Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse. Siekiama apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o, tarkime, TSRS, ar kitų šalių, kaip Amerikos ar Kubos. Visos olimpiados, kuriose pasirodė Lietuvos sportininkai, bus surašytos iš eilės, stengiantis surasti ir pridėti sportininko pasirodymų nuotraukų. Straipsnio gale bus pateikta apibendrinanti rezultatų lentelė.
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant apžvalgą, reikėtų trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją, kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai: Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. 188 km plento lenktynėse dalyvavo: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
Taip pat skaitykite: Svarbios „Sūduvos“ rungtynės
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
Boksas:
- Juozas Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg) laimėjo pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjo pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą.
- Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.
Dviračių sportas:
- Tanchumas Murnikas 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą.
- Jurgis Gedminas buvo 55-tas.
- Isakas Anolikas nuotolio nebaigė.
- Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Sunkioji atletika:
- Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Lengvoji atletika:
- Paulina Radziulytė dalyvavo 100 m bėgimo rungtyje.
- Haris Šveminas dalyvavo 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko.
- Julius Petraitis 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirto dešimtas.
- Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą.
- Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas.
Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.
Plaukimas:
- Albina Osipavičiūtė dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta.
1932 m. Los Andželo vasaros olimpinės žaidynės
Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)
Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
Taip pat skaitykite: Futbolo turnyras bendruomenei
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo. Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui. Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas. Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė.
Šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė. Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
Taip pat skaitykite: LFF Stadiono Futbolo Treniruotė
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ketvirtąją vietą.
Dalyvavimas atkūrus nepriklausomybę
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Lietuvos olimpiečių statistika
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse: 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo.
Kitos įdomios detalės iš olimpinių žaidynių istorijos
Olimpinės žaidynės yra daugiau nei tik sporto varžybos. Jos apima daugybę istorijų, tradicijų ir net kuriozų. Štai keletas įdomių faktų:
- Nuogi atletai: Senovės Graikijoje sportininkai varžėsi nuogi.
- Ne auksiniai medaliai: Paskutinį kartą gryno aukso medaliai buvo įteikti 1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse.
- Virvės traukimas olimpiadoje: Virvės traukimas buvo olimpinė sporto šaka XX a. pradžioje.
- Menas olimpiadoje: Nuo 1912 m. iki 1948 m. menininkai varžėsi olimpinėse žaidynėse.
- Olimpinė ugnis - ne tokia sena tradicija: Deglo estafetė buvo sugalvota 1936 m. Berlyno olimpinėms žaidynėms.
Lietuvos futbolo rinktinės pasirodymas 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse
1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos futbolo rinktinė. Deja, kapitono Stepo Garbačiausko treniruoti lietuviai pasirodė neįkvepiančiai. Remiantis istorinio įvykio amžininkų įvairiais liudijimais, peršasi išvada, kad lietuviai į olimpiadą keliavo visiškai nepasirengę: ne tik nesusižaidę, bet drauge nebuvo surengę nė vienos treniruotės, be aptarnaujančio personalo, net be kamuolio, o kai kurie - ir maisto su savimi nepasiėmę. Po kelionės suvargę nuėjo miegoti tik paryčiais, o jau dieną laukė olimpinis krikštas.
#
tags: #stadione #pasirode #olimpiados #cempionai