Įvadas
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti SSRS sporto meistro ženklelio istoriją, pasitelkiant akademiko Antano Kudzio, iškilios asmenybės mokslo ir sporto pasaulyje, pavyzdį. Straipsnyje remiamasi istorine medžiaga, siekiant atskleisti šio vardo suteikimo svarbą ir kontekstą.
Antanas Kudzys: Mokslininko ir sportininko portretas
Vakar, rugsėjo 12 d., Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilmingai atidaryta akademiko Antano Kudzio auditorija. Renginyje dalyvavo VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, Arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, akademiko A. Kudzio mokinys prof. dr. A. Kudzys - habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Valstybinės premijos laureatas, Budapešto technikos universiteto garbės daktaras.
A. Kudzys buvo ne tik gabus mokslininkas, bet ir sportininkas: žaidė krepšinį universiteto akademiniame sporto klube (ASK), buvo „Žalgirio“ krepšinio komandos ir Lietuvos krepšinio rinktinės narys, jam buvo suteiktas SSRS krepšinio sporto meistro vardas, LSD „Žalgiris“ garbės nario vardas. Šis faktas pabrėžia, kad sporto meistro vardas buvo suteikiamas ne tik už individualius pasiekimus, bet ir už indėlį į komandinį sportą.
Profesorius gilinosi į konstrukcijų mechanikos stochastiškąsias problemas, už darbus šioje srityje Budapešto technikos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą, o Kembridžo tarptautinių biografijų centras. A. Kudzio vardas suteiktas VGTU 01 auditorijai, esančiai I auditoriniame korpuse (SRA-I), Saulėtekio al.
SSRS sporto meistro vardo suteikimo istorija ir kriterijai
SSRS sporto meistro vardas buvo vienas prestižiškiausių sportinių titulų Sovietų Sąjungoje. Jis buvo suteikiamas sportininkams už aukštus sportinius pasiekimus, atitinkančius griežtus normatyvus ir kriterijus. Šis vardas ne tik liudijo sportininko meistriškumą, bet ir suteikdavo jam tam tikrų privilegijų ir pripažinimą visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo čempionato raida
Sporto meistro vardo suteikimo kriterijai buvo skirtingi įvairioms sporto šakoms. Paprastai, norint gauti šį vardą, reikėjo:
- Pasiekti tam tikrą sportinį rezultatą (pvz., užimti prizinę vietą SSRS čempionate, tarptautinėse varžybose).
- Įvykdyti nustatytus normatyvus (pvz., nubėgti tam tikrą distanciją per nustatytą laiką, pakelti tam tikrą svorį).
- Turėti tam tikrą sportinį stažą ir patirtį.
- Būti pavyzdžiu kitiems sportininkams ir visuomenės nariams.
Sporto meistro ženklelio reikšmė ir simbolika
SSRS sporto meistro ženklelis buvo ne tik apdovanojimas, bet ir simbolis, liudijantis sportininko atsidavimą sportui, darbštumą ir aukštus moralinius principus. Šis ženklelis buvo dėvimas su pasididžiavimu ir simbolizavo priklausymą elitinei sportininkų grupei.
Kasos aparatų gamyklos istorija: nuo ištakų iki "Sigma" susivienijimo
Norint geriau suprasti SSRS laikotarpį, verta panagrinėti to meto pramonės raidą. Vilniaus kasos aparatų gamyklos istorija yra puikus pavyzdys, iliustruojantis pramonės augimą ir transformacijas.
1954 m. VII. 2 dieną Tarybų Sąjungos ministrų Tarybos nutarimu Nr. 1334 Vilniuje buvo numatyta statyti naują gamyklą, gaminančią kasos aparatus. Remdamasis šiuo nutarimu, Leningrado Valstybinis gamyklų projektavimo institutas per 1954 - 1955 metus paruošė šios gamyklos statybos projektinę užduotį. 1955 m. sausio 12 dieną Vilniaus miesto Vykdomasis komitetas priėmė nutarimą Nr. 1013, kuriame sakoma, kad Vilniaus kasos aparatų gamyklos statybai skiriamas žemės plotas Verkių - Dzeržinskio gatvių rajone.
