Stepono Dariaus asmenybę lydėjo Piere`o de Coubertino sugalvotas olimpinių žaidynių devizas „Greičiau, aukščiau, stipriau“ visą gyvenimą. Šis straipsnis skirtas panagrinėti S. Dariaus indėlį į Lietuvos sportą, ypač bokso sritį, bei jo asmenybės įtaką tarpukario Lietuvos visuomenei.
S. Dariaus sportinė veikla tarpukario Lietuvoje
Lietuvoje tapęs daugybės sporto šakų pradininku ir suorganizavęs pirmojo šalyje stadiono statybas, tada dar būsimasis transatlantinio skrydžio herojus teisėjaudavo įvairioms rungtynėms. Kaip pasakoja Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas, tarpukario Lietuvoje sportas buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Į karo lakūno S. Dariaus sportines ambicijas vyresnioji karininkija taip pat žiūrėjo su tam tikru priešiškumu. Visgi jaunąją kartą, anot Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininko Pijaus Poškaus, S. Darius įkvėpė sportuoti.
S. Dariaus indėlis į boksą
„Karo lakūnai savo atsiminimuose rašo, kad vienąkart atėjo S. Darius, atsinešė kažkokį maišą. Iš to maišo kažką iškratė, (…) žiūri - bokso pirštinės. Paragino visus: pirmyn visi boksuotis.Amerikoje S. Darius buvo pramokęs boksuotis, todėl ir Lietuvoje mokė kitus šio sporto subtilybių. Kaip ir beisbolo, taip ir bokso inventorių S. Dariui atsiuntė draugai iš Amerikos, taip S. Darius su boksu supažindino savo tarnybos draugus.
Nors S. Dariui pritrūko laiko treniruotis pačiam, jis pasižymėjo kaip labai geras bokso treneris: jo treniruoti sportininkai tapo Lietuvos čempionais, Juozas Vinča 1928 m. olimpinėse žaidynėse buvo tarp 8 geriausių boksininkų. S. Darius buvo tas žmogus, kuris J. Vinčą paskatino pakeisti sporto šaką, J. Vinča buvo sunkumų kilnotojas. Sąrašas viena pavarde neužsibaigė, tarp S. Dariaus treniruotų boksininkų - V. Tarvydas, J. Kudirka, R. Kazokas.
S. Dariaus požiūris į sportą ir jo įtaka
Pasak eksperto, jaunimui ugdyti tinkamu sportu S. Darius laikė beisbolą. Lakūnas svajojo, kad būtent ši sporto šaka ateityje padės suartinti JAV ir Lietuvoje gyvenančius lietuvius. Lietuvos aviacijos muziejaus atstovas pabrėžia - S. Dariaus asmenybės nuo sporto Lietuvoje atsieti praktiškai neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Bokso pirštinių nuomos kainos
„Galų gale tas didysis jo darbas - pirmojo Lietuvos stadiono statymas Ąžuolyne. Šitas darbas nuveiktas S. Dariaus iniciatyva, net iš dalies ir jo lėšomis, nes žinoma, kad S. Darius prie tos statybos prisidėjo ir iš savo kišenės“, - pasakoja P. Po didelių pastangų 1925 m. Ąžuolyne buvo įrengtas stadionas, dabar puikiai žinomas kaip Dariaus ir Girėno.„Basketbolas“, „krepšiasvydis“ (taip vadintas krepšinis) buvo viena populiariausių sporto šakų, šiandien vadinama antrąja Lietuvos religija.
S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems suteikta pirmoji, tuo metu aukščiausia, kvalifikacinė kategorija. Būtent teisėjaudamas Lietuvos moterų čempionate jis supažino ir su savo būsima žmona Jaunute Škėmaite. S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialinės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“. Šioje knygelėje S. Darius aprašė krepšinio taisykles, terminus, žaidimo technikas, surašė net dešimt krepšinio įsakymų.S. Darius dažnai kartodavo „turiu vieną ambiciją … sportą“. Steponas buvo universalus sportininkas, organizatorius, treneris, teisėjas. Stengėsi suvienyti visus sporto mylėtojus, kuo daugiau žmonių sudominti sportu, norėjo, kad neretus pasisėdėjimus prie kortų stalo (kas buvo būdinga tuo laiku) pakeistų aktyvus laisvalaikis.
Konfliktai kariuomenėje ir išvykimas iš Lietuvos
Kaip pabrėžia muziejininkas P. Poškus, sankirtų su kariuomenės vadais S. Dariaus gyvenime buvo daug. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl lakūnas 1927 m. „Karo aviacijos vadovybė kaltino jį, kad jis be leidimo išvyko į Liepoją, vėliau - kad jis susituokė be vadovybės leidimo (tais laikais kariuomenėje buvo įprasta, kad karininkas prieš vestuves turėjo pranešti savo vadovybei apie tokį ketinimą). (…) Vėliau jis įžeidė kariuomenės ir karo aviacijos vadą. (…) 1926 m. Viena iš priežasčių, kodėl S. Darius 1927 m. paliko Lietuvą, galėjo būti ta, kad jis buvo jau pavargęs nuo tokių konfliktų, nuo visokių teismų ir panašiai. (…) Nuo 1924 m. jis labai svajojo apie sugrįžimą į JAV, nes tiesiog buvo pasiilgęs mamos, seserų, nebuvo jų matęs ilgą laiką.
S. Dariaus asmeninis gyvenimas ir sportas
Nors daug lakūno svajonių sporto srityje liko neįgyvendintos, būtent sportas S. Dariui atnešė asmeninę laimę. Kaip atskleidžia Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius M. Kavaliauskas, teisėjaudamas vienoms moterų krepšinio rungtynėms, S. Darius susipažino su savo būsima žmona.Vienoje iš archyvinių medžiagų pažinties su S. „Jūs žinot, kokį man šposą iškrėtė viena sportininkė? Aš gavau kamuolį, bėgau jau įmesti, o ji man pakišo koją. Atėjau prie baudų metimų linijos, atsistojau, paėmiau kamuolį. (…) Kai jis sušvilpė, aš į jį atsisukau. Kai aš į jį pažiūrėjau, taip jis man patiko! Tos mėlynos akys kaip rugiagėlės gražios. Jis irgi į mane pažiūrėjo. Na, ir ką jūs pagalvosit - nuo to laiko mes vienas kitą pamilom ir prasidėjo mudviejų draugystė“, - prisiminimais dalijosi S.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Bokso Treniruotes Antakalnyje
Taip pat skaitykite: Istoriniai bokso turnyrai Vengrijoje