Asmeninis kelialapis.
Vyrų Krepšinio Rinktinės Atranka
Dėl šanso ginti Lietuvos garbę olimpiadoje jau netrukus kovos ir šalies vyrų krepšinio rinktinė, kurios varžybos šalyje sulaukia daugiausiai susidomėjimo. Tačiau šiais metais rinktinė turės laimėti olimpinį atrankos turnyrą, kuris vyks liepos 2-7 d. Puerto Rike.
Lietuvos krepšininkai olimpinės atrankos turnyre Puerto Rike žais A grupėje. Joje teks įveikti Meksikos ir Dramblio Kaulo Kranto krepšinio komandas. B grupėje žais Italija, Bahreinas ir Puerto Rikas.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužais po vieną susitikimą su savo grupės komandomis, o dvi geriausios rinktinės žengs į pusfinalį, kur lauks geriausių B grupės ekipų barjeras. Šiuo metu jau yra aiški Lietuvos rinktinės sudėtis šiam turnyrui: Rokas Jokubaitis, Lukas Lekavičius, Deividas Sirvydis, Tomas Dimša, Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Tadas Sedekerskis, Domantas Sabonis, Mindaugas Kuzminskas, Ąžuolas Tubelis ir Donatas Motiejūnas.
Sporto Transformacijos 21 Amžiuje
21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai. Pagrindinės tendencijos sporte - elektroninio sporto augimas (kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni), dirbtinio intelekto ir duomenų analizės taikymas, tvarumas sporte, lyčių lygybės stiprinimas, didėjanti sveikos gyvensenos skatinimo svarba.
Popiežiaus Požiūris į Sportą
Visuotinai pripažįstama, kad Jonas Paulius II iš Krokuvos buvo popiežius sportininkas, tačiau jis pats kartą įvardijo savo pirmtaką šv. Pijų X, iš Treviso kilusį Giuseppe Sarto, kaip pirmąjį moderniaisiais laikais deklaravusį sporto ir Olimpiadų svarbą visapusiškam žmogaus asmens ugdymui.
tags: #sporto #zaidynes #vikipedija