Triatlono istorija Lietuvoje: nuo entuziastų iki čempionų

Triatlonas - sporto šaka, apjungianti plaukimą, važiavimą dviračiu ir bėgimą, Lietuvoje populiarėja. Šiame straipsnyje apžvelgsime triatlono istoriją Lietuvoje, nuo pirmųjų entuziastų iki šių dienų čempionų.

Trakų triatlonas - tradicija ir čempionatas

Trakų triatlonas, organizuojamas jau septintą kartą, yra vienas didžiausių triatlono renginių Lietuvoje. Kartu su Lietuvos triatlono federacija rengiamas Lietuvos triatlono čempionatas suaugusiems ir jaunimui. Dalyvių laukia įvairūs iššūkiai: individualios ir komandinės varžybos Olimpinėje ir Sprinto distancijose.

Olimpinės ir sprinto distancijų estafetėse nariai pakaitomis atlieka vieną iš trijų rungčių: plaukia, važiuoja dviračiu ir bėga. Įveikus jas visas, sumuojamas bendras visų rungčių rezultatas, įskaitant ir laiką, kurį jie praleidžia tranzitinėse zonose.

"Trakų triatlone" jėgas išbandys ir išskirtinis svečias iš Ispanijos - Ramonas Arroyo. Ramono istorija pasakojama filme „100 metrų“. Šio žmogaus istorija įkvepia daugelį: nepaisant to, kad vyrui diagnozuota išsėtinė sklerozė, jam jau ne kartą pavyko įveikti vienas sudėtingiausių ir daugiausia ištvermės reikalaujančių pasaulinio lygio varžybų „Iron man“.

Andrius Dapkevičius: nuo runkelių lauko iki triatlono čempiono

Andrius Dapkevičius - įkvepiantis pavyzdys, kaip galima pasiekti aukštų rezultatų sporte, net ir neturint profesionalaus pasiruošimo. Gyvenime 36-erių metų A.Dapkevičius - muzikas, sportininkas bei verslininkas. Ir šiaip itin protingas žmogus. Jo istorija prasidėjo nuo sveikatos problemų. Pradėjo jis sportuoti dėl pasikartojančių širdies permušimų. Suvaldyti juos pavyko, tad ėmė rašyti tinklaraštį, kuriame dalijosi savo patirtimi iš įvairiausių pasaulio trasų.

Taip pat skaitykite: Apie Super Triatloną

A.Dapkevičius gimė Kaune, užaugo Šunskuose. Perėjęs mokytis į gimnaziją Marijampolėje, vienas, dar būdamas paauglys, apsigyveno tėvų įsigytame bute. Apdovanojimai „Esu kaimo ragavęs. To neslepiu. Vasaromis kilometrines runkelių lysves ravėdavau, kiaulių mėšlą mėždavau. Už tai gaudavau pinigų. Nueidavau į bažnyčią patarnauti - vėl litas. Nebuvau fiziškai stiprus. Bėgiojau, dviračiu važinėjausi, krepšinį lankiau, bet dėl ūgio stokos nieko nepasiekiau. Taip pat ir muzikos mokyklą lankiau, kur grojau saksofonu. Bet buvau vidutinybė. Per daug „pasiskleidęs“. Dėl sugebėjimo planuoti laiką viską suspėdavau padaryt, nieko nemečiau, kaip kiti bendraamžiai“, - prisipažino pašnekovas. Įstojęs į universitetą, kur studijavo telekomunikacijų mokslus (stažavosi Vokietijoje) jis grojo KTU diksilende, vėliau, kaip pats sakė, „prezidentavo“ chorui, kuris pateko net į televizijos eterį. Neapleido Kaune ir krepšinio - žaidė miesto lygoje.

Sportu šis lyderio pavyzdys užkrėtė pusę biuro: dabar iš 45 darbuotojų net 60 proc. vienaip ar kitaip sportuoja. Kas „Iron Man“ triatlono varžybose dalyvauja, kas dviračių sporte laurus skina, kiti skrieja vandenlentėmis, užsiima joga, zumba ar nuo 5 valandos ryto sporto salėje pluša.

