Stalo tenisas - tai sportinis žaidimas, žaidžiamas su kamuoliuku ir rakete ant specialaus stalo. Šis žaidimas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir turtingą istoriją, kurią vainikuoja kasmetiniai Lietuvos stalo teniso čempionatai.
Stalo Teniso Esminiai Elementai
Stalo tenisas žaidžiamas ant stalo, kuris yra vienodos tamsios matinės spalvos su baltomis šoninėmis ir galinėmis linijomis. Stalo matmenys: 274 cm ilgio, 152,5 cm pločio ir 76 cm aukščio. Per vidurį stalo ištemptas 15,25 cm pločio tinklelis. Dvejetų varžybose kiekviena stalo pusė išilgai padalijama į dvi lygias dalis 0,3 cm pločio balta linija.
Raketė yra ovalios formos, jos pagrindas lygus ir kietas, padengtas guma, o kotas trumpas. Kamuoliukas gaminamas iš celiulioido ar panašaus plastiko, yra baltos arba oranžinės spalvos, 4 cm skersmens ir sveria 2,7 gramus.
Žaidime dalyvauja du žaidėjai (vienetai) arba keturi žaidėjai (dvejetai). Žaidėjai stengiasi permušti kamuoliuką per tinklelį ir pataikyti į varžovo stalo pusę. Jei to padaryti nepavyksta, varžovas gauna tašką. Setas žaidžiamas iki 11 taškų, esant ne mažesnei kaip 2 taškų persvarai. Rungtynes sudaro nelyginis setų skaičius, dažniausiai 7 (iš kurių reikia laimėti 4).
Stalo Teniso Ištakos ir Plėtra
Stalo tenisas atsirado XIX a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje. 1926 m. Berlyne buvo įkurta Tarptautinė stalo teniso federacija (ITTF), kuri vienijo 226 šalis. 1957 m. Stokholme įsteigta Europos stalo teniso sąjunga (ETTU), vienijanti 58 šalis. Nuo 1926 m. kas dvejus metus vyksta pasaulio, o nuo 1958 m. - Europos stalo teniso čempionatai. 1988 m. stalo tenisas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga
Stalo Tenisas Lietuvoje: Pradžia ir Pirmieji Čempionatai
Lietuvoje stalo tenisas pradėtas žaisti 1922 m. Kaune. Vienas iš pradininkų buvo žydų klubas „Makabi“, įkurtas 1920 m. 1926 m. įkurtas Lietuvos sporto lygos Stalo teniso komitetas, vienijęs apie 40 klubų, sekcijų ir kolektyvų. 1929 m. komitetas buvo priimtas į ITTF ir veikė iki 1940 m.
Pirmasis Lietuvos stalo teniso čempionatas įvyko 1927 m. Kaune. Visi prizininkai buvo „Makabi“ klubo nariai. Čempionais tapo Jokūbas Šimensas ir Ona Gurvičaitė. 1927-1940 m. iš 14 Lietuvos čempionų (vyrų ir moterų) 9 vyrai ir 7 moterys buvo „Makabi“ klubo nariai. Daugiausia pergalių pelnė Chaimas Šimensas ir Ona Gurvičaitė. Nuo 1927 m. Lietuvos stalo teniso čempionatai buvo rengiami kasmet, o nuo 1929 m. varžėsi ir dvejetai.
1929-1939 m. vyrų stalo teniso rinktinė 9 kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose. 1939 m. pasaulio čempionate užėmė 4 vietą (Vilius Variakojis, Vladas Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, Chaimas Duškesas). Vladas Dzindziliauskas vienetų varžybose užėmė 5-8 vietą - tai geriausias Lietuvos rinktinių laimėjimas pasaulio komandinėse ir vienetų varžybose. 1936 m. pasaulio čempionate žaidė ir Lietuvos moterų rinktinė.
