Įvadas
Kybartų futbolo komanda „Sveikata“ - tai ne tik sporto klubas, bet ir gyva Lietuvos futbolo istorijos dalis. Ši komanda, įkurta dar prieš Lietuvos futbolo lygos susikūrimą, išgyveno įvairius laikotarpius, tačiau visada išliko ištikima savo tradicijoms ir spalvoms.
Komandos Įkūrimas ir Pirmieji Žingsniai (1919-1927)
Kybartų futbolo istorija prasidėjo 1919 metais, kai vokietis Freitahas subūrė vietinius paauglius į komandą, pavadintą „Banga“. Jau po metų, 1920-aisiais, komanda persivadino į „Sveikatą“ ir išsaugojo šį pavadinimą iki šių dienų. Tai vienas iš ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančių futbolo klubų, išlaikiusių ne tik pavadinimą, bet ir raudonai mėlynas klubo spalvas.Įdomu tai, kad „Sveikatos“ komandoje žaidė įvairių tautybių žmonės: lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Pirmieji entuziastai, tokie kaip Petrukaitis, broliai Šislos, Kančius, Sičiovas, Kemerzūnas, Vilkaitis ir vartininkas Radzevičius, padėjo pamatus tolimesnei komandos istorijai.Kol Lietuvos čempionatai dar nebuvo rengiami, komanda vykdavo į susitikimus su varžovais traukiniais arba vežimais. Varžovų nebuvo daug - Klaipėdoje, Kaune, tačiau dažniausiai rungtyniauta su Rytprūsių komandomis, kurias kybartiečiams pavykdavo nugalėti.Nepaisant sunkumų, komanda kasmet stiprėjo, atsirado rėmėjų, kurie ją remdavo savo lėšomis. Pirmąjį dešimtmetį Kybartų futbolininkams padėjo A. Draugėlaitis, kuris net pardavinėjo savo žemes, o vėliau nupirko autobusą ir paleido jį kursuoti tarp Kauno ir Alytaus. Gautą pelną jis skyrė „Sveikatos“ reikmėms, o prireikus tuo autobusu vežiodavo žaidėjus į varžybas.A. Draugėlaičio dėka iš miesto savivaldybės buvo nupirktas sklypas futbolo aikštei įrengti (dabartinio stadiono teritorija). 1922 m. birželio 10 d. Kybartų šaulių klubas įregistravo „Sveikatos“ sporto klubą Vilkaviškio apskrities viršininko raštinėje. 1923 m. „Sveikatos“ futbolo klubas jau tapo visos Suvalkijos pažiba. Intensyviai treniravęsi „Sveikatos“ futbolininkai pasiekė neblogą sportinę formą ir rugpjūčio 19 d. Kybartuose apsilankę Kauno „Makabi“ futbolininkai turėjo tenkintis tik lygiosiomis.
