Alinos Kovalevskajos veikla Vilniaus švietimo, kultūros ir sporto srityse

Šis straipsnis apžvelgia Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės Alinos Kovalevskajos veiklą, atsižvelgiant į jos indėlį į švietimo ir kultūros sritis. Straipsnyje remiamasi viešai prieinama informacija apie jos dalyvavimą įvairiuose renginiuose, sprendimų priėmimo procesuose ir iniciatyvose.

Vizitas Vilniaus lopšelyje-darželyje „Šilelis“

Alina Kovalevskaja, būdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktore, 2018 m. balandžio 16 d. lankėsi Vilniaus lopšelyje-darželyje „Šilelis“. Vizito metu ji dalyvavo vaikų muzikinėje popietėje ,,Skambėk, pavasarėli“, kurios metu vaikams buvo įteiktos dovanėlės. Taip pat A. Kovalevskaja apžiūrėjo įstaigoje eksponuojamą Respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų parodą „Velykės margutis“.

Švietimo, kultūros ir sporto departamento padėkos raštai buvo įteikti direktoriaus pavaduotojai ugdymui Žibutei Žilinskienei ir auklėtojai Audronei Martusevičienei už kūrybiškumą, iniciatyvumą ir nuoširdų Respublikinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų parodos ,,Velykės margutis“ organizavimą. Lopšelio-darželio ,,Šilelis“ bendruomenei taip pat buvo įteiktas padėkos raštas už aktyvų dalyvavimą parodoje.

Pamokų pradžios laiko klausimas Vilniaus gimnazijose

A. Kovalevskaja taip pat komentavo pamokų pradžios laiko klausimą Vilniaus gimnazijose. Eksperimentas, kuriuo buvo siekiama visose Vilniaus gimnazijose pradėti pamokas ne 8 valandą, o pusvalandžiu ar valanda vėliau, nepasiteisino. A. Kovalevskaja teigė, kad kiekviena ugdymo įstaiga pamokų pradžios laiką gali keisti savarankiškai, pirmiausiai suderinusi su mokyklos bendruomene ir pritarus mokyklos tarybai.

Baigiantis mokslo metams dalis Vilniaus mokyklų per TAMO dienyną surengė tėvų apklausą dėl pamokų laiko pradžios. Nuomonės išsiskyrė: kiek daugiau tėvų pasisakė už pamokų pradžią nuo 8 valandos, tačiau beveik pusei tai atrodė per ankstyvas metas pradėti pamokas. Diskusijos dėl optimalaus pamokų pradžios laiko tęsiasi kelerius metus.

Taip pat skaitykite: Sporto aikštynų atnaujinimo programa

2014 metais Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kad gimnazijos pamokas pradėtų 9 valandą, tačiau toks sprendimas nepasiteisino ir jau kitąmet buvo atšauktas, paliekant sprendimus priimti pačioms mokykloms. Pamokų pradžios laikas buvo vėlintas Vilniaus Antakalnio, Jono Basanavičiaus, Jono Pauliaus II gimnazijoje, Karoliniškių, „Laisvės“, „Minties“, Mykolo Biržiškos, Pilaitės, Radvilų, Salomėjos Nėries, Simono Daukanto, Šv. Kristoforo, Užupio, Vytauto Didžiojo, Žemynos, Žirmūnų gimnazijose ir Vilniaus licėjuje.

Viltasi, kad pamokų pradžią perkėlus iš 8 į 9 valandą gerės mokinių savijauta, mokymosi rezultatai, taip pat išsispręs viešojo transporto perpildymo problema. Moksleivių apklausos metu paaiškėjo, kad beveik pusė iš 45 tūkst. moksleivių į pamokas vyksta viešuoju transportu rytinio piko metu. 8 val. ryto pamokas pradeda 81 proc. visų sostinės moksleivių. Po diskusijos su tėvais ir mokyklų kolektyvais bei gavus jų pritarimą 9-12 klasių moksleiviams rekomenduota pamokas pradėti 9 val.