1956 metų gegužės penktą dieną sąjunginės Tiksliųjų mašinų gamybos vyr. Valdybos viršininko Prokūdino įsakymu Nr. 26/K būsimos gamyklos direktoriumi paskirtas B. Borisa. Tų pačių metų gegužės 23 d. Gamyklos vyr. buhalteriu priimta R. Liepos pradžioje prasidėjo būsimos gamyklos statyba. Būsimos gamyklos direkcija įsikūrė ATG Nr. 11 praeinamojoje - vestibiulyje. 1956. VI. 15 d. Naujasis gamyklos direktorius priėmė į darbą sekretorę - mašininkę E.
Taip pat skaitykite: Rinktinės trenerių pasiekimai
1956 metų rudenį buvo baigta statyti laikinoji gamyklos kontora - pirmasis namas gamyklos teritorijoje. Šie korpusai iškyla 1957 metais. Šių metų pradžioje taip pat gauta žinia apie pirmųjų įrengimų paskyrimą. Įrengimų užsakymu ir gavimu rūpinasi inžinierius S. Umbrasas, priimtas į darbą 1957 m. 1957 m. balandžio 11 dieną į gamyklą atvyksta jaunas, energingas, ką tik Kauno Politechnikos institutą baigęs inžinierius K. Sabaliauskas. Jis paskiriamas techninio skyriaus viršininku, o nuo lapkričio 1 - gamyklos vyr. Į augančią gamyklą kasdien ateina nauji žmonės. Todėl 1957 m. liepos penktą dieną įsikuria kadrų skyrius, kurio viršininkas - A. Gaidamonis. Kadangi atėję darbininkai neturi reikiamos kvalifikacijos, jie siunčiami mokytis į Leningrado ir Riazanės skaičiavimo technikos gamyklas. Pirmieji ten išvažiavo S. Lopeta, B. Baukus, B. Kregždys, A.
Pabaigus įrengti penktąjį korpusą, susikuria pirmasis cechas gamykloje: remonto - mechaninis. Atkeliauja pirmosios staklės - šalto išsodinimo automatas, prie kurio stoja spalio 1 dieną priimtas į darbą pirmasis kvalifikuotas gamyklos darbininkas - Vinalijus Leontjevas. Remonto - mechaninio cecho pirmasis viršininkas buvo Liucijus Kondratas.
1957 metų pabaigoje gamykla atšvenčia antrojo gamyklos cecho - įrankių cecho - gimtadienį. Cecho viršininku paskirtas V. Taigi, 1957 m. gamykloje susikuria du cechai ir 8 skyriai: techninės kontrolės, tiekimo, kadrų, vyr. technologo, vyr. konstruktoriaus, vyr. mechaniko, plano skyriai ir buhalterija. Techninės kontrolės skyriaus viršininku paskirtas A. Dzenkauskas, vyriausiu gamyklos technologu tampa V. Bliūdžius, vyriausiuoju konstruktoriumi M.
Įmonė įtemptai ruošiasi daugiasekcijinių kasos aparatų gamybai. Šalies įmonės siunčia įrengimus, Leningrado kasos aparatų gamykla - kasos aparatų detales. Ir štai istorinis momentas - 1958 metų vasario mėnesį surinkti pirmieji kasos aparatai KA, kiek vėliau - KO. Gamybos skyriaus viršininku paskirtas inžinierius Vytautas Nakvosas. Pirmasis surinkimo cecho viršininkas - inžinierius V. Ledas, pirmasis cecho meistras - A. Sperskis, o pirmieji darbininkai - ką tik grįžę iš Leningrado bei Riazanės gamyklų B. Kregždys, J. Zinkevičius, B. Noreika, S. Lopeta ir kiti.