Įsitvirtinimas Lietuvos Futbolo Scenoje (1927-1940)
Kybartiečiai, pritardami siūlymui steigti Lietuvos futbolo lygą, kurioje žaistų geriausios klubinės futbolo komandos, pasiuntė savo atstovus į 1923 m. lapkričio 25 d. Kaune sušauktą pirmąjį futbolo kongresą, kuriame dalyvavo visos Lietuvos sporto organizacijos.Iki 1924 m. į Kybartų „Sveikatos“ futbolo komandą įsiliejo pora žaidėjų iš Kauno - tai buvo Kasiulevičius ir Švelnys. „Sveikata“ ėmė virsti stipriu sportiniu vienetu, didesniuose turnyruose užimti 3-4 vietas. 1927 m. Lietuvos lygoje lošė visų futbolo apygardų stipriausių klubų klasė, į kurią buvo priimti 4 Kauno klubai (LFLS, „Tauras“, „Kovas“, LGSF), 2 Klaipėdos klubai (KSS ir „Freya“) ir 1 Suvalkijos apygardos klubas - tai buvo Kybartų „Sveikata“.1928 m. sveikatiečių rungtyniauta labai pakiliai. Pirmiausia palaužiami Eitkūnų „Vorwarts“ futbolininkai. Su svečiais kybartiečiai žaidė tik devyniese, todėl antro kėlinio pradžioje rezultatui tapus 2:0, vokiečiai iš gėdos atsisakė toliau kovoti. Vėliau „Sveikata“ vokiečiams įkirto dar skaudžiau - 10:1! Taip pat laimėjo rungtynes su garsiąja Klaipėdos „Spielvereinigung“ 3:1 ir 9:2 su Pilkalnio „Eintracht“.1930 m. Kybartų „Sveikata“ be didesnio vargo tapo ir Suvalkijos čempione. Ji nugalėjo Marijampolės LFLS 8:1 ir naują Vilkaviškio „Tauro“ komandą 9:0. 1931 m. Suvalkijos futbolą apėmė didžiulis pagyvėjimas - balandžio 19 d. Kybartuose buvo atidarytas naujas stadionas. Po iškilmių „Sveikata“ žaidė su Gumbinės „Grün-Weiss“ ir laimėjo 5:2. Nors aikštė dar buvo neišdžiūvusi, tačiau tai rungtynių grožiui mažai pakenkė.Gegužės 16 ir 17 d. Kaune buvo surengtas tradicinis apygardų futbolo turnyras. Po šio, 1931 m. Suvalkijos apygardos, turnyro Kybartų „Sveikatos“ komandai buvo suteikta teisė žaisti Lietuvos futbolo lygoje. 1932 m. sezonas „Sveikatai“ buvo sėkmingas. Lietuvos futbolo lygoje užimta garbinga 4-oji vieta (aukščiausia vieta, kurią „Sveikatai“ apskritai yra pavykę užimti per visą savojo klubo istoriją).Vilkaviškyje Jaunalietuvių organizacijai subūrus savo futbolo komandą, stipriausius Kybartų žaidėjus ėmė vilioti ir kaimynai. Ir nieko nuostabaus, kad „Sveikata“, iš jos pasitraukus stipriems žaidėjams, ėmė krikti. Komandos sudėtis dažnai buvo kaitaliojama ir žaidė labai nepastoviai. Tačiau „JSO Kybartai“ klubas triumfavo, kybartiečiams jaunalietuviams tapus JSO apygardos futbolo pirmenybių nugalėtojais ir 1937 m. iškopus į aukščiausiąjį Lietuvos futbolo čempionatą, kur jaunalietuvius jau kelerius metų reprezentavo Centrinio JSO klubo futbolo komanda.Juozo Branto teigimu, ilgiausiai „Sveikatos“ futbolo komandos spalvas gynęs žaidėjas nuo pat pradžios iki 1941 m. buvo Kybartų šaulys Edmundas Kilmanas. Tarpukario metais Kybartų miestas išaugino daug futbolininkų, garsinusių ne tik Kybartų vardą, bet ir Lietuvą: dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kybartietis E. Glugauskas iškeliavo į Urugvajų ir buvo pakviestas į nacionalinę tos šalies rinktinę; kybartietis Vytautas Geležiūnas žaidė Lietuvos futbolo rinktinėje ir buvo vienas iš geriausių jos gynėjų; 1937 m. V. Geležiūnas ir kybartietis Česlovas Šopys dalyvavo Lietuvos futbolo rinktinės pasaulio čempionato finalinėse rungtynėse (Lietuva-Latvija 2:4). Č. Šopys su Lietuvos rinktine 1935 m. Taline tapo Pabaltijo turnyro nugalėtojais. Vėliauį Vakarus pasitraukęs Kazimieras Baltramonaitis (Baltramonas) buvo vienas iš trijų entuziastų, subūrusių Čikagoje (JAV) gyvenančių lietuvių futbolo klubą - „Lituanica“ (LITHS).