Teigiama, kad vėlesnis pamokų laikas turi teigiamos įtakos moksleivių sveikatai ir savijautai. Londono akademija tapo pirmąja mokykla Didžiojoje Britanijoje, pradedanti mokslą 10 val., ir jos mokiniai tapo budresni ir aktyvesni pamokose. Mineapolyje pakeitus aukštųjų mokyklų pradžios laikus iš 7.15 į 8.40 val., mokinių rezultatai pagerėjo kelis kartus. Pamokų pradžios vėlinimo iniciatoriai teigia, kad vėliau prasidedant pamokoms sumažėja vėlavimas, pravaikštos, pagerėja pažymiai.

Pasisakantys už pamokas nuo 8 valandos argumentuoja tuo, kad jiems patiems darbai prasideda 8 valandą, tad prieš darbą patogu vaikus palydėti į mokyklą. Kitas argumentas - vėliau pradėjus pamokas, mažiau laiko lieka popamokinėms veikloms.

Situacija su vietomis Vilniaus savivaldybės darželiuose

A. Kovalevskaja taip pat komentavo situaciją dėl vietų trūkumo Vilniaus savivaldybės darželiuose. Eilėje į savivaldybės darželius nuo rugsėjo laukia apie 1,9 tūkst. vaikų, tuo metu įstaigose yra apie 500 laisvų vietų. A. Kovalevskaja nurodė, kad laukiančiųjų darželio skaičius didėja, kadangi tėvai kasdien registruoja naujus prašymus.

Taip pat skaitykite: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

„Priskyrimas į grupes vyksta nuolat, nes darželių tinklas mieste plečiasi, nuolat atsiranda patalpų, kuriose įrengiamos darželių grupės“, - teigė ji. Iš viso tais metais į sostinės darželių grupes buvo priskirta apie 8400 vaikų. Tarp laukiančiųjų eilėje daugiausia nuo 1,5 iki 3 metų vaikų - 1356, dar 544 vaikai - vyresni nei 3 metų. Iš jų apie 700 lanko privačius darželius.

„1,5-3 amžiaus vaikai ne visada pradeda lankyti nuo norimos datos, nes jie labai dar maži, dažniausiai terminas atidedamas arba lankymas prasideda palaipsniui. Kadangi nuolat vyksta darželių grupių plėtra, ieškoma patalpų nuomai arba pirkimui, planuojama artimiausiu metu įsteigti apie 200 vietų vaikams darželiuose: Verkiuose, Žirmūnuose ir Pilaitėje“, - teigiama savivaldybės atsakyme.

Būsimų pirmokų sutarčių pasirašymas

A. Kovalevskaja taip pat nurodė, kad sutarčių su mokyklomis dar nėra sudarę keliasdešimt būsimųjų pirmokų: iš viso sulaukta 6082 prašymų, sutartis pasirašė 6064 asmenys.

„Yra keli vaikai, kurių tėvai dar nepasirašė sutarčių mokytis mokyklose, tačiau su visais, kurie negavo kvietimo lankyti norimą mokyklą buvo susisiekta ir pasiūlyta ugdymo įstaiga. Tačiau tėvai nurodė, kad lauks antrojo priėmimo etapo, nes pasiūlytos mokyklos lankyti nenori ir lauks kol galimai atsilaisvins vieta pageidaujamoje mokykloje“, - sakė A. Kovalevskaja.

Pasirinkti iš likusių laisvų vietų buvo galima nuo rugpjūčio 1 iki 19 dienos. Tėvai tą galėjo padaryti, nes nuo rugpjūčio 1 iki 19 d. buvo galima pildyti arba koreguoti prašymą ir rinktis iš visame Vilniaus mieste likusių laisvų ugdymosi vietų.

Taip pat skaitykite: Funkcijos Šiauliuose

tags: #svietimo #kulturos #ir #sporto #departamento #direktorei