Įvadas
Gimnastika - tai ne tik sporto šaka, bet ir fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias formas, pradedant nuo sportinės gimnastikos iki bendrosios gimnastikos visiems. Šiame straipsnyje apžvelgsime Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) istoriją ir jos įtaką gimnastikos raidai Lietuvoje, atkreipdami dėmesį į svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius.
Tarptautinės Gimnastikos Federacijos (FIG) Įkūrimas ir Bendrosios Gimnastikos Plėtra
Tarptautinė gimnastikos federacija (pranc. Fédération Internationale de Gymnastique, FIG) buvo įkurta 1881 metais. Iki 1921 metų ji vadinosi Europos gimnastikos federacija (pranc. Fédération Européenne de Gymnastique, FEG). Nuo 19 amžiaus pabaigos vyksta bendrosios gimnastikos festivaliai, o nuo 1950 m. juos organizuoja pati FIG. Bendroji gimnastika apima įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, teikiant pirmenybę sveikatingumui, fiziniam pajėgumui, socialinei integracijai bei fizinei ir psichinei gerovei. Jos misija - skatinti įvairaus amžiaus ir parengtumo žmones gimnastikuoti.
1953 metais Roterdame (Olandija) įvyko pirmoji pasaulio gimnastiada (World Gymnaestrada), kaip oficialus FIG renginys. Gimnastiada suburia gimnastus ne varžyboms, o pasirodymams, ir vyksta kas 4 metus vis kitoje šalyje. 1980 m. FIG įkurta Bendrosios gimnastikos komisija (angl. General Gymnastics Commission), o 1984 m. - FIG Bendrosios gimnastikos techninis komitetas (angl. FIG General Gymnastics Technical Committee), kuris vėliau buvo pervadintas į FIG Gimnastikos visiems komitetą (angl. FIG Gymnastics for All Committee). 2006 m. Ženevoje vykusiame FIG forume bendroji gimnastika buvo pavadinta gimnastika visiems.
Gimnastikos Pradžia ir Raida Lietuvoje
Lietuvos gimnastikos istorija siekia 1922 m., kai Karolio Dineikos ir Juozo Ereto iniciatyva buvo įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF). Ši organizacija siekė plėtoti lietuvių kūno ir dvasios pajėgas, atnaujinant tautiškąjį sportą. K. Dineika propagavo racionalią kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus.
1938 m. Šaulių sąjungos šventėje Kaune surengtos pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų, o 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas. 1950 m. surengtas pirmasis Lietuvos ritminės gimnastikos čempionatas. Svarbus etapas Lietuvos gimnastikos istorijoje buvo 1945 m., kai įkūrus Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI), buvo pradėta ruošti gimnastikos specialistus, rengti akrobatikos bei sportinės ir meninės gimnastikos varžybas. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose kūrėsi sporto mokyklos, pradėtos rengti moksleivių spartakiados, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
Lietuvoje bendrosios gimnastikos ištakos siekia Danutės Nasvytytės 1941 m. įkurtą ritminės gimnastikos ir išraiškos šokio studiją Kaune. 1945 m. Lietuvos kūno kultūros institute ritminę gimnastiką dėstė K. Daujotaitė, vėliau Petronėlė Dineikienė, sveikatingumo gimnastiką - Karolis Dineika, o nuo 1948 m. ritminę ir meninę gimnastiką - A. Brašiškytė.
Lietuvos Gimnastikos Federacijos Įsitvirtinimas Tarptautinėje Arenoje
1992 m. Lietuvos gimnastikos federacija buvo priimta į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG) ir Europos gimnastikos sąjungą (UEG). Tai atvėrė galimybes Lietuvos gimnastams atstovauti šaliai tarptautinėse varžybose. 2002 m. FIG suteikė Lietuvai teisę surengti pasaulio sportinės aerobikos čempionatą, kuris įvyko Klaipėdoje.