Mechaninis cechas ima veikti 1958 m. pavasarį. Jo viršininku paskirtas I. Grigaitis. Kartu pradėjo kurtis mechaninio cecho automatinis baras, kur persikelia pirmasis gamyklos kvalifikuotas darbininkas V. Leontjevas su “savo” staklėmis. Štampavimo cechas įsikuria birželio 16 dieną. Viršininkas - D. Kuzmickas. Pirmasis darbininkas į šį cechą priimtas 1958 m. rugpjūtyje. Tai E. Ževžikovas. 1958 m. XII. 26 dieną priimamas pirmasis štampavimo cecho meistras J. Noreika. Vėliau jis ilgus metus buvo šio cecho viršininku.
Taip pat skaitykite: Krepšinio įtaka Lietuvai
Pirmieji ledai juda sunkiai. Darbininkai neįgudę, darbas sudėtingas. Nauja įmonė susiduria su dar viena problema - iškyla klausimas, ar tikslinga gaminti kasos aparatus, nes jų geros kokybės pakankamai prigamina ir kitos šalie įmonės. Tuo tarpu Vilniuje gaminamų kasos aparatų gamyba buvo nuostolinga, jų realizacija sunki.
1957 ( ? ) metų spalio 15 dienos LTSR LŪT Prietaisų gamybos valdybos įsakymu Nr. 56 buvo pakeistas gamyklos pavadinimas ir specializacija. 1958 metais birželio 10 dieną į Maskvos skaičiavimo mašinų gamyklą išvyksta trys inžinieriai: gamyklos technologas V. Bliūdžius, vyr. Konstruktoriaus skyriaus atstovai R. Melninkas ir A. Čelka. Gavus brėžinius, imamasi darbo: išstudijuojama perforatorių konstrukcija, pradedami gaminti pirmieji technologiniai prietaisai. Išplečiami vyr. Technologo ir vyr. konstruktoriaus skyriai. Į vyr. technologo skyrių ateina dirbti V. Japertas, K. Tumas, A. Jakaitis, J. Rimas, J. Galvydis. Į vyriausio konstruktoriaus skyrių ateina J. Norkus, A. Šliavas, P. Balbierius.
1959 metais įkurtas labai svarbus - eksperimentinis cechas. Pirmasis jo viršininkas - A. Varenbergas, o pirmieji darbininkai - Z. Kudirka, F. Pukelis, S. Gegužės mėnesį pagamintas pirmasis šio cecho gaminys - relių treniravimo stendas. 1958 metais pirmajai perforatorių reproduktorių partijai buvo parašytas technologinis maršrutas, sukonstruota ir pagaminta 150 vienetų būtinos įrangos, pradėtos gaminti detalės pirmosioms perforacinėms skaičiavimo mašinoms. Pirmasis perforatorius PR80-2 išleidžiamas Spalio socialistinės Revoliucijos 42-ųjų metinių išvakarėse, vėliau išleidžiami perforatoriai PI80-1 ir PS80. Pirmuosius perforatorius PI80-1 ir PS80 pagamino eksperimentinis cechas, o PR80-2 - surinkimo cechas.
Gamykla, pradėjusi leisti sudėtingas skaičiavimo mašinas, jau 1959 metais susidūrė su eile sunkumų, kurie trukdė įsisavinti naują techniką. Tiekimo organizacijos, neatsižvelgdamos į tai, jog skaičiavimo mašinų gamybos ciklas sudaro 7 - 10 mėnesių, medžiagas paskirstė visais ketvirčiais lygiomis dalimis. Gamykla taip pat pristigo naujų staklių. Devyni šimtai įvairių prietaisų, kontaktinių spyruoklių gamybos automatai, treniravimo stendai, likvidavimas siaurų gamybos vietų ( kūginių krumpliaračių drožimas, sriegių valcavimas ir kt. ) - tokie kai kurie 1959 metų rezultatai. Tais pat metais gamykla pradėjo ruoštis ir EVA80-1 - skirtos informacijai apdoroti pramonės įmonėse, bankuose, statistikoje, transporte ir kitose liaudies ūkio šakose - gamybai. Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 20 - mečio proga gamykla EV80-3M jau demonstravo TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje. Šešių tipų mašinos, jau gaminamos gamykloje, - tai tūkstančiai detalių, šimtai presformų, štampų ir prietaisų, dešimtys tūkstančių specialių ir universalių apdirbimo bei matavimo įrankių.
