Lietuvos futbolo klubų likimai, ypač pereinamuoju laikotarpiu, atspindi sudėtingą perspektyvų ir pelno sankirtą, kurioje jauni futbolininkai iš Afrikos ir Pietų Amerikos susiduria su dideliais iššūkiais ir apgaule. Kauno "Stumbro" istorija, aprašyta "The New York Times" publikacijoje, puikiai iliustruoja šią problemą. Šiame straipsnyje nagrinėsime "Stumbro" klubo istoriją, jo veiklos modelį, žaidėjų patirtis ir klubo likimą Lietuvos futbolo kontekste.
"Stumbras": tarp verslo ir sporto
"Stumbras" - tai futbolo klubas, gyvavęs penkerius metus. Nuo 2016 m. jis priklausė airių finansininkui Richardui Walshui. Klubo treneris buvo portugalas Mariano Barreto. R. Walsho teigimu, jo pažintis su "Stumbru" prasidėjo per bendrą pažįstamą, kuris supažindino su M. Barreto, anksčiau treniravusiu Ganos rinktinę. Kilo idėja sujungti airio pinigus ir portugalo kontaktus, įkuriant talentų fabriką, siekiant pelningai parduoti gerus žaidėjus. Portugalijoje neradus tinkamų galimybių, verslininkai atkreipė dėmesį į Lietuvą, kurioje juos suviliojo maži atlyginimai ir galimybė patekti į Europos taurių turnyrus.
Klubo verslo planas buvo paprastas: verbuoti laisvuosius agentus ir vėliau bandyti juos pelningai parduoti. Jei tai nepavykdavo, klubas siekdavo užsitikrinti tam tikrą procentą nuo sumų, kurios bus mokamos už komandai atstovavusius žaidėjus ateityje. Tokia strategija kėlė įtampą visiems schemos dalyviams. Žaidėjai tikėjosi, kad "Stumbras" nėra jų galutinė stotelė, o klubo vadovybė taip pat siekė pelningai parduoti žaidėjus.
Žlugusių vilčių įkaitai
"The New York Times" publikacijoje pateikiamas Ibrahimo Sory Soumah, jauno futbolininko iš Gvinėjos, pavyzdys. Jis gavo kvietimą iš "Monaco" futbolo klubo atvykti į Prancūziją peržiūrai, tačiau dėl vizos problemų į Prancūziją taip ir nenuvyko. Užuot atsidūręs Monte Karle, jis atsidūrė Kaune, pasirašęs sutartį su "Stumbru", pagal kurią jam kas mėnesį priklausė 400 eurų atlyginimas.
I. Soumah istorija atskleidžia tamsiąją prekybos futbolininkais pusę. Žaidėjai tampa žlugusių vilčių ir sulaužytų pažadų įkaitais, o nepalankios sutartys ir pikti kėslai gali lemti itin niūrią ateitį. Nepaisant to, kiekvienais metais šimtai žaidėjų palieka savo gimtuosius namus ir bando laimę Europoje, tačiau atsidurti nepavydėtinoje padėtyje yra gana nesunku, o ištrūkti iš užburto rato - tikras iššūkis.
Taip pat skaitykite: Futbolo klubas Kybartuose
Kreivos sutartys ir gyvenimo sąlygos
Ne vienas žaidėjas, tarp kurių yra ir I. Soumah, bandė nutraukti sutartį su "Stumbru", tvirtindamas, kad klubo vadovybė netesėjo duotų pažadų ir nepasirūpino padoriomis apgyvendinimo sąlygomis. Mažiausiai vienas žaidėjas skundėsi, kad jam nebemoka atlyginimo. Klubo sudarytos sutartys, pasak ekspertų, pamina lygiateisiškumo principus, nes yra nukreiptos į vienus vartus - klubo pusę.
Žaidėjai gyvena bendrabučio tipo patalpose, o gyvenimo sąlygos yra gana skurdžios. Futbolininkai privalo grįžti į savo kambarius iki dešimtos vakaro ir negali priimti lankytojų. Nepaisant to, jie supranta, kad gyvenime gali būti ir blogiau, todėl kai kurie buvę futbolininkai, kurių karjeros svajonės lieka neišsipildžiusios, verčiau jau tampa nelegalais ir pradingsta Europoje, nei grįžta į savo tėvynes.
Agentų vaidmuo ir klubo pozicija
"Stumbras" tvirtino, kad visi skundai yra agentų sąmokslas, nes agentai, kuriems pavyksta sėkmingai perkelti žaidėją, gauna dosnių komisinių iš naujojo klubo. Klubo komunikacijos vadovas Paulius Jakelis teigė, kad "The New York Times" publikacija yra šališka ir parengta siekiant apšmeižti klubą. Jis teigė, kad klubas suteikia progą tobulėti jauniems žaidėjams iš Lietuvos ir užsienio, o žaidėjai žino, kad jų atlyginimai bus maži, tačiau jie gaus šansą pasirodyti ir žengti į aukštesnį lygį.
