Įvadas
Neįgaliųjų sportas, kaip ir bet kuri kita sporto šaka, turi savo istoriją, herojus ir iššūkius. Lietuvoje neįgaliųjų sportas, įskaitant ir krepšinį, per pastaruosius dešimtmečius nuėjo ilgą kelią, įveikdamas stereotipus ir įrodydamas, kad negalia nėra kliūtis siekti sportinių aukštumų. Šiame straipsnyje panagrinėsime neįgaliųjų krepšinio istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų iniciatyvų iki reikšmingų pasiekimų tarptautinėje arenoje.
Neįgaliųjų sporto ištakos Lietuvoje
Neįgaliųjų sporto užuomazgos Lietuvoje siekia sovietmetį. Oficialia sporto pradžia sąlygiškai galima laikyti 1984-1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984 m. rugpjūčio 18 d. Pasvalio rajone. Jose dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų, kurie varžėsi disko, granatos metimų, krepšinio baudų metimų, pneumatinio šaudymo ir svarmenų kėlimo rungtyse.
Svarbus žingsnis į priekį buvo invalidų respublikinio sporto ir sveikatingumo klubo „Draugystė“ įkūrimas 1985 m. gruodžio 26 d. Šis įvykis suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje. 1986-1988 metais buvo įkurti klubo filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Ukmergėje.
Vežimėlių krepšinio atsiradimas ir populiarėjimas
Vežimėlių krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1991 m. Kaune. Su judriam žaidimui pritaikytais vežimėliais pirmieji pradėjo treniruotis K. Skučas, P. Baranauskas, A. Sadauskas, R. Unikauskas, K. Bernotas, G. Marčiulionis, G. Jasiulionis, V. Kliukovskis ir J.A. Gurevičius.
1995 m. surengtas pirmasis Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio čempionatas, kuriame žaidė 2 Kauno ir 1 Vilniaus komanda. Tai buvo svarbus žingsnis populiarinant šią sporto šaką ir suteikiant galimybę neįgaliesiems varžytis nacionaliniu lygiu.
Taip pat skaitykite: Sveikatos gerinimas fiziniu aktyvumu
Lietuvos parolimpinis komitetas ir tarptautinis pripažinimas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvo įkurtas Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK), kuris 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus. Šis įvykis atvėrė duris Lietuvos neįgaliesiems sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose ir garsinti šalies vardą.
1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos neįgalieji pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo Parolimpinėse žaidynėse Barselonoje, kur pirmą kartą parolimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos Respublikos trispalvė.
Reikšmingi pasiekimai ir iššūkiai
Nuo 1999 m. Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio rinktinė dalyvauja Europos čempionatuose, o 2007 m. tapo vicečempione. Tai yra vienas reikšmingiausių pasiekimų Lietuvos neįgaliųjų krepšinio istorijoje, įrodantis, kad Lietuvos sportininkai gali konkuruoti su stipriausiomis Europos komandomis.
Tačiau neįgaliųjų sportas Lietuvoje susiduria ir su iššūkiais. Vienas iš jų - finansavimo trūkumas. Kelis kartus skyrėsi pasaulio čempionatams ir paralimpinėms žaidynėms besirengiančių sportininkų stipendijų dydžiai, premijos už iškovotus medalius. Neįgaliems sportininkams jos beveik 7 kartus mažesnės nei sveikiesiems. LPAK generalinio sekretoriaus Pauliaus Kalvelio teigimu, situacija į gera pasikeitė 2018 metais priėmus naująjį Kūno kultūros ir sporto įstatymą, sumažėjo atotrūkis tarp neįgalių ir negalios neturinčių sportininkų stipendijų, atsirado didesnis politikų, sporto valdininkų supratimas ir palaikymas.
Kova už lygias galimybes
Lietuvos parolimpinis komitetas nuolat siekia suvienodinti neįgalių ir negalios neturinčių sportininkų galimybes. Šiais metais LPAK vėl kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siūlydamas Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimus, kuriais būtų sulygintos neįgalių ir negalios neturinčių sportininkų stipendijos, padidintas šias stipendijas galinčių gauti neįgalių sportininkų skaičius.
