Daugelis esame girdėję apie padidėjusio kraujospūdžio pavojų, tačiau mažiau dėmesio skiriama priešingai problemai - kai kraujo spaudimas žemas, dar vadinama hipotenzija. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normali fiziologinė būsena, kitiems tai nemalonių simptomų, prastos savijautos ar net rimtų sveikatos sutrikimų priežastis. Šiame straipsnyje aptarsime žemo kraujo spaudimo ypatumus sportuojant, jo priežastis, simptomus ir, svarbiausia, ką daryti, kad išlaikytumėte energingumą visą dieną.
Kas yra žemas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles, cirkuliuodamas per organizmą. Jis matuojamas dviem reikšmėmis: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) spaudimu. Normalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau kai kuriems žmonėms šie skaičiai gali būti žemesni ar aukštesni. Žemas kraujo spaudimas paprastai diagnozuojamas, kai rodikliai nukrinta žemiau 90/60 mmHg. Tačiau šie skaičiai savaime nėra pavojingi, jei žmogus jaučiasi gerai. Kai kuriems - ypač sportuojantiems ar liekniems asmenims - tai gali būti visiškai normali būklė. Problema prasideda tada, kai atsiranda papildomi simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas, šaltos rankos ir kojos ar net sąmonės netekimas.
Žemo kraujo spaudimo priežastys
Staigus ar nuolatinis kraujo spaudimo kritimas gali būti susijęs su įvairiais vidiniais ar išoriniais veiksniais. Kai kuriais atvejais tai nekenksminga - pavyzdžiui, atsistojus iš lovos ar pavargus po ilgos dienos. Tačiau kitais atvejais žemas kraujospūdis signalizuoja apie organizmo disbalansą ar sveikatos sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kodėl krenta kraujo spaudimas, kad būtų galima laiku imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių. Štai pagrindinės galimos priežastys:
- Dehidratacija: Kai organizmas netenka daug skysčių (pavyzdžiui, dėl vėmimo, viduriavimo, per didelio prakaitavimo ar nepakankamo skysčių vartojimo), sumažėja kraujo tūris, dėl ko krenta kraujo spaudimas. Tai viena dažniausių priežasčių vasaros metu ar sergant virusinėmis infekcijomis.
- Vidinis ar išorinis kraujavimas: Staigus spaudimo kritimas gali būti dėl stipraus kraujavimo menstruacijų metu, opų ar kraujavimo virškinamajame trakte, taip pat dėl traumų ar pooperacinio kraujavimo.
- Širdies ritmo sutrikimai: Širdis gali per lėtai arba neritmingai plakti, kas lemia sumažintą kraujo išstūmimą į kraujagysles. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms arba sergantiems širdies ligomis.
- Hormonų disbalansas: Tokie sutrikimai kaip antinksčių nepakankamumas ar hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) gali sutrikdyti skysčių pusiausvyrą ir kraujagyslių tonusą, dėl ko spaudimas krenta.
- Vaistų poveikis: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (šlapimą varantys), beta blokatoriai, antidepresantai bei vaistai nuo Parkinsono ar hipertenzijos, gali pernelyg sumažinti kraujo spaudimą.
- Ortostatinė hipotenzija: Tai būklė, kai kraujo spaudimas krenta atsistojus - dėl to gali svaigti galva ar net sutrikti rega. Dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms ar vartojant tam tikrus vaistus.
- Nėštumas: Dėl hormoninių pokyčių nėščiosioms dažnai būdingas sumažėjęs spaudimas, ypač pirmąjį trimestrą.
- Sportas: Intensyviai sportuojant pakyla kraujo spaudimas. Taip kūnas prisitaiko prie jam skirto krūvio ir maitina raumenis deguonimi. Tačiau mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad po geros treniruotės kraujo spaudimas nukrenta iki žemesnio lygio, nei buvo prieš pradedant sportuoti. Su sportu susijusi hipotonija (žemas kraujo spaudimas) nėra blogas dalykas. Greičiau jau priešingai - tai parodo, kad širdis buvo pamankštinta.
