Futbolas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių sporto šakų tarp įvairaus amžiaus gyventojų. Siekiant toliau didinti futbolo populiarumą ir sudaryti dar daugiau galimybių aktyviai sportuoti, Vilniaus rajone planuojama įrengti modernią futbolo aikštelę. Šis projektas ne tik papildys esamą sporto infrastruktūrą, bet ir taps svarbia sporto erdve visai bendruomenei.
Nauja Futbolo Aikštelė Riešėje: Investicija į Bendruomenės Gerovę
Vilniaus rajono savivaldybės pranešime spaudai skelbiama, kad Riešėje bus įrengta 800 m² ploto sporto erdvė su dirbtine futbolo danga. Ši aikštelė taps svarbia sporto infrastruktūros dalimi visai bendruomenei. Vilniaus rajono savivaldybė tapo viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, kuriai buvo pasiūlyta dalyvauti tarptautinės futbolo organizacijos (FIFA) iniciatyvoje, Lietuvoje vykdomoje bendradarbiaujant su LFF.
Pagal pasirašytą sutartį, Lietuvos futbolo federacija perduos Vilniaus rajono savivaldybei būtiną profesionalią įrangą 40 metrų ilgio ir 20 metrų pločio aikštelei įrengti - modernią dirbtinės žolės dangą, vartų stulpus, apsauginius tinklus, reklaminius bortus bei vartelius. Vilniaus rajono savivaldybė skirs apie 45 000 eurų aikštės pagrindui įrengti, užtikrindama, kad jis atitiktų griežtus LFF pateiktus „FIFA arena“ reikalavimus.
Aikštelės Prieinamumas ir Naudojimas
Naujoji aikštelė bus atvira visiems gyventojams. Joje galės treniruotis ir žaisti ne tik vietinių ugdymo įstaigų mokiniai, bet ir visa bendruomenė bei futbolo komandos. Vaikų futbolo treniruotės vyksta ne tik savivaldybės įstaigose, bet ir daugiau nei penkiose privačiose akademijose, kurios aktyviai ugdo jaunuosius talentus. Suaugusiųjų futbolas taip pat klesti - rajono gyventojai aktyviai dalyvauja įvairiuose mėgėjiškuose turnyruose.
Projekto Įgyvendinimas ir Nuosavybės Teisės
Projektas planuojamas įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos. Praėjus penkeriems metams ir pasibaigus panaudos terminui, stadiono įranga nuosavybės teise pereis Vilniaus rajono savivaldybei.
Taip pat skaitykite: Parodomoji Gimnastika: Pažvelkime Iš Arčiau
ES vaidmuo sporto srityje
Europos Sąjunga atsakinga tapo nuo 2009 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Sutartyje numatyta, kad ES kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima žmogaus sveikatos apsaugą ir gerinimą; pramonę; kultūrą; turizmą; švietimą, profesinį mokymą, jaunimą ir sportą; civilinę saugą; administracinį bendradarbiavimą. ES atsako už įrodymais pagrįstos politikos rengimą ir bendradarbiavimo puoselėjimą bei fizinio aktyvumo ir sporto rėmimo iniciatyvų visoje Europoje valdymą. 2014-2020 m. Šios kompetencijos įtraukimas į ES politikos gaires leido užtikrinti, kad sporto varžybos taptų sąžiningesnės ir atviresnės, būtų geriau saugomas sportininkų moralinis ir fizinis integralumas, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį. Be to, ES palaiko idėją, kad sportas gali padėti pagerinti bendrą savijautą, įveikti platesnio pobūdžio visuomenines problemas, pavyzdžiui, socialinę atskirtį ir lyčių nelygybę, nešti didelę ekonominę naudą.
Sporto svarba ES
Sportas − vis didesnės reikšmės įgaunantis socialinis ir ekonominis reiškinys, labai padedantis siekti Europos Sąjungos strateginių solidarumo ir gerovės tikslų. Olimpinis idealas, kurio esmė yra plėtoti sportą, kaip priemonę taikai ir supratimui tarp tautų ir kultūrų pasiekti bei jaunimui ugdyti, susiformavo Europoje; jį puoselėja Tarptautinis olimpinis komitetas ir Europos olimpiniai komitetai. Sportas patrauklus Europos piliečiams, todėl daugelis jų nuolat sportuoja. Sportas ugdo įvairias vertybes, pvz., komandinę dvasią, solidarumą, toleranciją bei sąžiningumą, ir prisideda prie asmeninio tobulėjimo bei saviraiškos. Sportas skatina ES piliečius būti aktyviais visuomenės nariais ir taip padeda ugdyti aktyvų pilietiškumą.