1960 metais sukomplektuota ir įrengta centrinė laboratorija, kuri teikė paslaugas konstruktoriams, kontrolieriams, gamybininkams. Pirmoji mašinų eksploatacija įrodė, kad nekvalifikuoti darbininkai negali jomis dirbti. 1961 metais svarbiausias įvykis buvo elektroninio cecho sukūrimas. 1961.I.5 dieną gamyklos direktoriaus įsakymu elektroninio cecho viršininku paskirtas S. Aleškevičius. Iš surinkimo cecho kartu su meistru A. Gudžiūnu į naująjį cechą pervedamas visas montuotojų baras. 1961 metų rugsėjo mėnesį suruošiama pirmoji perforatorių siunta į užsienį.
1961 metų pradžioje gamykloje sudaromas gamybos organizavimo skyrius. Jis sukomplektuojamas iš inžinierių, inžinierių-konstruktorių, matematikų, ekonomistų. 1962 metais sukurtas gamyklos mokslinės-techninės informacijos ir racionalizacijos skyrius. Jis per eilę metų įnešė didelį indėlį organizuojant technines parodas, diegiant gamykloje naują techniką, reklamuojant gamyklos produkciją, vystant racionalizatorių judėjimą bei išradėjų darbą. Vieni iš pirmųjų skyriaus darbuotojų - B. Baniulaitienė ir A. Slančiauskas - tebedirba skyriuje iki šiol.
Gamyklos eksperimentinis cechas imasi naujų mašinų gamybos. Tai EASP-S, už kurių gamybą asmeniškai atsakingas šio cecho meistras Z. Kudirka. Nuo 1963 metų mašinų patikimumo biuras pradėjo skaičiuoti elektroninių ir perforacinių mašinų patikimumo rodiklius, nurodydavo juos mašinų techninėse sąlygose. Šios sąlygos buvo papildytos svarbiais kokybės rodikliais. Gamykloje ruošiamasi diegti naują operatyvinio planavimo sistemą. Šios sistemos esmę sudaro tai,kad visa įmonės gaminių nomenklatūra prilyginama vienam sąlyginiam gaminiui, o jo pagaminimui sudaromas vieningas ištisinis gamybos grafikas visiems gamybiniams cechams. Užvedama speciali kartoteka, kurią sudaro skydas su 27 skyriais, kuriuose sudedamos kiekvienos detalės apskaitos kortelės. Šią sistemą pritaikyti reikalavo pats gyvenimas - gamykla 1963 metais neįvykdė planų, įklimpo į skolas. Bet gamybos paruošimo tarnybos nepoilsiavo. Patobulinus perfokortų išdėstymo parinkimo mašiną RPM80-2, modernizavus elektroninį skaičiuoklį EV80-3 reikėjo paruošti gamybai agreguotą tekstinę elektroninę mašiną ATE80-1.
Nuo 1964 metų pradžios gamykloje buvo įvesta bedefektinės gamybos sistema. Pirmosiomis dienomis darbininkai abejojo, ar TKS produkciją priims pirmu pateikimu, tačiau šie būkštavimai pasirodė nepagrįsti: jau pirmas mėnuo parodė, kad mechaninių cechų darbininkai sugeba iš pirmo karto TKS pateikti daugiau kaip 90 proc. produkcijos. Bedefektinio darbo sistemą taip pat nutarta įgyvendinti vyriausiojo konstruktoriaus ir vyriausiojo technologo skyriuose. Naujovė pasiteisino: vien per vienerius metus bendras klaidų skaičius vyr.