Žemo kraujo spaudimo simptomai
Žemas kraujo spaudimas neretai būna nepastebimas, ypač jei žmogus prie jo jau pripratęs. Tačiau kai organizmas nebegali užtikrinti tinkamo kraujo tiekimo gyvybiškai svarbiems organams, pradeda pasireikšti įvairūs nemalonūs arba net pavojingi simptomai. Svarbu juos atpažinti ir suprasti, kad būtų galima laiku imtis veiksmų arba pasitarti su gydytoju. Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai:
- Galvos svaigimas - ypač atsistojus arba keičiant kūno padėtį.
- Silpnumas ir nuovargis, net tinkamai pailsėjus.
- Neryškus matymas, migla akyse.
- Pykinimas, kartais kartu su vėmimu.
- Prakaitavimas be fizinio krūvio.
- Šaltos rankos ir kojos, net šiltoje aplinkoje.
- Alpimo pojūtis ar sąmonės netekimas - ši būklė reikalauja skubios pagalbos.
- Sumišimas, sulėtėjęs mąstymas - ypač pagyvenusiems žmonėms.
- Dusulys, oro trūkumo jausmas net ir be fizinio krūvio.
Jei šie simptomai kartojasi, sustiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, tai aiškus ženklas, kad žemas kraujospūdis jau turi įtakos jūsų savijautai ir sveikatai. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Riebalų nauda sportuojant
Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas sportuojant?
Jei patiriate žemo kraujo spaudimo simptomus po treniruotės, svarbu žinoti, kaip greitai pagerinti savijautą ir išvengti rimtesnių pasekmių:
- Atsigulkite ir pakelkite kojas: Tai vienas efektyviausių būdų greitai padidinti kraujo tekėjimą į smegenis. Kojų pakėlimas virš širdies lygio pagerina kraujo grįžimą į viršutinę kūno dalį, palengvindamas simptomus.
- Išgerkite stiklinę vandens ar mineralinio: Dehidratacija yra dažna spaudimo kritimo priežastis. Geriausia rinktis mineralinį vandenį su šiek tiek natrio, nes druska padeda išlaikyti skysčius organizme.
- Suvalgykite ką nors sūraus: Nedidelis kiekis druskos (pavyzdžiui, keli sūrūs krekeriai, juoda duona su druska ar sultinys) gali greitai padidinti kraujo tūrį ir spaudimą.
- Lėtai keiskite kūno padėtį: Jei žinote, kad jums būdinga ortostatinė hipotenzija, venkite staiga atsistoti iš gulimos ar sėdimos padėties. Geriau keltis lėtai, pirmiausia atsisėsti, palaukti kelias sekundes ir tik tuomet keltis.
- Giliai kvėpuokite, saugokitės perkaitimo: Jei jaučiate silpnumą, sėdėkite pavėsyje, atsipalaiduokite. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti atstatyti deguonies balansą.
- Atsipalaiduokite ir venkite antibakterinio burnos skalavimo skysčio: Sportuojant išsiskiria azoto monoksidas, kuris ir praplečia kraujagysles, leisdamas kraujui pasiekti aktyvius raumenis. Naujas tyrimas rodo, kad po treniruotės azoto monoksidas virsta nitratais, kurie patenka į seilių liaukas ir taip išsiskiria burnoje. Burnoje gyvenančios bakterijos naudoja šiuos nitratus ir juos verčia nitritais, kurie nuryti su seilėmis vėliau vėl gali būti panaudoti azoto monoksido gamybai. Azoto monoksidas yra labai svarbus kraujagyslių prisitaikyme prie fizinio krūvio. Burnos skalavimo skystis naikina dalį bakterijų, todėl sumažinamas efektas.
Ilgalaikės strategijos stabilizuoti kraujo spaudimą
Nors greiti sprendimai padeda, kai spaudimas nukrenta staiga, ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra pasirūpinti gyvenimo būdu.