1938 m. Kaune vyko I Lietuvos tautinės olimpiados teniso turnyras. Laimėtojai: vienetų - Vladas Dzindziliauskas, Jadvyga Verbickaitė, dvejetų - V. Karalius ir S. Meilus, A. Glebavičiūtė ir B. Vitartaitė, B. Vitartaitė ir E. Nikolskis, komandinėje įskaitoje - Kaunas. 1938-1939 m. Lietuvos vyrų stalo teniso rinktinė laimėjo I ir II Baltijos valstybių turnyrą. 1939 m. įvyko I Lietuvos komandinis stalo teniso čempionatas, kurį laimėjo Kauno komanda. Geriausi to meto žaidėjai: V. Dzindziliauskas, V. Variakojis, E. Nikolskis, Ch. Duškesas, J. Remeikis, B.
Pokario Metas: SSRS Čempionatai ir Lietuvos Dominavimas
Po II pasaulinio karo Lietuvos čempionatai vėl pradėti rengti 1949 m. Nuo 1951 m. Lietuvos stalo tenisininkai dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953, 1955, 1965 m. Lietuvos stalo teniso rinktinė tapo SSRS komandinių čempionatų laimėtoja. 1951-1985 m. Lietuvos stalo tenisininkai SSRS individualiuose ir komandiniuose čempionatuose (suaugusiųjų ir jaunių) pelnė 87 aukso, 93 sidabro ir 62 bronzos medalius. Dalis medalių laimėta žaidžiant sąjunginių sporto draugijų rinktinėse. 1974 m. Kauno „Darbo rezervų“ moterų stalo teniso komanda laimėjo SSRS taurę. 1958-1987 m. Lietuvos rinktinė 16 kartų laimėjo Pabaltijo respublikų stalo teniso taurę.
Taip pat skaitykite: Dvejetų stalo teniso taisyklės
Pirmuosiuose SSRS čempionatuose vyravo lietuviai, lietuvės ir estės: I-X čempionatuose (1951-1960) vieneto čempionais lietuviai tapo 6 kartus, I-XII čempionatuose (1951-1962) čempionėmis tapo tik lietuvės ir estės (po 6 kartus). 1951-1990 m. SSRS stalo teniso čempionatuose Lietuvos stalo tenisininkai (11 vyrų ir 10 moterų) pelnė 145 medalius (daugiau - daugiau kaip 200 pelnė tik maskviečiai), vyrai - 65, moterys - 80, iš jų aukso vyrai - 25, moterys - 27 (vyrų vienetų - 7, moterų vienetų - 9, vyrų, moterų ir mišriųjų dvejetų - po 12 medalių). SSRS komandiniuose čempionatuose 1952-1990 m. (22 vyrai ir 25 moterys) laimėjo 100 medalių, iš jų aukso - vyrai ir moterys - po 19.
Sėkmingai SSRS čempionatuose rungtyniavo jaunieji Lietuvos stalo tenisininkai. Pirmieji Lietuvos jaunių čempionai: 1952 m. A. Pociūtė (Ukmergė), K. Paškevičius (Kaunas), 1953 m. V. Sirutytė ir A. Zablockis (Šiauliai), 1954 m. V. Sirutytė (Vilnius) ir B. Kaleinikovas (Panevėžys). SSRS jaunių vieneto čempionais 1952 m. tapo R. Paškevičius, 1956 m. - R. Saulytis, 1961 m. - V. Vaidžiulis, 1960 m. - L. Balaišytė (iš viso 7 kartus, 1965 m. - absoliuti čempionė), 1968 m. - A. Giedraitytė (iš viso 5 kartus), 1976 m. - M. Krejeris, 1990 m. - R. Garkauskaitė. Dvejetų rungtis buvo sėkminga A. Pociūtei, V. Sirutytei, A. Tvaronaitei, A. Kondrotaitei, I. Bražiūnaitei, D. Bartkevičiūtei, J. Danilevičiūtei, A. Paškevičiui, A. Zablockiui, R. Dudėnui, R. Žemeliui, Ž. Kirliauskui. 1952-1954 m. Lietuvos jauniai SSRS komandinėse pirmenybėse užėmė 2 vietą (pirmieji buvo estai), 1955 m. (N. Ramanauskaitė, V. Sirutytė, A. Tvaronaitė, R. Saulytis, A. Paškevičius, A. Zablockis, R. Žemelis) ir 1956 m. (N. Ramanauskaitė, S. Vitkūnaitė, R. Dudėnas, R. Saulytis) mišrios komandos, 1960 m. (H. Lisinas, E. Pauras, M. Duksa) vaikinų, 1961 m. (L. Balaišytė, D. Žilevičiūtė), 1965 m. (L. Balaišytė, I. Bražiūnaitė, R. Bareikaitė), 1968 m. (A. Giedraitytė, R. Giedraitytė, D. Semaškaitė, N. Baronaitė, V. Domanskaitė, A. Misiukaitė) ir 1981 m. (J. Danilevičiūtė, E.
