Įvadas
Lietuvos futbolas išgyvena sudėtingą laikotarpį, kurį lydi nuolatinė kritika dėl skaidrumo trūkumo, valdymo problemų ir sportinių rezultatų. Šiame kontekste ypač svarbu išanalizuoti Edgaro Stankevičiaus, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinio sekretoriaus, poziciją ir jo požiūrį į esamas problemas bei galimus sprendimo būdus. Šis straipsnis siekia išsamiai apžvelgti E. Stankevičiaus kritiką LFF, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo finansavimo iki valdymo struktūros ir santykių su tarptautinėmis organizacijomis.
Masinio futbolo svarba ir finansavimo modelis
Ne vienas žinomas Lietuvos futbolininkas, kaip Paulius Golubickas, Edvinas Gertmonas ar Liucija Vaitukaitytė, savo futbolo keliones pradėjo savo miestelių komandose, varžėsi „Golo“ turnyruose, o vėliau nuosekliai kilo į viršų ir dabar ne tik atstovauja savo šalies nacionalinei rinktinei, bet yra prikaupę ir patirties tarptautinių turnyrų rungtynėse ir toliau sėkmingai įgyvendina savo svajonę. Prie šių žaidėjų svajonių įgyvendinimo prisidėjo ir tvari masinio futbolo sistema Europoje, kur masiškumui yra skiriami nemaži ištekliai. Pagal šį modelį, klubinių ir rinktinių turnyrų generuojamos pajamos pavirsta tiesiogine parama masiniam ir jaunimo futbolui Europoje, taip pat - ir Lietuvoje, kur klubai skatinami integruoti jaunus futbolininkus, o už tai jie gauna solidarumo išmokas, kurias suteikti mums padeda UEFA. Lietuva - viena iš valstybių, kur per artimiausius porą metų bus surengti įvairūs Europos jaunimo čempionatai, kartu su Kipru, Estija, Malta ir Rumunija. Europinis sporto modelis padeda tokias magiškas akimirkas sukurti. Imdamasi jai prideramos lyderystės, UEFA turi vieną svarbų tikslą - išlaikyti šį modelį, kuris visus vienijo dešimtmečius.
Pagrindinė UEFA, o taip - ir mūsų - vertybė yra ta, kad futbolas turėtų egzistuoti vardan bendrojo gėrio ir būtent dėl šio principo tarptautinė futbolo bendruomenė ne sykį jau buvo susivienijusi. Visgi pastaraisiais metais mūsų žemyne buvo bandymų paminti visus pamatinius principus, kuriais ilgą laiką buvo paremtas visas futbolas. Negalime leisti sukurti sistemos, kurioje keli galingi klubai, kuriems aktualus tik jų pačių pelnas, sukuria turnyrą be atvirumo bei sportinio principo. Europos futbolui pavyko sukurti tinkamą balansą tarp bendruomenių, socialinių vertybių, ekonominių išteklių bei struktūros. Visgi, nesunku pastebėti, kad keletas klubų, kuriuos į priekį stumia pinigai ir ego, kelia grėsmę sunaikinti sistemą, kurioje patys ir iškilo ir visa Europos futbolo šeima sutinka, kad tai turi būti sustabdyta.
Finansavimo problemos ir valstybės parama
E. Stankevičius atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 metais federacijos finansavimas siekė 9,5 mln. eurų. Jis apgailestauja, kad Seimo posėdyje nebuvo diskutuojama apie galimą futbolo finansavimą ir klubų prisidėjimą, o daugiausia dėmesio skirta galimiems pokyčiams LFF valdyme. Parlamentaras Mykolas Majauskas teigia, kad per metus futbolo finansavimui yra skiriama maždaug 10 mln. eurų valstybės ir savivaldybių lėšų. Pusė iš jų, pasak parlamentaro, atitenka tiesiogiai klubų ir akademijų finansavimui, o kita dalis - aikštynams ir investicijoms į infrastruktūros gerinimą.
E. Stankevičius pabrėžia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslino, jog aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimui valstybės biudžeto lėšomis šiemet futbolo federacijai skirta 372 tūkst. eurų. Dar 79,6 tūkst.