- Mityba: Vienas esminių veiksnių - tinkama mityba. Žmonėms, linkusiems į hipotenziją, būtina gauti pakankamai geležies, B grupės vitaminų ir folio rūgšties, nes šių medžiagų trūkumas silpnina kraujo gamybą. Taip pat svarbu valgyti reguliariai - mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Rekomenduojama vartoti daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių bei maisto produktų, turinčių daug vitamino B12. Per mažas B12 vitamino kiekis gali sukelti tam tikros rūšies anemiją, dėl kurios mažėja kraujo spaudimas ir kamuoja nuovargis.
- Skysčiai ir elektrolitai: Kasdien būtina užtikrinti tinkamą skysčių balansą. Jei dažnai prakaituojama (pvz., vasarą ar sportuojant), reikia papildyti ne tik vandenį, bet ir elektrolitus - natrią, kalį, magnį. Daugiau skysčių padeda padidinti kraujo tūrį.
- Fizinis aktyvumas: Nors gali atrodyti paradoksalu, reguliarus fizinis aktyvumas padeda stabilizuoti spaudimą. Tačiau fizinis krūvis turi būti saikingas, o treniruotės planuojamos taip, kad būtų išvengta dehidratacijos.
- Poilsis ir streso valdymas: Lėtinis stresas bei miego trūkumas dar labiau pablogina spaudimo svyravimus.
- Įpročiai kasdienybėje: Jei rytais spaudimas ypač žemas, rekomenduojama lėtai keltis iš lovos, prieš tai kelias minutes pasėdėti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei simptomai pasikartoja - kreipkitės į gydytoją. Pasikartojantys žemo spaudimo epizodai ar sąmonės netekimas gali rodyti rimtesnę priežastį. Tokiu atveju reikalinga kraujospūdžio stebėsena, kraujo tyrimai, o taip pat širdies funkcijos įvertinimas. Jeigu žemas kraujospūdis nuolat kartojasi ir prie jo prisideda tokie simptomai kaip nuolatinis galvos skausmas, stiprus svaigimas, sąmonės praradimas ar alpimo epizodai, tai rodo, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas krauju ir deguonimi. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti ir į pulsą. Jei pasireiškia žemas kraujo spaudimas ir retas pulsas, tai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis. Jei tuo pačiu metu pasireiškia alpimas ar krūtinės skausmas, reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba.
Atsakymas į klausimą
Atsižvelgiant į pateiktą klausimą apie 19 metų jaunuolį, kuris po bėgiojimo jaučiasi apsvaigęs ir pavargęs, galima daryti prielaidą, kad jo žemas kraujospūdis ir fizinis krūvis gali būti susiję. Gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė rekomenduoja pasitikrinti hemoglobiną, atmesti lėtines infekcijas ir atsižvelgti į tai, kad jauniems žmonėms būdingas žemas kraujospūdis, o minėti nusiskundimai gali būti susiję su netreniruotumu.
Rekomendacijos, kaip išlaikyti energingumą visą dieną:
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš pradedant bet kokią naują treniruočių programą, ypač jei jaučiatės blogai, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju arba kardiologu.
- Patikrinkite hemoglobiną ir atmekite lėtines infekcijas: Atlikite reikiamus tyrimus, kad įsitikintumėte, jog nėra anemijos ar kitų sveikatos problemų, galinčių sukelti nuovargį.
- Pradėkite nuo mažesnio intensyvumo treniruočių: Jei esate netreniruotas, pradėkite nuo trumpesnių ir mažiau intensyvių treniruočių, palaipsniui didindami krūvį.
- Laikykitės tinkamo skysčių balanso: Prieš treniruotę, jos metu ir po jos gerkite pakankamai vandens ar elektrolitų gėrimų, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Valgykite reguliariai ir sveikai: Užtikrinkite, kad jūsų mityba būtų subalansuota ir reguliari, įtraukiant pakankamai geležies, B grupės vitaminų ir folio rūgšties.
- Lėtai keiskite kūno padėtį: Venkite staigaus atsistojimo po treniruotės, kad išvengtumėte galvos svaigimo.
- Stebėkite savo savijautą: Jei simptomai kartojasi arba stiprėja, kreipkitės į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas
Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams
tags: #sportuojant #krenta #spaudimas