Baltoji knyga ir sporto vaidmuo
Baltoji knyga buvo vienas pagrindinių Europos Komisijos indėlių plėtojant sporto ir jo vaidmens Europos Sąjungos (ES) piliečių kasdieniame gyvenime temą. Ja pripažįstamas galimas sporto poveikis kitoms ES politikos sritims, taip pat nustatomi sporto pasaulio poreikiai ir ypatumai. Baltoji knyga suteikė sportui ateities perspektyvų ES lygmeniu, kai gerbiama ES teisė, laikomasi subsidiarumo principo ir išlaikomas sporto organizacijų nepriklausomumas.
Baltojoje knygoje išskiriami trys pagrindiniai sporto aspektai:
- visuomeninis sporto vaidmuo
- ekonominis sporto aspektas
- sporto organizavimas
LR Strateginio Valdymo Įstatymas ir Sporto Strategija
LR Strateginio valdymo įstatymas, priimtas 2020 m. birželio 25 d. ir įsigaliojęs 2021 m., siekia sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą. Įstatymo tikslas - integruoti strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą bei veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Strateginio valdymo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d., siekia pasiūlyti savivaldybėms įdiegti aiškią ir lanksčią strateginio planavimo savivaldybėse sistemą ir suvienodinti strateginio planavimo praktiką.
Rengiant sporto strategiją, svarbu remtis valstybinės reikšmės dokumentais, tokiais kaip Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Ši strategija - tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Strategijoje įvardyta vizija: Lietuva - sumani šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti. Įgyvendinant nustatytą viziją, siekiama vadovautis šiomis pažangai svarbiomis vertybėmis: atvirumu, kūrybingumu, atsakomybe. Strategijos tikslas - kurti aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms. Sporto strategijos rengimui aktualu tai, jog „Lietuva 2030“ pažangos plane numatyta kurti besimokančią visuomenę, remti gabių vaikų akademinį, kūrybinį ir sporto neformalųjį ugdymą - sutelkti geriausius šalies mokytojus, mokslo, kultūros ir sporto ekspertus, pritraukti užsienio specialistų.
Utenos Rajono Savivaldybės Sporto Strategija
2021-2030 m. Utenos rajono savivaldybės sporto strategijos rengimo laikotarpiu buvo rengiama ir 2021-2030 m. sporto plėtros programa. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte numatytos efektyvesnės sporto valdymo struktūros ir sporto pasiekimų priemonės: plėsti sporto infrastruktūrą, remiantis kriterijais bei sporto registro duomenimis; išgryninti federacijų veiklos vertinimo kriterijus ir Sporto rėmimo fondo veiklos modelį; įsteigti kompetencijų centrą, teikiantį metodinę pagalbą federacijoms diegiant gero valdymo principus; parengti ir įgyvendinti sporto gimnazijų, sporto klasių plėtros planą.
Strateginiai programos tikslai - didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį, stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą.
Fizinio Aktyvumo Problemos ir Sprendimai
Viena iš problemų yra nepakankama fizinio aktyvumo infrastruktūra, neišnaudotos viešųjų laisvalaikio erdvių (parkų, dviračių takų ir kitų aktyvios veiklos vietų) galimybės, ne visa infrastruktūra adaptuota neįgaliesiems. Taip pat pastebima nepakankama fizinio aktyvumo specialistų kvalifikacija švietimo fizinio aktyvumo, šiuolaikinių metodikų, patirties pritaikymo tema. Mažas mokinių fizinis aktyvumas.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
URS plėtros vizija iki 2024 m. - Utenos rajonas yra regioninis traukos centras, kuriame sudarytos sąlygos tvariai pramonei, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei turizmui plėtoti, bendruomenės gyvenimo kokybei užtikrinti. SPP tikslas Nr. 2.2 - „sportiškos visuomenės bei sveikos gyvensenos įpročių formavimas, gabių sportininkų ugdymas“. Dokumente numatyta daug priemonių sportiškos visuomenės kūrimui, aukšto meistriškumo sporto šakų plėtojimui, trenerių kvalifikacijai, sporto politikos formavimui išgryninus prioritetines sporto šakas ir kt.