Lietuvos moksleiviai sėkmingai žaidė SSRS moksleivių spartakiadose: 1958 ir 1963 m. berniukai, 1961, 1963, 1965, 1967 m. mergaitės užėmė 1 vietą, mergaitės (A. Giedraitytė, A. Misiukaitė, B. 1958-1983 m. Europos jaunių čempionatuose medalius (su SSRS jaunių rinktine) laimėjo J. Danilevičiūtė (Prūsienė; 7 aukso, 2 bronzos), L. Balaišytė (2 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos), I. Bražiūnaitė (1 aukso, 1 sidabro), A. Giedraitytė (Stankienė; 2 aukso, 3 bronzos), M. Krejeris (1 aukso, 2 sidabro), N. Ramanauskaitė (Kurdzikauskienė; 1 aukso, 1 sidabro), Z. Rusakevičius (1 bronzos), dar dalyvavo Europos jaunučių čempionate - J. Danilevičiūtė (3 aukso), M. Krejeris (1 aukso), Z. Rusakevičius (1 bronzos).
Nepriklausomybės Metas: Naujos Galimybės ir Pasiekimai
Atkūrus nepriklausomybę, iškilo nauji žaidėjai, atsirado daugiau galimybių dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose. 1990 m. įkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos stalo teniso federacijų asociacija. Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA, iki 1990 m. veikė įvairiais pavadinimais, 1990-1996 m. Lietuvos stalo teniso federacija) grįžo į ITTF, 1992 m. buvo priimta į ETTU.
1992 m. Europos jaunių čempionate Lietuvos merginų komanda (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė, A. Bajorinaitė) laimėjo bronzos, 1993 m. (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė) - sidabro medalius. 1998 m. L. Stankutė su V. Daunoravičiūte tapo Europos jaunių dvejetų vicečempionėmis.
Taip pat skaitykite: Stalo teniso rinktinės naujovės
Stalo tenisininkai aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių sporto žaidynėse: 1991 m. moterų čempione tapo I. Udrienė (Drevinskaitė), vyrų - A. Majorovas, moterų dvejetų - R. Garkauskaitė su K. Totilaitė, vyrų dvejetų - Ž. Kirliauskas su L. Vaškevičiumi, mišriojo dvejeto - R. Garkauskaitė su L. Trumpausku, 1995 m. - atitinkamai R. Garkauskaitė, A. Orlovas, R. Garkauskaitė su J. Prūsienė, S. Povilonis su L. Trumpausku ir R. Garkauskaitė su E. Jablonskiu, 1998 m. vienetų - R. Garkauskaitė ir G. Juchna, 2005 m. - I. Žilaitytė ir E.
Sėkmingai stalo tenisininkai žaidė ir pasaulio varžybose. 1994 m. pasaulio jaunimo vicečempione tapo R. Garkauskaitė, 1996 m. XI pasaulio studentų čempionato dvejetų varžybose R. Garkauskaitė su K. Totilaitė užėmė 2 vietą, XXVI olimpinėse žaidynėse, 1996 m. Atlantoje, R. Garkauskaitė - 17-32 vietą, XXVII olimpinėse žaidynėse, 2000 m. Sidnėjuje, R. Garkauskaitė su J. Prūsienė (dvejetas) - 9-16 vietą, R. Garkauskaitė 2002 m. Europos čempionate - 5-8 vietą, 3 kartus (2002-2004 m.) Europos Nansy Evans taurės klubinių komandų varžybose (su Berlyno 3 B klubo komanda) - 1 vietą, 2005 m. Europos klubų čempionų lygoje (su Mondeville klubo, Prancūzija, komanda) - 3 vietą.