Taip pat skaitykite: Stankevičiaus kelias į rinktinę
Jis apgailestauja, kad nebuvo užduota klausimų apie galimą futbolo finansavimą, o visą laiką kalbėta apie galimus pokyčius arba apie tam tikrus klubų įsitraukimo į LFF valdymą niuansus. E. Stankevičius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad krepšinis šiuo metu neinvestuoja į savo infrastruktūrą, plaukimo federacija nestato baseinų, tačiau apie tai nebuvo kalbama su komiteto nariais, nors posėdžio tema buvo dėl LFF finansavimo ir perspektyvų.
Valdymo problemos ir skaidrumo trūkumas
LFF ilgus metus persekioja šleifas dėl skaidrumo trūkumo ir nusikalstamo pasaulio įtakos futbolui. Labiausiai pagarsėjusi ir didelio atgarsio visuomenėje yra sulaukusi problemų su teisėsauga turėjusio Arūno Pukelio pavardė LFF kontekste. Nuo 2015 m. Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentu ir LFF Vykdomojo komiteto nariu esantis A. Pukelis, nusikalstamo pasaulio aplinkoje žinomas Šviniaus pravarde, 2019 m. buvo tapęs LFF viceprezidentu, dėl ko visuomenėje buvo kilęs didelis nepasitenkinimas.
Ne ką mažesnį nepasitenkinimą sukėlė ir 2020 m. spalio mėnesį įvykusi istorija, kuomet A. Pukelis buvo iškeltas kandidatu į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narius. Tuomet Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) viešai kreipėsi į LTOK bei kitas institucijas su pranešimu apie tai, kad LFF viceprezidento kandidatūros pateikimas yra galimai neteisėtas ir neatitinka LFF įstatų. LTOK Vykdomojo komiteto nariu Švinius netapo, tačiau LFF problemos buvo pradėtos nagrinėti ir Seime.
2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši ir federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus. Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia. „Gal reikėtų pagalvoti apie Lenkijos modelį, kai prieš Europos čempionatą ten buvo įvestas tiesioginis UEFA valdymas“, - kalbėjo L. Kasčiūnas. Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad LFF Konferencijos metu tokią pačią balsavimo galią turi ir A lygos lyderis Vilniaus „Žalgiris“ ir Tauragės „Suktukas“, kurio veikla apskritai abejojama. LFF Konferencijoje balsavimo teisę turi 20 narių, kurie deleguoja po penkis atstovus. Tai reiškia, kad viso susidaro 100 balsų. Anot politikų, šis skaičius yra per mažas ir neproporcingas.
Taip pat skaitykite: J. Stankevičiaus indėlis į sporto mediciną
Vis dėlto federacijos vadovai problemos čia nemato. Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė. To paties mėnesio viduryje A. Pukelis nusprendė trauktis iš LFF viceprezidento posto. Tačiau jau šių metų pradžioje nepasitenkinimą Šviniaus aktyviu dalyvavimu LFF veikloje išreiškė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždininenė. Ji pabrėžė, kad visada buvo ir bus už skaidrumą sporto šakų federacijose, todėl jai nepriimtinas ir nesuprantamas kai kurių federacijų elgesys ir apgailestauja dėl LFF vadovų neryžtingumo. Ministrė įsitikinusi, kad tai kenkia futbolo įvaizdžiui ir ateičiai.
E. Stankevičius pripažįsta, kad daug dėmesio ir kritikos LFF nuolat gauna dėl Vykdomojo komiteto ir tam tikrų jame esančių žmonių. Jis teigia, kad į pastabas ir pasiūlymus yra reaguojama, o klubų įtraukimas į valdymą yra gera mintis, dėl kurios bus diskutuojama su Seimo nariais.
Santykiai su FIFA ir UEFA
Seimo narių grupė su konservatoriumi Mykolu Majausku priešakyje kelia klausimą dėl galimo tiesioginio UEFA / FIFA valdymo įvedimo Lietuvos futbolo federacijoje. E. Stankevičius tokias kalbas vadina politiniu piaru. Vis dėlto E. Stankevičius sako posėdyje pasigedęs esminių klausimų ir diskusijų apie finansavimą ir galimas investicijas į futbolo infrastruktūrą.