1965 metais įmonė jau pasiekė projektinį pajėgumą. Gamyklos produkcija vis plačiau išeina į tarptautinę areną. 1965 m. Birželio mėnesį išleidžiama pirmoji naujos, sudėtingos elektroninės skaičiavimo mašinos-agregato ATE 80-1 serija. Eksperimentinis cechas baigia gaminti pirmąją lietuvišką mašiną EVP80-2 “Rūta”. Paruošiant ir pereinant prie naujos planavimo sistemos ypač daug iniciatyvos parodė gamyklos direktorius B. Borisa, planavimo skyriaus viršininkas V. Matuliauskas, direktoriaus pavaduotojas ekonominiams reikalams respublikos nusipelnęs ekonomistas A. Petrėnas, gamybos organizavimo skyriaus viršininkas D. Kuzmickas, profsąjungos komiteto pirmininkas V. Černiauskas, partinės organizacijos sekretorius A.
1965 metų spalyje gamyklą apskrieja džiugi žinia: Lenino ordinu apdovanoti mechaninio cecho tekintojas A. Deineka ir štampavimo cecho kalvis S. Masiukas. Darbo Raudonosios vėliavos ordinu apdovanotas pirmasis gamyklos darbininkas V. Leontjevas, Garbės ženklo ordinu - gamyklos direktorius B. Borisa, medaliu “Už pasižymėjimą darbe” - mechaninio cecho vyr. meistras E. 1965 metų gruodžio 30 dieną TSRS prietaisų gamybos ir automatizavimo ministerija išleido įsakymą Nr. 90, kuriame nurodoma įkurti skaičiavimo technikos gamybinį susivienijimą “Sigma”.
1966 metais gamykloje leidžiama produkcija pasiekė aukštos kokybės: bedefektinė ir naujo planavimo sistemos čia suvaidino teigiamą vaidmenį. 1966 m. birželio 18 dienos TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla už pirmalaikį septynmečio plano įvykdymą, išleidžiant ir įsisavinant skaičiavimo techniką, ir už aukštus ekonominius bei techninius rodiklius apdovanota Darbo Raudonosios vėliavos ordinu. 1966 metų liepos 2 dienos TSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku už laimėjimus, vykdant mašinų gamybos vystymo septynmečio plano užduotis, Lenino ordinu apdovanotas Adolfas Tamulionis, Darbo Raudonosios vėliavos ordinu - šaltkalvių brigadininkas Pranas Dijokas, meistrai Feliksas Pukelis, Igoris Smirnovas, cecho viršininko pavaduotojas Algirdas Sperskis, “Garbės ženklo” ordinas įteiktas meistrui Anatolijui Kočerovui, brigadininkui Juozapui Kopūstui, meistrui Grigorijui Kostevičiui, frezuotojui Pranui Svilainiui, brigadininkėms Vladislavai Vasiliauskienei ir Ženiai Vėjelienei.
1967 metais gamykla vėl truputį išsiplečia:įkurtas naujas mechaninis cechas Nr. 11, kurio viršininku paskiriamas Jonas Noreika. Vien per jubiliejinius metus išleista 11942 mašinos, todėl metų pabaigoje Vilniuje organizuojama antroji visasąjunginė konferencija tema “Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos gaminių patikimumo ir kokybės klausimai”. Joje dalyvavo 135 atstovai iš 40-ties organizacijų. 1967 metais gamyklos darbuotojai pradėjo skaičiavimo komplekso “Rūta 110” įsisavinimo darbus. Tuo pat metu pradėtas gaminti skaitantis automatas “Rūta 701”. Leipcigo pavasario mugėje 1970 m. jis apdovanotas aukso medaliu. Pirmoji premija jam buvo paskirta sąjunginiame S.