Taip pat skaitykite: Praktiniai plaukimo patarimai
Jeigu Vyriausybės siūlomi įstatymo pakeitimai būtų priimti, pagaliau ne tik būtų suvienodintos visų - tiek įgalių, tiek neįgalių - sportininkų stipendijos, bet ir sąlygos jas gauti. Priėmus įstatymo pakeitimus stipendijas gautų visi sportininkai, aukščiausio rango varžybose užėmę 1-8 vietas, Europos čempionatuose - 1-3 vietas. Pasak P. Kalvelio, labai svarbu, kad priėmus LPAK siūlymus, stipendijas gautų pasaulio ir Europos jaunimo čempionatų nugalėtojai bei prizininkai.
Skandalai ir iš jų išmoktos pamokos
Kaip ir bet kuri kita sporto šaka, neįgaliųjų sportas nėra apsaugotas nuo skandalų. Vienas garsiausių - Ispanijos krepšininkų sukčiavimo atvejis 2000 m. Sidnėjaus paralimpinėse žaidynėse. Ispanijos žiniasklaida, pasibaigus Tokijo paralimpiadai, vis dėlto nutarė prisiminti unikalų paralimpinio judėjimo sportinės aferos atvejį, kuris galiausiai kaip yla išlindo iš maišo bei baigėsi grandioziniu skandalu. Ir sporto šakos „mirtimi“ žaidybėse.
Pagal varžybų reglamentą Sidnėjaus paralimpiados krepšinio turnyre galėjo varžytis sportininkai, kurių intelekto IQ buvo ne didesnis kaip 75. Tačiau ispanų žurnalistas Carlosas Ribagorda, kuris ne tik paviešino visą aferos schemą, tačiau ir pats dalyvavo toje aferoje - būdamas sveiku pasiprašė į neįgaliųjų rinktinę bei laimėjo Sidnėjaus paralimpinį auksą.
Šis skandalas turėjo didžiulę įtaką pačiam paralimpiniam judėjimui, atskleidė spragas sistemoje ir paskatino griežtinti kontrolės mechanizmus.
Krepšinio šimtmečio minėjimas ir nusipelniusių asmenų pagerbimas
Balandžio 22 d. Lietuvos krepšinio šimtmečio šventės metu „Už gyvenimo nuopelnus krepšiniui“ bus pagerbti organizatoriai, istorikai ir kiti krepšinio sportui nusipelnę asmenys. Iš viso Lietuvos krepšinio federacija (LKF) apdovanos 15 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių žmonių. Tarp jų yra ir neįgaliųjų sporto atstovai, kurie savo darbais ir pasiekimais prisidėjo prie krepšinio populiarinimo ir neįgaliųjų integracijos į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Sportas: praeitis ir ateitis
Eugenijaus Piškinas indėlis į neįgaliųjų sportą
Neįgaliųjų sporto tema neatsiejama nuo iškilių asmenybių, kurios savo darbu ir entuziazmu prisidėjo prie šios sporto šakos populiarinimo ir neįgaliųjų integracijos į visuomenę. Vienas tokių žmonių - krepšinio legenda Eugenijus Piškinas.
Eugenijus Piškinas, 81-erių Klaipėdos krepšinio legenda, visą savo gyvenimą paskyrė krepšiniui. Jo auklėtiniai pasiekė aukštų rezultatų, o jis pats sulaukė daugybės apdovanojimų ir pripažinimo. Tačiau E. Piškino indėlis į neįgaliųjų sportą yra ne mažiau svarbus. Teko dirbti su vaikais, kurie apskritai nekalba, kiti turi judėjimo problemų. Šis darbas pareikalavo ne tik kantrybės, bet ir specifinių žinių. Daug lankiau kursų, seminarų. Ir šiame kelyje mane lydėjo sėkmė. Vėliau sulaukiau kvietimo dirbti su neįgaliųjų grupe Vlado Knašiaus mokykloje.
E. Piškino patirtis ir išmintis yra neįkainojama. Jo pozityvus požiūris į viską ir humoro jausmas įkvepia ne tik sportininkus, bet ir visus aplinkinius.
tags: #straipsniai #apie #neigaliuju #krepsini