Pokario Metai ir Dalyvavimas Lietuvos Čempionatuose (1945-1952)
Rusų okupacijos metais sportinis gyvenimas Kybartuose tarytum apmirė. 1942 m. rudenį vokiečių komendantūros įsakymu Kybartų stadionas imtas taikyti karo reikmėms: aikštėje auginta žolė arkliams, o persirengimo katalpose laikytas šienas. Iki karo pabaigos futbolo treniruotės Kybartuose vykdavo vadinamosiose daktaro Šneiderio pievose, kurios buvo prie pat sienos su Vokietija. Čia taip pat buvo atšvęstas ir Kybartų „Sveikatos“ 25-metis: sužaistos rungtynės tarp I ir II komandų ir pagerbtas seniausias ilgiausiai futbolą žaidęs sveikatietis Kazys Baltramonaitis.Jau pirmąjį sekmadienį po karo Kybartai vėl žaidė futbolą. 1945 m. pavasarį prasidėjo futbolo sezonas. 1945 m. buvo išaiškintas ir pirmasis sovietinės Lietuvos čempionas. Kybartams laikinai tapus rajono centru (nes Vilkaviškio centras buvo sugriautas) Kybartų mieste įkurtas ir Sporto komitetas, kurio pirmininku laikinai buvo paskirtas Aleksas Naujokaitis. Buvo pradėta stadiono rekonstrukcija. Toje pat aikštėje sporto entuziastų pastangomis užlygintos bombų duobės, iškasti per karą stadione palaidotų sovietinių karių palaikai ir perlaidoti karių kapinėse, pastatyti vartai, mūrinė dengta žiūrovų tribūna, po ja įrengti persirengimo kambariai ir dušai.1949 m. kybartiečiai jau sužaidė pirmąsias rungtynes Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje, joje Kybartų futbolo komanda žaidė iki 1952 m. 1950-tų Lietuvos čempionatas vyko dviem etapais. Pirmoje grupėje Kybartų „Žalgiris“ tik vienas rungtynes prieš Panevėžio „Žalgirį“ sužaidė lygiosiomis 3:3, o visas kitas - laimėjo ir pogrupyje buvo pirmi. 1951 m. pirmenybėse vėl pakito čempionato sistema. Kybartų „Žalgiris“ užkopė į dešimtą vietą. 1952 metais Kybartams A lygoje atstovavo GSK (Geležinkeliečių sporto klubo) komanda. Ji pasirodė nesėkmingai ir užėmė paskutinę (dvyliktą) vietą nusirisdama į žemesnę lygą.
Ilgas Kelias Žemesnėse Lygose (1953-1989)
Tenka apgailestauti, kad nuo tada Kybartų futbolininkams ilgus metus nepavykdavo sugrįžti į Lietuvos pirmenybių A lygą. Komanda žaisdavo žemesnėse lygose. Pasirodyta įvairiai, ir vis dėlto Kybartuose futbolas gyvavo. 1959 - 1969 m. „Sveikatos“ futbolininkams buvo gana nesėkmingas. Niekaip nepavykdavo prasimušti į A lygą, pritrūkdavo tai kelių taškelių, tai sportinės sėkmės. Vis dėlto Kybartų sirgaliai plūsdavo į stadioną palaikyti savo mylimos komandos. Ir ji atsidėkodavo jiems puikiomis pergalėmis ir pirmenybėse, ir „Tiesos“ taurės varžybose: 1961 metais „Sveikata” tampa Kauno zonos „Tiesos” taurės nugalėtoja; 1963 m. Kybartų miesto „Lokomotyvo“ futbolininkai, kovodami Pabaltijo taurės futbolo varžybose, pateko į finalą ir pirmąkart tapo šio turnyro nugalėtojais; sėkmingai startavusi „Sveikatos“ veteranų vienuolikė, vadovaujama patyrusio futbolininko Vytauto Kochanausko, 1963 m. spalį susitiko Kybartuose su Vilniaus veteranais ir įtikinamai iškovojo turnyro taurę. Šiuo laikotarpiu keletą metų Kybartuose buvo trys komandos: „Sveikata“, „Liepona“ ir „Lokomotyvas“.1969 m. „Sveikata“ atšvenčia klubo gyvavimo 50-metį. Komandą jau devinti metai treniravo V. Kochanauskas, o globojo Prekybos įrengimų gamykla. Prasidėjo kartų kaita. 