Demografinė Situacija Utenos Rajone
Utenos rajonas - didžiausia pagal gyventojų skaičių Utenos apskrities savivaldybė, nors gyventojų skaičius rajone mažėja vidutiniškai po 1,15 proc. kasmet (Utenos apskrityje - vidutiniškai 1,93 proc. kasmet; sparčiausiai gyventojų skaičius mažėja Ignalinos rajone -vidutiniškai po 2,89 proc. kasmet, Anykščių ir Zarasų rajonuose - vidutiniškai po 2,46 proc. 2021 m. Utenos rajono savivaldybėje gyveno 37 081 gyventojas. Iš jų 17 422 vyrai (47 proc. visų gyventojų) ir 19 659 moterys (53 proc. visų gyventojų).
Didžiąją dalį (64,6 proc.) Utenos rajono gyventojų 2021 m. sudarė darbingo amžiaus gyventojai, 23,5 proc. - 65 m. ir vyresni, 11,9 proc. - vaikai ir paaugliai iki 14 metų. Darbingo 15-64 m. amžiaus gyventojų rajone kasmet mažėja, atitinkamai kasmet daugėja 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų. Vaikų ir paauglių skaičius rajone gana stabilus, vidutiniškai apie 11,8 proc.
Daugiausia Utenos rajone gyvena asmenų, patenkančių į 55-59 metų amžiaus grupę (8,9 proc.), 50-54 metų amžiaus grupę (8,4 proc.) ir 60-64 metų amžiaus grupę (8,2 proc.). Medianinis gyventojų amžius 2021 m. pradžioje - 49 m. Analizuojant pastarųjų 5 metų laikotarpį, matoma, kad vidutiniškai kasmet gimsta 287, o miršta 656 asmenys.
Sveikatos Priežiūra ir Gyvensena Utenos Rajone
Sveikatos priežiūros politika stengiamasi užtikrinti sveikatos apsaugą ir gerinti bendrą gyventojų sveikatos būklę, visiems gyventojams užtikrinti vienodas galimybes gauti veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas, vykdyti priemones, skirtas ligų prevencijai ir reagavimui į jų protrūkius. Utenos rajone visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas organizuoja ir teikia Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB).
Kaip minėta, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Utenos rajone viršija Lietuvos vidurkį ir siekia 76,4 metus (Lietuvos vidurkis - 75,1 metai). Vertinant standartizuotą mirtingumą pagal mirties priežastis, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pastebima, kad daugiausia mirčių skaičiuojama dėl kraujotakos sistemos ligų (66,5 proc.) ir piktybinių navikų (21,9 proc.).
2018 m. atliktas pirmasis suaugusių savivaldybių gyventojų gyvensenos tyrimas. 2020 m. Atliekant suaugusiųjų tyrimą Utenos rajone, apklausta 418 respondentų, iš jų 187 (44,7 proc.) vyrai ir 231 (55,3 proc.) moteris, 112 (26,8 proc.) kaimo, 24 (5,7 proc.) miestelio ir 282 (67,5 proc.) miesto gyventojai. Mokyklinio amžiaus vaikų tyrime dalyvavo 605 Utenos rajono gyventojai (214 iš jų - 5 klasės mokiniai, 202 - 7 klasės mokiniai, 189 - 9 klasės mokiniai).
Fizinis Aktyvumas Utenos Rajone
Fizinis aktyvumas dažniausiai apibūdinamas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Higienos instituto atlikto suaugusiųjų sveikos gyvensenos įpročių tyrimo metu nustatyta, kad 40,1 proc. Utenos rajono gyventojų bent 30 min. Mokyklinio amžiaus vaikų tyrimas atskleidė, kad tik 39,3 proc. vaikų Utenos rajone 5 ir daugiau dienų mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių (skaičiuojant kartu su fizinio ugdymo pamokomis), o kasdien, ne pamokų metu, mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių tik 12,9 proc. vaikų. Daugiausia apklaustųjų apskrityje, praleidžiančių vidutiniškai 4 ir daugiau valandų prie ekranų, taip pat yra Utenos rajono mokyklinio amžiaus vaikai - net 25,4 proc.
Sporto Valdymas ir Organizacijos
2017 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai priskirta nauja valdymo sritis - kūno kultūra ir sportas. Nuo 2019 m sausio 1 d. įsigaliojus Sporto įstatymui, ŠMSM pavesta formuoti valstybės sporto politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, vykdyti naujas sporto politikos formavimo funkcijas bei kitas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijas (toliau - KKSD). KKSD nuo 1992 m. rengė Lietuvos sporto statistikos metraštį, kuriame pateikiama statistinė informacija apie su sporto veiklų organizavimu ir srities valdymu susijusią informaciją Lietuvoje.
Naujausiais Lietuvos sporto statistikos duomenimis, Utenos rajone 2019 m. buvo 34 sporto organizacijos (iš jų sporto klubų - 29).