E. Stankevičius teigia, kad tiesioginis valdymas yra galimas, bet mums pavaldžios institucijos, FIFA, UEFA, turi pareikšti, kad kažkas yra blogai. Jis pabrėžia, kad po posėdžio sugebėjo per 15 minučių susiskambinti su FIFA ir UEFA vadovais, o tai, jo nuomone, viską parodo. Jis taip pat teigia, kad LFF organizuos susitikimą su FIFA ir UEFA vadovais ir Lietuvos politikais, bent jau nuotolinį.
E. Stankevičius teigia, kad kasmet gaunama sutrauktinė dėl gerojo valdymo principų ir esama taisytinų punktų, tačiau jie nėra kritiniai, kurie pakeistų federacijų valdymą. Jis neslepia, kad tobulintinų dalykų yra ir galima kalbėti apie klubų įtraukimą, bet reikia peržiūrėti, kaip tai padaryti.
Taip pat skaitykite: FIFA Komitetai ir LFF
Įstatų atnaujinimas ir klubų įtraukimas į valdymą
Reaguodamas į klausimą dėl įstatų atitikimo FIFA standartams ir demokratiniams principams, LFF prezidentas Tomas Danilevičius pabrėžė, kad federacija pastaraisiais metais bandė inicijuoti ne vieną susitikimą su parlamentarais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė, o LFF veiklą reglamentuojantys dokumentai šalies teisės aktams, anot jo, neprieštarauja.
„Visi įstatai yra derinami tiek su UEFA, tiek su FIFA. Mūsų įstatai atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu turėtumėt konkrečių pastabų mūsų įstatams, mes mielai į jas atsižvelgtume ir išklausytume“, - tikino LFF vadovas. E. Stankevičius teigia, kad pastoviai bendrauja su UEFA dėl galimų įstatų atnaujinimo ir kasmet jie yra koreguojami bei atnaujinami.
E. Stankevičius teigia, kad neigiamai nereagavo į siūlymus dėl klubų įtraukimo į valdymą ir sakė, kad klubai atstovaujami per šakines federacijas arba juridinius vienetus kaip A lygą. Jis teigia, kad geriausia būtų paklausti klubų bendruomenės, ar šios federacijos darbas juos tenkina, ar jie atstovaujami tinkamai.
Trenerių klausimai ir techninis direktorius
Artimiausiu metu gali keistis V. Ivanausko trenerių štabas. Apie tai užsiminė E. Stankevičius. Pasak jo, tiek treneris, tiek federacija nori matyti pokyčius. 2022 metais V. Ivanauskui teks suremti pečius ir su naujuoju LFF techniniu direktoriumi Reinholdu Breu. Pasak E. Stankevičiaus, pastarasis turėtų Lietuvos futbolą pakelti į naują lygį.
E. Stankevičius teigia, kad naujasis techninis direktorius į Lietuvą turėtų atvykti sausio pirmoje pusėje, o vienas iš jam keliamų tikslų - Lietuvai patekti į FIFA reitingo pirmąjį šimtuką. Jis taip pat teigia, kad R. Breu įvertins „Anderlecht“ sistemą ir bus sprendžiama, ar tęsti darbą su ja, ar reikės ieškoti kažko kito.
Naujo LFF prezidento išrinkimas ir perspektyvos
E. Stankevičius buvo išrinktas naujuoju LFF prezidentu. Jis teigia, kad pagrindas bus pagelbėti futbolo klubams ir akademijoms. Jis taip pat pabrėžia, kad reikia, jog futbolo trenerio profesija ir techninio direktoriaus pozicija būtų vertinama ir kuo labiau dotuojama iš valstybės.
E. Stankevičius teigia, kad jo tikslas yra surasti pagaliau dialogą ir bendradarbiavimą su valdžios atstovais, miestų ir rajonų politikais. Jis pabrėžia, kad iš organizacinės ir finansinės pusės futbolo federacija yra stabiliai veikianti organizacija, tačiau jai reikia visų įsitraukimo ir nuolatinio darbo, kad rezultatai kuo greičiau atsirastų.
tags: #stankevicius #kritika #futbolo #federacija