1973-1977 metais šalies čempionatas vyko dviem etapais: iš pradžių „Žalgirio‘‘ ir „Nemuno‘‘ pogrupiuose - jų prizininkai (6 komandos) išsiaiškindavo medalininkus. 1973 m. „Nemuno‘‘ čempionate „Sveikata‘‘ liko priešpaskutinė (11-ta). Kur kas sėkmingesnis kybartiečiams buvo 1974 m. sezonas. „Nemuno“ pirmenybėse užimta garbinga 6 vieta. 1976 m. „Nemuno“ pogrupyje vėl užimta 6 vieta. Tada po keturias komandas iš „Nemuno‘‘ ir „Žalgirio‘‘ pogrupių kovojo dėl čempionų vardų. Likusios komandos varžėsi dėl savo draugijų taurių. „Sveikata“ užėmė antrą vietą nusileisdama tik Marijampolės (tada - Kapsuko) „Sūduvai‘‘. 1977 m. pirmenybės vyko kaip ir ankstesniais metais. Sveikatiečiai pogrupyje liko septinti, o taurės varžybose buvo ketvirti. „Sveikata“ 1978 metais „Nemuno‘‘ čempionate laimėjo 3-čią vietą. 1979-1989 m. komanda žaidė Lietuvos A klasės „Nemuno“ čempionate. 1978 m. tapo šio čempionato bronzos laimėtoja, o 1980 m. ir 1984 m. „Sveikata“ tapo „Nemuno“ XII žaidynių futbolo varžybų čempione. 1984 m., tapusi „Nemuno“ čempione, komanda tris sezonus išsilaikė aukščiausioje lygoje. 1986 metais pasiekiamas vienas geriausių pokario metų rezultatų: aukščiausioje lygoje užimama 9 vieta (rezultato pagerinti nepavyksta iki šiolei). Po sėkmingų sezonų sekė atoslūgis. Komanda neišsilaikė aukščiausioje lygoje ir iki šių dienų žaidžia antrajame Lietuvos futbolo ešelone. 1988 m., praėjus metams nuo legendinio trenerio Vytauto Kochanausko mirties, įvyko jo atminimo turnyras. 1989 m. iškilmingai atšvęstas „Sveikatos“ 70-metis.
Taip pat skaitykite: „Stumbras“: nuo vilčių iki žlugimo
Nepriklausomybės Metai (1990-2016)
1993 m. iškilmingai - jau Nepriklausomoje Lietuvoje - surengtas antrasis V. Kochanausko (1924-1987) veteranų turnyras.„Sveikata“ 1990 m. Lietuvos čempionate užėmė priešpaskutinę - penkioliktą - vietą ir iškrito į antrąją lygą. 1999 metais siekiant pereiti prie pavasario-rudens čempionatų sistemos buvo sužaistas tik vienas - rudens - ratas. Jame „Sveikata“ laimėjo trečią vietą lygoje. 2000 m. visą sezoną vyko atkakli kova dėl pirmos vietos lygoje tarp „Sūduvos‘‘ ir „Sveikatos‘‘ komandų. Tik papildomos rungtynės Kaune išaiškino lygos čempioną. Juo tapo „Sūduva“, po labai atkaklios kovos 3:2 įveikusi „Sveikatą“. 2016 m. „Sveikatai“ tapo istoriniai: po 10 metų iškovoti antrosios vietos medaliai LFF II lygos pietų zonos pirmenybėse. Buvo iškovotos 9 pergalės, tačiau abu kartus nusileidome pirmenybių nugalėtojams - „Stumbro“ B komandai. Paskutinėje sezono dvikovoje sprendėsi prizinių vietų likimas.