Apskritai šis penkmetis gamyklai buvo sėkmingas: produkcijos apimtis per penkmetį išaugo daugiau kaip du kartus, pelnas - 3,5 karto, darbo našumas padidėjo 70 procentų. 1970 metais darbo našumo didėjimo sąskaita pasiektas visas produkcijos prieaugis.
1970 metais visa plačioji šalis puikiomis darbo pergalėmis sutiko V. Lenino 100-ąsias gimimo metines. Mūsų gamyklos kolektyvas, dalyvaudamas lenininėje darbo sargyboje, pasiekė puikių rezultatų. Didelį mastą įgavo ir socialistinis lenktyniavimas. Didžiai vertindama kolektyvo pasiaukojantį darbą, respublikos Ministrų taryba suteikė Vilniaus Darbo Raudonosios vėliavos skaičiavimo mašinų gamyklai V. Lenino vardą. Ši data - 1970 m. balandžio 16 diena - buvo ypač reikšminga mūsų kolektyvui, kadangi mūsų gamykla buvo pirmoji pramonės įmonė Lietuvoje, kuriai suteiktas garbingas V.
1970 metai buvo reikšmingi dar vienu įvykiu - rugpjūčio 22 dieną Lietuvos KPCK ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimu paskirta Lietuvos TSR respublikinė mokslo ir technikos premija E. Bičiūnui, V. Blodžiūnui, B. Borisai, A. Čuplinskui, A. Drąsučiui, J. Kamičaičiui, J. Linčiauskui, A. Nemeikšiui, V. Pauzai, V. Ramanauskui, M. 1970 metais gamykla viena pirmųjų respublikoje įdiegė automatizuotą gamybos valdymo sistemą (AGVS). Jos technine baze parinktas skaičiavimo priemonių kompleksas “Rūta-110”. Naujos sistemos esmę sudaro tai, kad mechanizuota pirminė informacija surenkama darbo vietoje - cechų, barų sandėliuose - ir perduodama į informacinį skaičiavimo centrą. AGVS projektavimo darbus atliko valdymo sistemų projektavimo-konstravimo biuro darbuotojai. Pirmą kartą gamyklos istorijoje duomenų apdorojimo klausimai sprendžiami taip pilnai ir kompleksiškai. Platų užmojį gamykloje įgavo apskaitos ir gamybos valdymo mechanizavimas. Be jo ypač būtų sunku išsiversti detalių judėjimo apskaitoje. Darbo užmokesčio apskaitoje mechanizuotu būdu sudaromi atsiskaitymo lapeliai ir asmeninės apskaitos.
1971 m. buvo reorganizuotas “Sigmos” susivienijimas. Vasario 4 d. įs. Nr. Lyginant “Sigmos” susivienijimo produkciją jos paskirties, gamybos specifikos ir funkcionaliniu požiūriu, lengvai galima suprasti, kad nebuvo glaudžios vieningos krypties pagal visus aukščiau išvardintus aspektus. Ką, pavyzdžiui, bendro turi ESM su elektros skaitikliais arba pastarieji su dauginimo aparatais, kuriuos taip pat gamina “Sigmos” įmonės. Toji aplinkybė didžia dalimi ir nulėmė “Sigmos” susivienijime reorganizaciją. TSRS Prietaisų, automatizavimo priemonių ir valdymo sistemų ministerijos sistemoje “Sigma” įėjo į visasąjunginio susivienijimo “Sojuzelektronščiotmaš” sudėtį. Iš dešimties anksčiau “Sigmoje” buvusių įmonių, organizacijų į reorganizuotą “Sigmos” susivienijimą, kuris vadinosi gamybinis techninis skaičiavimo technikos susivienijimas “Sigma” įėjo septynios.
tags: #ssrs #sporto #meistro #zenkliukas