Universalumas ir nuoseklumas - kelias į sėkmę

A.Dapkevičius pabrėžia universalumo ir nuoseklumo svarbą. - Daugelio protingų žmonių bėda - visur po truputį geras, ir niekur - pats geriausias. - Dažnai galvodavau, „ar čia biznis“ tiek veiklų. Visur nori visus aplenkti. Kur dėtis? Gal užteks būti „pasiskleidusiam“, reikia kažkur į vieną dalyką koncentruotis. Todėl man ir patiko triatlonas. Nes jis apima tris disciplinas - bėgimą, plaukimą ir važiavimą dviračiu. Būdamas vidutinioku pakankamai aukštas pozicijas ėmiau užimti. 2017 m. tapau sprinto rungties Lietuvos triatlono taurės čempionu. Tiek bendroje įskaitoje, tiek amžiaus grupėje. Pernai olimpinėje distancijoje likau ketvirtas. Super pasiekimas, manau, nes pirmi trys - profai. Visas tris disciplinas darydamas vidutiniškai pasiekiau daug. Oponentai, pvz., geriau už mane plaukia, bet prasčiau mina arba bėga. Plaukikai visuomet nemėgsta bėgti, bėgikai - plaukti.

A.Dapkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Andrius Dapkevičius Lietuvos triatlono taurėje 2017 m. užėmė pirmąją vietą - Iš kur jumyse tie gebėjimai? Fizinę ištvermę, tikėtina, ne tik runkelių laukuose išsiugdėte? - Tai, kad esu „tiksliukas“ - mamos įdirbis. O dėl sporto… Nežinau. Tėvelis vairuoja „fūrą“. 10 metų jau Švedijoje gyvena. Mama - finansų srityje dirba. Man tiesiog patiko mintis, kad keliose srityse būdamas vidutinioku, nuoseklumą išlaikydamas, gali daug pasiekti. Šis sportas apnuoginą žmogų ir palieka su tuo, ką realiai fiziologiškai turi. Štai triatlone dalyvauja ir Tautvydas Barštys. Daug pasiturinčių žmonių. Kodėl jie ten ateina? Šiame sporte lieki vienui vienas. Pinigai nenupirks įveikto laiko. Kiek įdedi pastangų, tą ir gauni. Man tiesiog patiko mintis, kad keliose srityse būdamas vidutinioku, nuoseklumą išlaikydamas, gali daug pasiekti.

Verslumas ir sportas - sėkmingas derinys

A.Dapkevičius suderina sportą ir verslą. - Ką planavote veikti baigęs universitetą? - Mano baigiamasis darbas, kurį rašiau prieš 13 metų, apėmė 5G technologijas, ką realiai tik dabar pradeda diegti. Jau tuomet labiau buvo įdomūs ekonominiai dalykai, prekyba. Buvau toks „kūpy - pradai“. Net tėvai mane laikė įžvalgiu. Su tėvu paauglystėje buvau sudaręs sutartį, kad jei iki 18 metų negersiu ir nerūkysiu, gausiu 1000 dolerių. Gavau. Investavau į mobiliųjų telefonų versliuką (šypteli). Parūkyti taip ir neparūkiau, o alaus esu gėręs, bet istorija apie tai nutyli (šypteli). Šis sandoris pasitarnavo kaip geras variklis. Anksti atsikėlęs aš važiuodavau į turgų, pirkdavau mobiliuosius telefonus, pardavinėdavau klasės draugams. Jau tuomet, būdamas gal 18 metų, užsidirbdavau po 500-600 litų per mėnesį. Pajaučiau, kad galiu būti nepriklausomas. Universitete, chebra, būdavo, grįžta iš tėvų sekmadienį, prageria viską ir savaitę valgo ryžius, o man nebuvo to: o, atitrūkau nuo tėvų. Savarankiškas jau seniai buvau. Taigi tas verslumas visuomet ėjo šalia. Elektronika buvo nuobodu, nuėjau į ekonomiką. Dabar dar finansų mokslus kremtu. Antras magistras bus. Pamenu, vaikščiojau į darbo pokalbius ir nesuprasdavau to užduodamo klausimo: kaip save įsivaizduoji po dešimties metų. Aš vis atsakydavau, kad noriu dirbti „ant savęs“. Įsivaizduoju, mąstydavo jie, kam čia mums tokio reikia: išneš informaciją, pridirbs. Ačiū jiems, kad nepriėmė tuomet manęs į darbą. - Veiklą įmonėje, kuriai dabar vadovaujate kartu su partneriais, pradėjote kaip samdomas darbuotojas? - Taip. Iki kokių 2012 metų. Tuomet įsigijome įmonių. Pasirašyti tuos sandorius inicijavau aš. Taip tapau akcininku. Dabar jau dirbame keturiose šalyse - Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Esame keturi akcininkai - anglas, estas, latvis ir aš, įkūrę holdingo kompaniją Estijoje. Įmonėje užsiimu verslo plėtojimu, įmonių įsigijimu, vadybos pertvarkymu.

Taip pat skaitykite: Lietuvos triatlono ateitis

Vertybės ir įsipareigojimai

A.Dapkevičiaus vertybės - sąžiningumas ir įsipareigojimų vykdymas. - Ką tokio įdiegė jums tėvai, kad, būdamas vidutinioku įvairiose srityse, nepasimetėte, atradote savo kelią? - Diegė gero žmogaus modelį. Įskiepijo sąžiningumą. Atsirinkdamas darbuotojus pats tai vertinu. Pasakau ir tai turi būti padaryta. Įsipareigojimų vykdymas yra labai svarbu. Aišku, su jaunesniąja karta yra sudėtinga. - Kodėl sudėtinga? - Lūkesčiai jaunimo dideli. Už pusės etato darbą siūlai 600 eurų - mažai. Nori greitų pinigų čia ir dabar. Neparodę net, ką sugeba. Mano laikais būtų kosmosas buvę tie 2000 litų. Nemažai daliai tūkstantmečio kartos atstovų ir pats darbas yra nuobodus. Į sandėlį priimi kokį dirbti, tai jei nespirsi į šikną, nedarys. „Brausina“ (naršyti internete - liet. k.) iškart kokį darbelį atlikęs.

Sportas kaip atsipalaidavimo ir įkvėpimo šaltinis

Sportas A.Dapkevičiui - ne tik fizinis iššūkis, bet ir būdas atsipalaiduoti ir įkvėpti kitus. - O kaip jūsų gyvenime atsirado maratonai ir triatlonai? - Jaunystėje teko kiek prisiliesti prie sporto. Vėliau baliai traliai valiai. Vaikų gimimas (vienai dukrytei - septyneri metai, kitai - 9 mėnesiai - aut. past.). Kilo versle problemų. Turėjome su kolega tuo metu automobilių dalių verslą. Tad vieną dieną prieš septynerius metus ėmiau jausti širdies permušimus. Pradėjau vaikščioti pas gydytojus. Stresas, tad pasiūlė gerti vaistus. Pagalvojau, kad vaistų dar spėsiu pagerti. Deklaravau viešai: pradedu sportuoti. Pagalvojau, kad vaistų dar spėsiu prisigerti. Deklaravau viešai: pradedu sportuoti. - Įsipareigojimas. O jūs įsipareigojimų negalite, kaip mes jau išsiaiškinome, nevykdyti. - Taip. Žmona netikėjo, sakė: „Žinau aš tuos tavo sportavimus“. Bet nusiperki kokį sportinį laikrodį. Kedus. Į kokį klubą įstoji. Įdomu. Vis sau iššūkius mečiau. Žiūriu, kad tame reikale jau normaliai įsivėlęs. Maniau, jei tvarkingai bėgsiu, širdis išsitreniruos, nereiks vaistų. Logika. Permušimai dingo. Bet dingo ne dėl to. Išbėgi kokį 10-15 km. Pirmą valandą vis mąstai apie ką, o po to lieka tuščia galva. Nori tik grįžti namo. Galva išsivalo, nebelieka streso, nebelieka permušimų. Jei jaučiuosi darbe ar gyvenime neužtikrintas, neišsprendžiu kokios situacijos - bėgu. Išbėgęs turi daug laiko pagalvoti. Išsisprendžia reikalai, nusiramini. Bėgdamas jaučiu laisvę. O dar ir socialinis aspektas. Turiu kolegas, su kuriais, grįžęs savaitgalį į Marijampolę (juk tėvai ir žmonos kavinė joje), išbėgu pabėgioti lengvai. A.Dapkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Andrius Dapkevičius finišuoja Kauno maratone - Su draugais susitinkate tam, kad pabėgiotumėte? - Taip, bėgame lengvu tempu, kad susikalbėtume. Kokius 25 km. Man tas laikas, praleistas su jais, yra super. Išbandai naujas trasas.

Įspūdingi pasiekimai

A.Dapkevičiaus pasiekimai sporte įkvepia. - Kokiais pasiekimais trasoje didžiuojatės? - Štai šitas (demonstruoja medalį - aut. past.). 54 km Šveicarijos kalnuose. Išbėgau per 11 valandų 45 minutes. Viršukalnės siekė 2,2 km. Bėgi šlaitais, ežerai aplink. Įdomus šių metų nuotykis. Tačiau ne įsimintiniausias. Įsimintiniausias, kai reikėjo Šveicarijoje 38 km plaukti, 180 km važiuoti dviračiu ir maratoną pabaigai nubėgti. Yra ką veikti „Iron man“. Vienose varžybose, beje, vykusiose Kinijoje, iš 18 tūkst. dalyvių 15-tas finišavau. A.Dapkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Andrius Dapkevičius kalnų bėgime Šveicarijoje Kasmet nuvykstu į Kiniją. Bėgęs ir Didžiosios kinų sienos maratone, kuris priskiriamas dešimčiai sunkiausių pasaulyje maratonų. Pirmus 3 km bėgi siena, tuomet kaimais bėgi, grįžęs vėl bėgi siena. Turi įveikti 5164 laiptelius. Po to, kai jau būni nubėgęs daugiau nei 30 km. Kai kurie jau sėdi ant tų laiptelių (šypteli). Aš lėtai, bet judėjau į priekį. Tą dieną, kai bėgau, pavėsy buvo 38 karščio. Žiaurus išbandymas. Sunkiausias maratonas. Trukau trasoje 5 val. 41 min. A.Dapkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Andrius Dapkevičius Didžiosios kinų sienos maratone Esu bėgęs maratoną ir Šiaurės Korėjoje. Buvau pirmasis lietuvis tai padaręs. Iki tol bėgdavo tik vietiniai arba Sovietų Sąjungos profesionalūs bėgikai. Kai tik leido dalyvauti užsieniečiams, o tai įvyko 2015 m., susiruošiau ir pats išbandyti. Bėgau 2016 m. A.Dapkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Andrius Dapkevičius Šiaurės Korėjos maratone Nesu tas, kuris dalyvauja tam, kad dalyvautų, įveiktų kuo daugiau trasų. Yra toks lietuvis, kuris gal 400 maratonų jau turi savo sąskaitoje. Kas savaitgalį bėga po 2 ar 3. Suprantu jį, smagu. Bet mano tikslas - bėgti, bet kartu ir ką nors pamatyti. Susipažinti su gražia aplinka. Arba išsikeliu tikslą. Dabar noriu pusę maratono nubėgti trumpiau nei per valandą ir 20 minučių. Tai bandysiu padaryti šiemet Kinijoje. Norisi ir „Iron Man“ įveikti per trumpiau nei 10 val. Mano laikas siekė 12 val. su kapeikomis. Žinau, kiek tai darbo kainuotų, tad atidedu.

Triatlono subtilybės

A.Dapkevičius atskleidžia triatlono subtilybes. - O pačiam ką labiau daryti patinka triatlone: plaukti, bėgti ar važiuoti dviračiu? - Labiausiai nepatinka plaukti. Mažiausiai nepatinka - bėgti. 2014 m. Londone vykęs triatlonas buvo mano pirmasis triatlonas. Kai pradėjau jam ruoštis ir nuėjau į baseiną, treneris paklausė, kokiu stiliumi moku plaukti. Atsakiau, kad nežinau, kokių tų stilių yra. Paplaukiau. Jis susiėmęs rankomis už galvos paklausė, kada čia man tas triatlonas. Atsakiau, kad už pusmečio. Mažai jis vilčių dėjo. Po poros mėnesio treniruočių pripažino, kad progresas - nerealus. Turėjau sportinio intelekto, tai greitai adaptavausi, greitai prisijaukinau kitą discipliną. Aišku, taip, kaip plaukia triatlonuose plaukikai… Kosmosas. Nežinau, kiek reikia plaukti, kad plauktum taip, kaip jie. Kai dalyvaudavau Lietuvos triatlono taurėje, būdavo, išlipi iš vandens koks dvidešimtas, dviračiu važiuoti baigi koks aštuntas, o galiausiai finišuoji po bėgimo antras. Visas varžybas vejiesi ir vejiesi. Tai reiškia, kad kažkas galbūt ir plaukė gerai, bet prastai bėgo ar važiavo. Jei jaučiuosi darbe ar gyvenime neužtikrintas, neišsprendžiu kokios situacijos - bėgu. Išbėgęs turi daug laiko pagalvoti. - Kiek įveiktų triatlonų jūsų sąskaitoje? - Gal koks trisdešimt. Pirmojo metu turėjau tikslą įtilpti į 3 val. Tilpau - 2 val. ir 50 min. Dabar, sakyčiau, kad mano močiutė per tiek įveiktų. Šiuo metu jau finišuoju per 2 val. ir 7 min. Šiemet Marius Butrimavičius triatloną įveikti sugebėjo per valandą ir 59 minutes. Tai Lietuvos triatlono taurės topas.

A.Dapkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Andrius Dapkevičius šeimos nuotrauka pasibaigus Lietuvos triatlono taurei Šiemet aš mažai sportavau, nes antroji dukra gimė su išnirusiu klubu, kojos pirštukų defektu, sunkia širdies yda. Gimdymo metu atrodė, kad pulsas - kosminis: 170 dūžių per minutę. Aiškino, kad toks pulsas naujagimiui - normalu. Bet jis išliko toks ir kitą dieną, ir dar kitą. Santaros klinikose tik paaiškėjo, kad dukrelės širdis neturi pertvaros ir arterija, kuri nueina į plaučius, yra viena, o turėtų būti dvi. Neatsiskyrė vystymosi metu. Dėl to deguonies lygis žemas, pulsas aukštas. Darė operaciją. O dar ir dubenį tvarkė. Žiaurus etapas buvo. Didžiulis išbandymas. Galbūt aš ir esu „ironman'as“, bet mano dukra jau dabar, nesulaukusi nė metukų, yra „ironman'ė“. Taigi šiemet koncentracija kitur buvo. Tačiau vis vien Marijampolėje sugebėjau 5 km bėgime pirmąją vietą laimėti, ir estafetėje. - Kaip dažnai bėgate? - Kasdien. Jeigu nebėgu, kažkas labai rimto nutiko tą dieną, kad negalėjau. Ir jei nenubėgu 10 km, tai ir nevertėjo iš viso bėgti. Štai savaitgalį turėjau darbinį susitikimą Estijoje, tuo pačiu prabėgau pusę maratono - geriausią savo laiką pasiekiau. Iš 4 tūkst. bėgikų 60-tas atbėgau. 2017 m. sezonas tikriausiai buvo geriausias. Lietuvos triatlono taurėje nė karto per sezoną nelipau ant pirmosios vietos pakylos, tačiau bendroje įskaitoje buvau pirmas. Sunkus sezonas, kai iš viso 7 etapai laukia. 2017 m. kartu su manimi dirbo 5 žmonių komanda. Skirtingas disciplinas treniruoja. Samdai kokį daną trenerį už 260 eurų per mėnesį, o jis tau skiria treniruotes, nuo kurių vemti nori. Aš jam moku, kad kentėčiau? (Nusijuokia). Pamenu, grįžau į kaimą, sutikau pažįstamų, o jie: „Mačiau, sportuoji. Pamoka dar kiek?“. Aha, tu dar pamoki. A.Dapkevičiaus asmeninio albumo nuotr./Andrius Dapkevičius po „Iron Man“ varžybų Šveicarijoje - Tai kiek jums kainavo tas pergalingas 2017 m. sezonas? - Neskaitant inventoriaus - keletą tūkstančių eurų. Vien lenktynių dviratis 8 tūkst. eurų kainuoja. Ir tai pirktas padėvėtas. Aš dviračius net atskirai draudžiu. Kaip tas danas treneris sako: „Jei pas mane name signalizacija suveikia, pirma lekiu žiūrėti, ar dviračiai vietoje.“ Triatlonui skirtus turiu du dviračius, o šiaip tai jų pilnas garažas. Esu bėgęs maratoną ir Šiaurės Korėjoje. Buvau pirmasis lietuvis tai padaręs. - O jei nebūtų darbo, šeimos, galėtumėte visiškai atsiduoti tik bėgimui? Kiek laiko jis jums užimtų? - Žinau tik tai, kad galiu daugiau ir geriau. Barštys, Butrimavičius - žmonės, kurie neturi šeimų. Tai žmonės, kurie atsideda sportui. Manau, jų lygį galima pasiekti. Tautvydas Barštys - šaunuolis. Didelė pagarba. Daug klystkelių turėjęs, bet šis sportas sudėlioja žmogų. Matau, kaip tėvai jį palaiko. Pats užsivedęs. Pamenu, buvo momentas… Plaukėme ežere, yra žymė, kurią reikia apiplaukti. Pamaniau, ai, „paimsiu“ ją iš dešinės pusės. O Tautvydas pakė…

Taip pat skaitykite: Šiuolaikinis triatlonas Lietuvoje

Triatlono varžybų formatai ir distancijos

Tradiciškai triatlonas yra 3 rungčių (plaukimo, važiavimo dviračiu ir bėgimo) sporto šaka. Tarp rungčių pertraukos nedaromos, laimi dalyvis įveikęs visas rungtis per trumpiausią laiką.

Olimpinio triatlono rungčių distancijos priklauso nuo tipo - supersprinto, sprinto ar standartinio nuotolių. Super sprinto ir Mišrių estafečių distancijos prasideda nuo 250 m plaukimo, nuo 6.5 km važiavimo dviračiu ir 1.7 km bėgimo. Sprinto triatlone plaukimo distancija yra 750 m, važiavimo dviračiu - 20 km, bėgimo - 5 km. Standartinio triatlono distancijos (ta pati rungčių seka): 1.5 km, 40 km, 10 km.

Triatlonas debiutavo olimpinėse žaidynėse kaip olimpinė sporto šaka 2000 metais Sidnėjuje.

Jaunimo pasiekimai

2023 m. liepos 16 d. į Panevėžį ir vėl grįžta Europos jaunimo triatlono taurės etapas, kurį organizuoja Panevėžio miesto savivaldybė, TSK Darna ir Lietuvos triatlono federacija. 2022 m. renginys sulaukė ypač palankaus Tarptautinės federacijos vertinimo, tad esame užtikrinti, kad 2023 m. 2022 m. iš Lietuvos rinktinės geriausiai sekėsi Ugnei Paurytei, kuri užėmė aukštą 5 vietą, buvo visai arti podiumo. Tikimės, kad 2023 m.

Varžybų nuotolį sudaro super sprinto triatlonas: 500 m plaukimo, 13,4 km dviračio minimas sir 3,4 km bėgimas. Varžybų formatą sudaro pusfinaliai ir finalai (A dėl medalių ir B - paguodos). 84 pajėgiausiai Europos jauniai (vaikinai ir merginos atskirai) padalinti į 3 pusfinalius. 9 geriausi kiekvieno pusfinalio dalyviai patenka į A finalą, kaip ir trys papildomi geriausi laikai, likę už 9-ko ribos. Iš likusių sportininkų atrenkama 30 geriausių laikų, kurie traukiami į B finalą.

Varžybas atidarė merginų pusfinaliai, kurie padovanojo Lietuvai istorinį pasiekimą - A finalą. Puikiai suplaukusi, Panevėžio triatlono klubo, trenerio Vidmanto Urbono auklėtinė, Ugnė Paurytė toliau buvo savoje stichijoje: kantriai darbavosi dviračių grupėje ir bėgimo rungtyje nepaliko vilčių varžovėms, parodžiusi 3-ią geriausią bėgimo rungties įveikimo laiką. Iš viso distancijoje Ugnė užtrūko 44 min. 15 s. ir užėmė 9-ą vietą, kuri garantavo patekimą į A finalą. Nuo pusfinalio lyderės, slovakės Margaretos Vrablovos, Ugnė astsiliko mažiau nei 2 min.

Tarptautinių varžybų debiutantės Jomilė Pribušauskaitė (00:47:01) ir Kamilė Murnevaitė (00:48:18) liko kiek toliau nuo finalų ribos ir savo pasirodymus baigė. II ir III-iame pusfinaliuose startavusios jaunės abi užėmė 23-ias vietas.

Pirmąjį vaikinų pusfinalį pradėjo Vilniaus „Ruonių“ atstovas Zigmas Reisas (treneriai Lukas Kontrimavicius ir Kęstutis Steponavičius). Būdamas vienas iš jaunausių dalyvių, Zigmas parodė 5-ą geriausią dviračio rungties laiką (!!). Visgi, to neužteko ir galutinėje rikiuotėje jaunis liko vos per kelias vietas nuo B finalo (00:41:38). Antrasis pusfinalis Lietuvai buvo sėkmingas - padovanojo B finalą. Triatlono klubas „TRI-FUN“ atstovas Kristupas Rimkus (treneriai Alina ir Andrėjus Rancevai), kovojo iki galo, savo pusfinalyje užėmė 16-ą vietą (00:39:53) ir užtikrintai pateko į B finalą! Paskutinysis startavo tik šiais metais iš plaukimo į triatloną atėjęs Oskaras Grigonis (treneris Donatas Balandis). Lietuviui pavyko iš vandens lipti su didele sportininkų grupe, bet incidentas dviračiuose atėmė galimybę kovoti dėl finalų (00:44:32).

Finalai vyks šeštadienį nuo 09:00 ryto. Sekmadienį renginį uždarys mišrių estafečių varžybos, kur varžysis ir Lietuvos komanda.

Jaunimo čempionai

Varžybose dalyviai kaip įprastai buvo suskirstyti į amžiaus grupes, kurie varžėsi atitinkamose distancijose. Stipriausiųjų gretose A finale dalyvavusi Elzė Pečiulytė laimėjo pirmąją vietą. Toje pačioje amžiaus grupėje dalyvavusi Eva Baranauskaitė pasidabino sidabro medaliu. Dovilė Rodriquez bei Milda Ažusienytė iškovojo trečiąsias vietas. B finale dalyvavęs Augustinas Usevičius buvo nepralenkiamas ir laimėjo pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko Emiliui Seikauskui. Vaikų grupėje dalyvavusi Ema Sargiūnaitė laimėjo pirmąją vietą, Paulina Grigaliūnaitė bei Viktorija Bukėnaitė finišavo antros. Šios sportininkės plaukė 100 m, važiavo dviračiu 2,5 km, bėgo 500 m.

2020 m. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija išrinko dvylikos sporto šakų geriausius sportininkus. Geriausios triatlonininkės titulas atiteko Ugnei Paurytei.

Šešiolikametė Ugnė Paurytė Europos jaunių triatlono taurėje užėmė 9-ąją vietą, Lietuvos super sprinto čempionate 1-ąją vietą, Lietuvos sprinto čempionate 1-ąją vietą, Lietuvos triatlono taurėje iškovojo 1-ąją vietą (galutinėje įskaitoje) ir Lietuvos duatlono čempionate iškovojo 1-ąją vietą. Jaunosios sportininkės treneris Vidmantas Urbonas.

#

tags: #super #triatlonas #lietuvis