Kauno „Stumbras“: Naujas Puslapis Lietuvos Futbole
Kauno „Stumbras“ futbolo klubas, nors ir palyginti jaunas, greitai įsitvirtino Lietuvos futbolo padangėje. Klubas, įkurtas siekiant populiarinti futbolą Kaune, per trumpą laiką iškopė į A lygą ir tapo vienu iš ambicingiausių šalies klubų.2016 m. „Sveikatai“ tapo istoriniai: po 10 metų iškovoti antrosios vietos medaliai LFF II lygos pietų zonos pirmenybėse. Buvo iškovotos 9 pergalės, tačiau abu kartus nusileidome pirmenybių nugalėtojams - „Stumbro“ B komandai. Paskutinėje sezono dvikovoje sprendėsi prizinių vietų likimas.„STUMBRĄ“ PAPILDĖ MASKVOS CSKA PAGRINDINĖJE KOMANDOJE DEBIUTAVĘS P. Paulius Jakelis, fcstumbras.lt inf. Kauno „Stumbro“ futbolo klubo gretose - dar vienas naujas veidas. Nuo šiol ekipos marškinėlius vilkės 21-erių metų amžiaus krašto gynėjas iš Rusijos Pavelas Kotovas. Maskvos CSKA klubo auklėtinis yra debiutavęs ir pagrindinėje CSKA komandoje. Su Kauno „Stumbro“ futbolininkais Pavelas treniruojasi daugiau nei savaitę, tačiau pilnateisiu komandos nariu tapo visai neseniai, tad „SMScredit.lt A lygoje“ debiutuoti dar nespėjo. Tiesa, jis jau žaidė draugiškose rungtynėse Alytuje su vietos DFK „Dainava“. P. Kotovas 2014 - 2015 m. sezone buvo išrinktas geriausiu CSKA antros komandos žaidėju bei gavo šansą apsivilkti ir pagrindinės ekipos marškinėlius. Jis be keitimų žaidė taurės rungtynėse su Dzeržinsko „Khimik“, kartu su tokiais žaidėjais kaip Alanas Dzagojevas, Aleksejus Berezuckis ir kiti. Šį susitikimą CSKA laimėjo rezultatu 2:1, o „Stumbro“ naujokas rungtyniavo nuo pirmos iki paskutinės minutės. 2015 m. P.Jaučiuosi puikiai. Komanda labai gerai priėmė, nėra jokių problemų. Kai atsirado pasiūlymas atvykti į Lietuvą, ilgai negalvojau. Kaunas - ypatingai neišsiskiriantis miestas, kuriame yra viskas ko reikia. Buvo variantų skirtinguose Rusijos klubuose, tačiau pasirinkau „Stumbrą“. Žaisdamas Lietuvoje esi nuolatos stebimas įvairių agentų, futbolo žmonių dirbančių užsienio rinkose. Tikiuosi, kad man tai bus sėkminga tarpinė stotelė kylant į viršų karjeros laiptais. Stengsiuosi atiduoti viską, ką galiu, kad „Stumbras“ pasiektų kuo geresnių rezultatų. Klaipėdos „Atlanto“ puolėjas iš Rusijos Andrejus Paniukovas interviu yra sakęs, jog nesigaili vietoje didesnių pinigų Rusijoje pasirinkęs žaisti Lietuvoje, iš kur, pasak jo, atsiveria geresnės galimybės patekti į pajėgų čempionatą. Mano nuomonė tokia pati kaip ir Andrejaus. Futbolo prasme Rusijoje išties yra labai sunku. Lietuvoje kur kas lengviau parodyti save. Su komanda kartu praleidai daugiau nei savaitę. Tikrai taip, treniruotės čia tikrai skiriasi. Pirmą kartą teko susidurti su treniruotėmis, kurios trunka po dvi - tris valandas. Tai tikrai į naudą, atliekame daug įvairaus darbo. Po Rusijos pradžioje buvo sunkoka, tačiau jau pripratau. Treneris Mariano Barreto palieka puikų įspūdį, kaip ir visas trenerių štabas. Maskvos CSKA klube praleidai ne vienerius metus. Prisiminimų išties labai daug. Labai prisiminė žaidimas UEFA Jaunimo lygoje, kur