Jurbarko Stadiono Istorija: Pamokos Ateičiai
Kai 2013 m. prasidėjo Jurbarko stadiono rekonstrukcija, futbolininkai džiaugėsi turėsią naujutėlaitę varžybų aikštę. Tačiau bėgant laikui džiugesį pakeitė nerimas, o pasibaigus atnaujinimo darbams kilo ir pykčio banga. Dėl itin prastos vejos būklės šiandien stadione neįmanoma jokia sportinė veikla. Jurbarko futbolo bendruomenė kaltina valdžią taip iššvaisčius netoli milijono eurų (apie 3 mln. litų) ir reikalauja ištaisyti broką.
Atrodo, kad valdžia lenktyniauja, kas, ką blogiau pastatys ar įgyvendins prasčiau kokį projektą. Jurbarko sindromas - valdininkai šlapinasi ant galvų, visi žino, kas vyksta, tačiau vieni apsimeta, kad tai lietus, kiti - lenda po skėčiu. Renovuotos aikštės drenažas neveikia, po tyrimo, atlikto Dotnuvos institute, paaiškėjo, jog pasodintos vejos sudėtyje trūksta 75 proc. pagrindinės žolės komponento. Iškasus 3 cm stadiono vejos randami bulvės dydžio akmenys. Aikštė suprojektuota ne pagal futbolo aikščių standartus (turi turėti nuolydį į visas aikštės kraštines), o kaip vienšlaitis stogas. Duobėta. Nuo pat pradžių niekam nerūpėjo stadiono atliktų darbų kokybė.
Galiu teigti, kad valdininkams tikrai nerūpi mažieji futbolininkai, kurie galėjo jau šiais metais pradėti treniruotis naujame stadione. Praėjus 6 mėn. aikštė netaisoma, tik tvirtinama, kad viskas bus gerai. Kodėl trūksta pinigų Jurbarko vaikams, treneriams? O kodėl valdininkų absurdiškiems projektams netrūksta?
Jurbarko stadiono futbolo aikštės rekonstrukcijos darbai atsiėjo 1 117 161,61 Lt, pagalbinio pastato rekonstrukcija - 34 520 Lt, pagalbinio pastato priestato statybos darbai - 1 399 446,51 Lt, informacinis stendas - 5000 Lt, nuolatinis aiškinamasis stendas - 3000 Lt. Išleisti beveik 3 mln.
LFF Licencijavimo skyriaus vadovo Lauryno Zibolio teigimu, Jurbarko miesto stadionas netinkamas jokios Lietuvos futbolo lygos mačams ir artimiausiu metu netiks. Dar rugpjūčio 14 d. Jurbarko raj. savivaldybei LFF pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai: veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų - tai neužtikrina saugumo stadione. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais, o įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema. Neįrengti penki vėliavų stovai.
Jurbarko rajono savivaldybės vicemeras Saulius Lapėnas pripažino, jog problemų dėl nekokybiškai atliktos stadiono rekonstrukcijos yra. Veja, jo nuomone, nepanaši į veją. Trūkumai išryškėjo po objekto pridavimo, kuris, beje, surengtas 2015 m. Vyras patikino, jog jam šiandien sunku atsakyti į klausimus, nes dabartinė valdžia paprasčiausiai tapo ankstesniosios sprendimų įkaitais.
Liepos 14 d. Jurbarko raj. savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto centro atstovai bei rangovo UAB „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Gintaras Valutis pasirašė „Nekokybiškai atliktų darbų šalinimo aktą“, kuriame numatyti konkretūs darbai, jų vykdytojai ir darbų atlikimo datos.
V.Rekešienės teigimu, dabar Jurbarkas turi tokį stadioną, kokio nenori. Klaidingi sprendimai buvo priimti jau projektavimo metu. Nuo pradžių buvo aišku, kad jis neatitiks daugelio reikalavimų.
Stadiono veja netinka ne tik rungtynėms, bet ir treniruotėms. Nėra teisėjams skirtų persirengimo patalpų. Įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos su stalais žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema.
Savivaldybės komisijos narys vicemeras Saulius Lapėnas futbolo atstovus tikino, kad imtis bandymų lyginti aikštę ir kritiškai žiūrėti į raginimus ją perdaryti verčia sparčiai artėjanti rugsėjo 15-oji. Tuomet savivaldybė privalės už įgyvendintą projektą ir panaudotas Europos Sąjungos paramos lėšas atsiskaityti kontroliuojančiai institucijai - Jungtiniam techniniam sekretoriatui.
tags: #parodomoji #futbolo #treniruote #lff #stadione