1991 m. specialiosiose olimpinėse žaidynėse Mineapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) medalius laimėjo: A. Žitkevičius - aukso (vieneto ir vyrų dvejeto su R. Jasiulevičiumi) ir sidabro (mišriojo dvejeto su L. Urbonavičiūte), L. Urbonavičiūtė (su I. Valentaite) - bronzos, I. Valentaitė - aukso (tarp 11-15 m.
Lietuvos Stalo Teniso Asociacija: Vadovai ir Teisėjai
Tarptautinės kategorijos teisėjai, teisėjavę pasaulio ir Europos čempionatuose: R. Franckaitis, V. Franckaitis, K. Gaigalis, Z. Gramackas, A. Litvinas, A. Pranckonis. Pirmiesiems ši kategorija suteikta A. Pranckevičiui (Pranckoniui), K. Gaigaliui ir R.
LSTA vadovai: A. Puskepalaitis (1926, 1928), B. Podzelveris (1927-1928, 1929-1932), E. Racevičius (1933-1935), V. Gerulaitis (1936-1937), A. Naujokas (1937-1940), A. Katilius (1940-1944), A. Svirskis (1948-1952), A. Gofmanas (1953-1954), B. Kačkus (1954-1955), S. Vaintraubas (1955-1963), A. Petkevičius (1963-1965), Α. Čekatauskas (1965-1972), R. Judeika (1972-1974), B. Žeberskis (1974-1989), A. Pranckonis (1989-1991), V. Žemelis (1991-1994), R. Balaiša (nuo 1994), generaliniai sekretoriai: H. Lisinas (1991-1994), E. Paškevičius (1994-2006), A. Litvinas (2006-2008), I. Jucevičiūtė (2008-2010), E. L:.
Stalo Teniso Populiarinimas ir Literatūra
Lietuvoje išleista nemažai literatūros apie stalo tenisą: V. Variakojis „Stalo tenisas“ (Vilnius, 1959), „Kartu su sportu“ (Vilnius, 1988), L. Karpaitis „Bronė Balašienė“ (Vilnius, 1961), V. Bogušas „Stalo tenisas vakar, šiandien, rytoj“ (Vilnius, 1981), „Žaidžiame stalo tenisą“ (Kaunas, 1984), „Lietuvos stalo tenisas“ (Alytus, 1991), „Lietuvos stalo tenisas (Faktai, skaičiai, įvairenybės)“ (Vilnius, 1991), „Stalo tenisas: nežinomas apie žinomą“ (Kaunas, 1995), „Kai kurie lietuvių stalo teniso enciklopediniai ir statistiniai duomenys“ (Kaunas, 1995), „Rakete išbandantys pasaulį… Lietuvos stalo teniso almanachas“ (Kaunas, 2001), K. Čerkeliūnas, P. Mickevičius, S. Krasauskas „Išeivijos lietuvių sportas 1944-1984“ (Toronto, 1986), H. Lisinas „Džiunglių“ nenuorama“ (Vilnius, 1994), „Lietuvos stalo tenisui-70. Straipsnių rinkinys II“ (sudarytojai V. Bogušas ir A. Mieželytė, Kaunas, 1997), V. Bogušas, A. Mieželytė „Kuo žaisti stalo tenisą mėgėjui ir profesionalui“ (Vilnius, 1998), „Stalo tenisas. Teorija ir didaktika“ (Vilnius, 1999), R. Franckaitis „Iš teisėjo užrašų“ (Šiauliai, 1999), „Lietuvos stalo teniso enciklopedija II“ (sudarytojas V.
Šių Dienų Lietuvos Stalo Tenisas
Šiuo metu Lietuvoje stalo tenisas išlieka populiaria sporto šaka. Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA) vienija 34 klubus, kuriuose dirba 80 trenerių ir treniruojasi 2400 sportininkų. LSTA organizuoja komandinį čempionatą 6-se lygose, kuriame dalyvauja apie 170 komandų. Nuo 1927 metų vyksta reguliarūs Lietuvos čempionatai, taip pat organizuojamos jaunių, jaunučių, veteranų varžybos bei tarptautinis Br. Balaišienės vardo turnyras. Suaugusių bei jaunių rinktinės nuolat dalyvauja Europos bei Pasaulio čempionatuose.
Pastaraisiais metais Lietuvos stalo tenisininkai sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose, garsindami šalies vardą.
tags: #stalo #tenisas #lietuvos #cempionatas