Tačiau P. Jakelis pripažino, kad JAV dienraščio minimi faktai atitinka tikrovę. Klubas į Šiaurės Amerikos žiniasklaidos milžino akiratį pateko dėl iš Kauno pabėgusių žaidėjų agento P. Teixeiros. Esą brazilas grasino užversti klubą kritiškais straipsniais, jei šis nesutiks geruoju paleisti jo klientų. „Agentas pradėjo klubui į ratus kišti įvairiausius pagalius. Iš karto buvo pasakyta, kad į Lietuvą atvyks reporteriai, rašys straipsnius ir panašiai. Taip ir nutiko. Šio straipsnio tikslas - apšmeižti klubą. Agentas P. Teixeira - pats buvęs žurnalistas ir fotografas, dirbęs gana rimtuose leidiniuose. Bet apie jį geriausiai kalba faktas, kad jis - pirmas žmogus futbolo istorijoje, iš kurio FIFA atėmė agento licenciją dėl to, jog jis šmeižia komandas“, - dėstė P. Jakelis.
Kgaogelo Sekgota ir I. Soumah bylos
Kgaogelo Sekgota, talentingas atakuojantis saugas iš Pietų Afrikos Respublikos, tvirtino, kad negavo sutarties kopijos, kai pasirašė sutartį su "Stumbru". Praėjusį mėnesį K. Sekgota paliko klubą ir buvo apkaltintas sutarties pažeidimu. Šį ginčą turėjo nagrinėti FIFA. I. Soumah išvyko į Portugaliją, kur treniravosi su Setubalio "Vitoria" klubo jaunimo komanda, nors "Stumbras" paleisti žaidėjo nesiruošė.
Šios bylos atskleidžia sudėtingą situaciją, kurioje atsiduria jauni ir talentingi futbolininkai, įkalinti uždarame rate: jie yra pakankamai geri, kad patrauktų dėmesį, bet nepakankamai geri, kad paskatintų ką nors sumokėti didelę išpirką ir taip išvaduotų nuo ginčijamų sutarčių.
Finansiniai sunkumai ir "Ekrano" likimas
"Stumbro" istorija primena ir kitų Lietuvos futbolo klubų, susidūrusių su finansiniais sunkumais, likimus. Pavyzdžiui, "Ekranas" vos užbaigė praėjusį sezoną, o žiemą nesugebėjo pateikti jokių dokumentų, reikalingų A lygos licencijai. Nepaisant to, klubo vadovas A. Labinas neprarado vilties patekti į šalies pirmenybes.
"Ekrano" situacija atspindi bendrą tendenciją Lietuvos futbole, kur klubai susiduria su finansiniais sunkumais ir priklauso nuo investuotojų. Tai daro klubus pažeidžiamus ir priklausomus nuo išorinių veiksnių.
"Stumbro" pasiekimai ir dalyvavimas Europos lygoje
Nepaisant visų sunkumų, "Stumbras" sugebėjo pasiekti tam tikrų sportinių aukštumų. Pernai klubas laimėjo LFF taurę ir šią vasarą debiutavo Europos lygos atrankoje. Pirmame etape kauniečiai bendru rezultatu 1:2 nusileido Limasolio "Apollon" (Kipras). A lygoje ekipa užėmė trečią vietą, garantuojančią kelialapį į kito sezono Europos lygos atrankos varžybas.
Dalyvavimas Europos lygoje buvo svarbus įvykis klubo istorijoje ir suteikė galimybę parodyti save tarptautinėje arenoje. Tačiau finansiniai sunkumai ir problemos su žaidėjų sutartimis metė šešėlį ant šių pasiekimų.
Kybartų "Sveikatos" istorija
Kybartų "Sveikatos" istorija yra dar vienas pavyzdys, kaip futbolo klubai Lietuvoje išgyvena įvairius laikotarpius. "Sveikata" buvo įkurta 1919 metais ir ilgą laiką gyvavo kaip futbolo fanų klubas. Tarpukario metais klubas išaugino daug futbolininkų, garsinusių ne tik Kybartų vardą, bet ir Lietuvą.
Sovietmečiu sportinis gyvenimas Kybartuose tarytum apmirė, tačiau po karo klubas vėl atgimė ir dalyvavo Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje. Vėliau komanda žaidė žemesnėse lygose, tačiau futbolas Kybartuose gyvavo. 2016 m. "Sveikatai" tapo istoriniais: po 10 metų iškovoti antrosios vietos medaliai LFF II lygos pietų zonos pirmenybėse.