kartą mes pasiekėme ketvirtfinalį, tačiau ten 0:1 nusileidome Londono „Arsenal“ svečiuose pačiame „Emirates“ stadione. Tai vienas ryškesnių prisiminimų. Taip pat įsiminė pergalės prieš „Manchester City“, Miuncheno „Bayern“, Londono „Chelsea“. Buvau CSKA dublerių kapitonas, tai taip pat buvo malonus įvertinimas ir didžiulė atsakomybė. Kalbant apie rungtynes, labai atmintyje įsirėžė žaidimas prieš PSG UEFA Jaunimo lygoje. Teko stabdyti Kingsley Comaną (dabar Prancūzijos rinktinės ir „Bayern“ saugas - aut.past.), kuris yra neįtikėtino lygio žaidėjas. Tai buvo vertinga patirtis. Kiek dažnai treniruodavaisi su pagrindine CSKA komanda? Pradžioje buvau jaunimo komandos narys, tačiau vėliau nuolatos treniravausi su pagrindine komanda, o žaidžiau už dublerius. Kalbant apie L. Sluckį, tai labai aukšto lygio treneris, vertinant Rusijos mastais. Jis geras psichologas. Po rungtynių už dublerius su Maskvos „Lokomotiv“, turėjau treniruotę kartu su CSKA pagrindine komanda. Atskirai nuo visos grupės bėgiojau ratus, o po treniruotės L. Sluckis mane pasikvietė ir pasakė, kad ruoščiausi, nes žaisiu taurės rungtynėse kartu su CSKA pirma komanda. Žinoma, labai apsidžiaugiau, taip pat stipriai jaudinausi, nes labai norėjau save parodyti iš geriausios pusės. Rungtynes mes laimėjome 2:1, o pačiam pavyko sužaisti tikrai gerai. Po mačo pagyrė ir L. Paskui atsidūrei „Neftekhimik“ gretose. Galima sakyti, jog viskas įvyko atsitiktinai. Tiesą sakant, ten net neturėjau važiuoti, turėjau vykti į kitą klubą, tačiau taip sukrito aplinkybės. Šioje komandoje įgavau daug naudingos patirties tiek kaip žaidėjas, tiek kaip asmenybė. Vienu metu buvau praradęs vietą startinėje sudėtyje, išsiskyriau su mergina, buvo labai sunkus laikotarpis. Laimei, viskas stojo į savo vėžes. Tikrai taip. Pažadu, jog aikštėje negailėsiu savęs ir kiekvienose rungtynėse atiduosiu visas jėgas.
Komandos Sudėtis ir Pasiekimai
Kauno „Stumbras“ garsėjo savo jaunatvišku maksimalizmu ir konkurencinga sudėtimi. Klube žaidė tiek patyrę Lietuvos futbolininkai, tiek legionieriai iš įvairių šalių. Komandai vadovavo patyręs treneris Darius Gvildys, kurio tikslas buvo suformuoti alkaną pergalėms kolektyvą.Vienas iš svarbiausių „Stumbro“ žaidėjų buvo rezultatyviausias pirmos lygos snaiperis Artūras Rimkevičius. Taip pat komandą papildė Lietuvos vicečempionas Nerijus Mačiulis, krašto gynėjas Mantvydas Eiza ir vartininkas Giedrius Kvedaras.„Stumbras“ greitai tapo vienu iš įdomiausių A lygos klubų, garsėjančiu savo atakuojančiu stiliumi ir jaunų žaidėjų ugdymu.
Finansiniai sunkumai ir klubo likimas
Deja, 2019 metais klubas susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir buvo priverstas pasitraukti iš A lygos. Tai buvo didelis smūgis Kauno futbolui ir visiems „Stumbro“ gerbėjams.Nepaisant trumpo gyvavimo, „Stumbras“ paliko ryškų pėdsaką Lietuvos futbolo istorijoje. Klubas įrodė, kad net ir per trumpą laiką galima pasiekti aukštų rezultatų ir suburti didelį gerbėjų būrį.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės