Įvadas
Švedijos vyrų ledo ritulio rinktinė, žinoma kaip "Tre Kronor" (Trys karūnos), yra viena stipriausių ir labiausiai gerbiamų pasaulyje. Ši sporto šaka šioje šalyje turi gilias tradicijas ir yra labai populiari, o rinktinė nuolat demonstruoja aukštą lygį tarptautinėse varžybose. Švedijos rinktinė ne kartą yra tapusi pasaulio čempione, o 2013 ir 2018 metais triumfavo finale, nugalėdama Šveicariją. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius rinktinės istorijos etapus, didžiausius pasiekimus, žymiausius žaidėjus ir trenerius, taip pat aptarsime Švedijos ledo ritulio ryšius su Lietuva.
Ledo Ritulio Pradžia Švedijoje
Ledo ritulys Švedijoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Pirmoji oficiali ledo ritulio lyga buvo įkurta 1922 metais. Švedija yra viena iš Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) įkūrėjų ir nuolat dalyvauja pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse. Švedijos ledo ritulio rinktinė pirmą kartą tarptautinėje arenoje pasirodė 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Antverpene, kur ledo ritulys buvo įtrauktas kaip viena iš sporto šakų. Nors Švedija nebuvo tarp prizininkų, šis debiutas žymėjo svarbų etapą šalies ledo ritulio istorijoje.
Pirmieji Tarptautiniai Pasiekimai
Švedijos rinktinė ilgą laiką buvo viena stipriausių Europos komandų, o pirmasis didelis tarptautinis pasiekimas buvo 1953 m., kai švedai tapo pasaulio čempionais. Ši pergalė buvo svarbi, nes ji įrodė, kad Švedija gali konkuruoti su stipriausiomis pasaulio komandomis, tokiomis kaip Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Aukso Amžius: 1950-1960 Metai
1950-ieji ir 1960-ieji metai laikomi Švedijos ledo ritulio aukso amžiumi. Švedija nuolat skynė pergales pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Šiuo laikotarpiu išryškėjo tokios žvaigždės kaip Svenas "Tumba" Johanssonas, kuris tapo tikra legenda ir įkvėpė daugelį jaunų žaidėjų.
Olimpiniai Medaliai ir Pasaulio Čempionatai
Švedijos rinktinė iškovojo ne vieną olimpinį medalį. Pirmasis olimpinis aukso medalis buvo iškovotas 1994 m. Lilehameryje, Norvegijoje, kai finale švedai po baudinių serijos įveikė Kanadą. Kitas svarbus pasiekimas - 2006 m. Turine, Italijoje, kur Švedija vėl triumfavo olimpinėse žaidynėse. Švedija taip pat yra viena sėkmingiausių pasaulio čempionatų dalyvių. Iki 2023 m. Švedija yra iškovojusi 11 aukso, 19 sidabro ir 17 bronzos medalių. Tai rodo nuolatinį rinktinės pajėgumą ir konkurencingumą aukščiausiame lygyje. Per pastaruosius 10 metų pasaulio čempionatuose Švedija buvo triumfavusi du kartus - 2017 ir 2018 metais bei du kartus iškovojo bronzos medalius - 2024 ir 2025 m.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės istorija
Žymūs Žaidėjai ir Treneriai
Per ilgą Švedijos ledo ritulio istoriją iškilo daugybė talentingų žaidėjų ir trenerių, kurie paliko ryškų pėdsaką. Be jau minėto Sveno "Tumba" Johanssono, reikėtų paminėti:
- Peteris Forsbergas: Vienas talentingiausių Švedijos ledo ritulininkų, dukart olimpinis čempionas ir dukart pasaulio čempionas.
- Nicklasas Lidströmas: Septynis kartus Norris Trophy laimėtojas (geriausias NHL gynėjas) ir keturis kartus Stanley taurės laimėtojas.
- Henrikas Zetterbergas: Stanley taurės laimėtojas, Conn Smythe Trophy laimėtojas (naudingiausias atkrintamųjų varžybų žaidėjas) ir pasaulio čempionas.
- Börje Salmingas: Vienas pirmųjų švedų, sėkmingai žaidusių NHL, ir įkvėpęs daugelį europiečių sekti jo pavyzdžiu.
Treneriai taip pat vaidino svarbų vaidmenį Švedijos ledo ritulio sėkmėje. Tokie treneriai kaip Conny Evenssonas ir Bengtas Ohlssonas padėjo rinktinei pasiekti svarbių pergalių ir įdiegė naujas taktikas bei strategijas.
Švedijos Rinktinės Pasirodymai Pasaulio Čempionatuose
Švedija, kaip ledo ritulio šalis, ne kartą priėmė pasaulio ledo ritulio čempionatus. Tačiau namų sienos ne visada padeda - tai įrodo ir pastarasis čempionatas, kuriame švedams nepavyko pasiekti finalo.
Netikėtas Pusfinalio Pralaimėjimas 2024 m. Čempionate
Namuose rungtyniaujantiems Švedijos ledo ritulininkams nepavyko pratęsti šios sporto šventės savo šalyje ir pusfinalyje jie 2:6 (0:2, 0:2, 2:2) nusileido Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios į pasaulio čempionato finalą prasibrovė pirmą kartą istorijoje.
Rungtynių pradžioje sužaidus vos 27 sekundes švedas Wiliamas Nylanderis pažeidė taisykles, tačiau amerikiečiai tuo nepasinaudojo. Visgi sužaidus beveik 7 minutes amerikiečiai laimėjo ginčą prie švedų vartų, Shane‘as Pinto atliko perdavimą prie vartų buvusiam Brady Skjei (6:52 min.), kuris iš arti pasiuntė ritulį į vartus - 1:0. Kiek vėliau jau amerikiečiai pirmieji pažeidė taisykles, tačiau švedai taip pat nepasinaudojo daugumos galimybe. Kėliniui artėjant link pabaigos, Cutteris Gauthier (17:13 min.) padvigubino pranašumą - 2:0.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės sudėtis 2012 m.
Antrąjį kėlinį amerikiečiai pradėjo pažeisdami taisykles, bet sėkmingai atsilaikė rungtyniaudami mažumoje. Puikią atkarpą JAV rinktinė sužaidė antrojo kėlinio antroje pusėje, kai po komandos draugo smūgio pirmasis prie ritulio suskubo Conoras Garlandas (31:07 min.) ir įgrūdo jį į vartus - 3:0. Po antrojo kėlinio švedai vartininką Jacobą Markstromą pakeitė Samueliu Erssonu.
Sužaidus beveik 7 minutes švedai „ištampė“ amerikiečių gynybą, vartininkas nesugebėjo užsiimti tinkamos pozicijos ir Williamas Nylanderis (46:32 min.) be jokio vargo pasiuntė ritulį į „apnuogintus“ vartus - 1:4. Gerokai fiziškumo lygį padidinę švedai intrigą grąžino vos po 41 sek., kai Elias Lindholmas (47:13 min.) sumažino švedų atsilikimą vos iki dviejų įvarčių - 2:4.
Kad ir kaip besistengtų švedai, likus žaisti 8 min. 51 sek. Jacksonas Lacombe (51:09 min.) greitoje atakoje pirmą kartą nuginklavo tik nuo trečiojo kėlinio rungtyniavusį S. Erssoną ir teoriškai padėjo tašką šiose rungtynėse - 5:2. Švedai griebėsi paskutinio šiaudo - likus žaisti 4 min. 25 sek. vartininką pakeitė šeštuoju aikštės žaidėju, tačiau vos po 18 sek. Shane‘as Pinto (55:53 min.) iš savo aikštės pusės pasiuntė ritulį į tuščius vartus - 6:2.
Švedijos rinktinė atliko 29 (3 12, 13) smūgius į vartus, tuo tarpu amerikiečiai - 28 (13, 7, 8). Švedija ir JAV taip pat buvo susitikusios šių metų vasarį vykusiame „4 Nations Face Off“ turnyre, kur pergalę 2:1 šventė švedai. Pasaulio čempionatuose per pastarąjį dešimtmetį švedai ir amerikiečiai susitiko penkis kartus, kuriuose švedai šventė 3 pergales, tuo tarpu amerikiečiai - 2.
Akistata dėl Bronzos 2024 m.
Švedai 2024 m. pasaulio čempionate akistatoje dėl trečios vietos parklupdė tituluočiausią rinktinę - Kanadą.
Taip pat skaitykite: Švedijos tenisas
2025 m. Pasaulio Čempionatas
Šeštadienį Stokholme paaiškėjo pirmasis 2025 m. pasaulio ledo ritulio čempionato pusfinalio dalyvis.
Švedijos Ledo Ritulys Šiandien
Šiandien Švedijos ledo ritulio rinktinė išlieka viena stipriausių pasaulyje. Švedijos talentai nuolat papildo NHL klubus, o šalies jaunimo programos yra vienos geriausių pasaulyje. Tai užtikrina, kad Švedija ir toliau konkuruos dėl aukščiausių apdovanojimų tarptautinėje arenoje. Švedijos ledo ritulys turi gilias tradicijas ir stiprią kultūrą, kuri nuolat pritraukia jaunus žaidėjus.
Švedijos ir JAV Rinktinių Istorija
Per visą istoriją JAV rinktinė du kartus (1933 ir 1960 m.) yra iškovojusi aukso medalius ir po 9 sykius - sidabro ir bronzos medalius. Visgi iki 1992 m. komandos žaisdavo visos prieš visas viename arba dviejuose etapuose, o nugalėtojai buvo nustatomi pagal bendrą taškų sumą, o ne per atkrintamąsias varžybas. Kai 1992 m. IIHF pasaulio čempionate vėl buvo įvestas atkrintamųjų varžybų formatas, JAV pirmą kartą pateko į finalą po 12 iš eilės pralaimėtų pusfinalių ir pirmą kartą nuo 2021 m., kai iškovojo bronzą, džiaugėsi apdovanojimais. Apskritai JAV rinktinė tik trečią kartą šalies istorijoje iškovojo pasaulio čempionato aukso medalius. Tiesa, 1960 m. aukso medalius jie ieškovojo olimpinėse žaidynėse, tačiau tuo laiku tai taip pat buvo prilyginama ir pasaulio čempionų titului. Kitas jų titulas buvo iškovotas jau pasaulio čempionate 1933 m.
Šveicarijos rinktinė per savo istoriją jau keturis kartus žaidė pasaulio čempionatų finaluose, tačiau visus juos pralaimėjo: 2013 ir 2018 m. nusileista Švedijai, 2024 m. - Čekijai, o dabar ir JAV rinktinei. Pirmajame kėlinyje komandos po kartą pažeidė taisykles, tačiau nei viena tuo nepasinaudojo, o ir smūgių statistika į vartus buvo identiška - 11:11. Antrajame kėlinyje situacija buvo identiška - komandos po kartą pažeidė taisykles, tačiau rezultatas išliko nepakitęs, nors šiame kėlinyje iniciatyva pagal smūgius į vartus priklausė amerikiečiams - 17:9. Trečiajame kėlinyje jau tik šveicarai pažeidė taisykles, tačiau kiekybinės persvaros ir šį kartą amerikiečiam išnaudoti nepavyko. Ir trečiajame kėlinyje amerikiečiai buvo aktyvesni puolime - jie atliko 11 smūgių į vartus, tuo tarpu Šveicarija - 4. Bendrai amerikiečiai pranoko Šveicariją pagal smūgius į vartus 40:25, o Šveicarijos rinktinės vartininkas ir naudingiausias viso čempionato žaidėjas Leonardo Genoni buvo tiesiog fantastiškas. Jo nepraleistų įvarčių serija siekė 243 min. 27 sek. per paskutines penkerias rungtynes, įskaitant tris „sausus“ mačus - tai geriausias šiuolaikinės eros rezultatas, pagerinęs 2015 m. Pekkos Rinne pasiektą rekordą (238 min. 5 sek.). Tai taip pat pirmas kartas, kai Šveicarijos rinktinės žaidėjas yra pripažįstamas naudingiausiu pasaulio ledo ritulio čempionato žaidėju du metus iš eilės.
Švedijos ir Lietuvos Ryšiai Ledo Ritulyje
Švedija taip pat turi ryšių su Lietuvos ledo rituliu. Švedijoje gyvenantis ledo ritulininkas Mantas Armalis, turintis Lietuvos pilietybę, gynė Lietuvos jaunimo rinktinės vartus ir buvo pagrindinis nacionalinės komandos vartininkas. Jis rungtyniavo „Mora IK“ klube, o vėliau atstovavo „Djurgardens IF“ komandai aukščiausiojoje Švedijos lygoje SHL.
Ledo ritulio šalyje užaugęs, tačiau Lietuvos pilietybę turintis M.Armalis liko ištikimas savo gimtinei. Penkeriais metais jaunesnis Manto brolis turi Švedijos pilietybę ir kurį laiką taip pat žaidė ledo ritulį, tačiau sportinių aukštumų nepasiekė. O Mantas prieš porą metų gynė Lietuvos jaunimo rinktinės vartus, šiemet Vilniuje buvo pagrindinis nacionalinės komandos vartininkas.
Praėjusį sezoną M.Armalis rungtyniavo „Mora IK“ klube, o kitą sezoną atstovaus „Djurgardens IF“ komandai, rungtyniaujančiai aukščiausiojoje Švedijos lygoje SHL. „Man tai yra svajonės išsipildymas. Augdamas nuolat stebėjau Stokholmo „Djurgardens“ klubo rungtynes ir buvau didelis šios komandos gerbėjas“, - džiaugėsi Mantas.
Galimybė žaisti aukščiausiojoje lygoje Stokholme Mantą džiugina ne tik tuo, kad jis turi progą palypėti karjeros laipteliu aukštyn, bet ir dėl meilės reikalų. Kol žaidė Mūroje, jis rečiau galėjo matytis su Stina, kuri gyvena Stokholme. „Dabar mums nereikės gyventi nuo susitikimo iki susitikimo. Dar prieš prasidedant ledo ritulio sezonui su Stina įsikursime po vienu stogu“, - planavo sportininkas.
M.Armalio tėvai taip pat gyvena Stokholme, yra įkūrę įmonę, kuri prekiauja autobusais. Mantą nuo vaikystės tėvai nuolat skatino sportuoti. Kol gyveno su tėvais, kiekvieną vasarą viešėdavo pas gimines Žemaitijoje, ilsėdavosi Nidoje. Įsisiūbavus sportinei karjerai viešnagės tapo retesnės.
Mantas gali didžiuotis ne tik sporto pergalėmis, bet ir laimėjimais mados pasaulyje. Sportininkas net keturis kartus demonstravo mados namų „Versace“ kolekcijas Milane. Išvaizdus vaikinas pasiūlymų suktis mados labirinte sulaukia neretai, tačiau savo ateitį sieja tik su sportu: „Noriu žaisti ledo ritulį. Modelio karjera man suteikia tik papildomą uždarbį.“
Lietuvos ledo ritulio rinktinės vakarinė treniruotė prieš rungtynes su Kroatija dėl sidabro medalių leido stebėti, kaip sportininkai, apsišarvavę lazdomis, skraido po aikštę, o su galinga jėga jų nusviesti kaučiukiniai rituliai dunksėdami atsimuša į plastiko užtvaras.
Taip pat svarbu paminėti, kad buvusi krepšininkė Jurgita Kaušaitė paliko pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir Švedijos krepšinio istorijoje. Trenerės keliu pasukusi 1997 m. Europos čempionė pernai tapo pirmąja moterimi, kuriai buvo patikėtos Švedijos vyrų aukščiausioje krepšinio lygoje žaidžiančio klubo vyr. trenerio asistentės pareigos.
Ledo Ritulio Taisyklės ir Įranga
Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus (1 vartininkas, 2 gynėjai, 3 puolėjai; komandoje 23 žaidėjai, jie keičiami bet kuriuo žaidimo metu). Žaidžiama 3 kėliniai po 20 min žaidimo laiko 56-61 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštėje, kurią supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio, 1,22 m aukščio vartai. Ritmušos (ledo ritulio lazdos) ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 centimetro. Ritulys - plokščias, juodas kietos gumos diskas; skersmuo 7,62 cm, storis 2,54 cm, masė 156-176 gramai. Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Ritulys ritmušomis varomas arba perduodamas kitam komandos žaidėjui. Nusižengusiam žaidėjui skiriamos 2, 5, 20 ir 25 min baudos (neleidžiama žaisti). Laimi komanda daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus. Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis; kad išvengtų traumų, dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes).
Ateities Perspektyvos
Švedijos ledo ritulio rinktinė ir toliau sieks aukščiausių tikslų. Su stipria jaunimo sistema ir talentingais žaidėjais, Švedija turi visas galimybes toliau dominuoti tarptautinėje arenoje. Artėjant 2026 m. žiemos olimpinėms žaidynėms, "Tre Kronor" sieks susigrąžinti olimpinį auksą ir įrodyti savo pranašumą pasaulyje.