Lietuva savo gimnastus turėjo šešeriose olimpinėse žaidynėse: Atlantoje varžėsi Kristina Kliukevičiūtė, Sidnėjuje Julija Kovaliova, Pekine Jelena Zanevskaja, Londone Laura Švilpaitė ir Rokas Guščinas, o Rio de Žaneire ir Tokijuje - Robertas Tvorogalas. 2019 m. R. Tvorogalas tapo II Europos žaidynių čempionu, o 2020 m. triumfavo Europos čempionate pratimų ant skersinio rungtyje.
Gimnastikos Šakos Lietuvoje
Lietuvoje kultivuojamos įvairios gimnastikos šakos:
- Sportinė gimnastika: Apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo savo veiklą 1938-aisiais. Šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Elektrėnuose. Iš viso treniruojasi apie 1300 gimnastų.
- Meninė gimnastika: Tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Meninė gimnastika, kaip ir sportinė, Lietuvoje pradėta kultivuoti LVKKI. Šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
- Aerobinė gimnastika: Į Lietuvą aerobinės gimnastikos pagrindus parsivežė Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Bartaškienė. Vėliau LVKKI dėstytoja Reda Baublienė į mūsų šalį parvežė amerikietiškosios aerobikos pagrindus. Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine.
- Sportinė akrobatika: Tai fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas. Yra penkios rungtys: moterų ir vyrų porų, mišriųjų porų, moterų ir vyrų grupių (trejetų, ketvertų). Sportinė akrobatika dabar kultivuojama Visagine, Vilniuje ir Utenoje.
- Šuoliai ant batuto ir akrobatinio takelio: Šuoliai ant batuto - olimpinė gimnastikos disciplina, čia atliekami individualūs ir sinchroniniai šuoliai. Šuolių ant akrobatinio takelio - tai 25 metrų ilgio takelis, ant kurio atliekami pratimai susideda iš aštuonių elementų. Abi disciplinos į Lietuvą atkeliavo kartu su sportine akrobatika ir įsitvirtino Visagine.
- Gimnastika visiems: Tai fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui. Šis judėjimas dabar vienija 37 sporto klubus, centrus, mokyklas ir didelį būrį entuziastų.
Lietuvos Asociacijos "Gimnastika Visiems" Veikla
Lietuvos asociacija "Gimnastika visiems" organizuoja įvairius renginius, skirtus populiarinti gimnastiką ir skatinti fizinį aktyvumą:
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
- Kasmetiniame Lietuvos asociacijos "Sportas visiems" festivalyje "Sportas visiems" (Palangoje) vyksta konkursas "Džiaugsmo gimnastika" ir masiniai pasirodymai stadione.
- Kas antri metai organizuojama Lietuvos gimnastiada.
- Organizuojamas festivalis "Auksinis amžius" (dalyviai - 40 metų ir vyresni).
- Kartu su Lietuvos studentų sporto asociacija organizuojamas konkursas "Džiaugsmo gimnastika" SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų žaidynėse, kai jos vyksta Lietuvoje, ir Lietuvos studentų olimpiniame festivalyje.
Lietuvos asociacija "Gimnastika visiems" taip pat dalyvauja renginiuose, skirtuose Lietuvos istorijos įvykiams paminėti, šalies sporto renginiuose ir Kauno dienų renginiuose. Asociacija yra Tarptautinė gimnastikos federacijos ir Europos gimnastikos sąjungos "Gimnastikos visiems" komitetų narė ir dalyvauja jų organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos gimnastika susiduria su nemažais iššūkiais, tokiais kaip sporto bazių ir kokybiško inventoriaus trūkumas. Tačiau, nepaisant iššūkių, Lietuvos gimnastika turi didelį potencialą. Svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą, modernizuoti sporto bazes, skatinti trenerių kvalifikacijos kėlimą ir populiarinti gimnastiką tarp jaunimo.
Kultūrizmo Istorija Lietuvoje
Kultūrizmas, ilgą laiką dėl ideologinių motyvų vadintas atletine gimnastika, Lietuvoje taip pat turi savo istoriją. Šis sportas pergyveno labai įdomų ir unikalų laikotarpį, kai gan ilgai galiojo tarybinių sporto funkcionierių draudimai vystyti bei populiarinti šią sporto šaką. Nežiūrint dirbtinių kliūčių, kultūrizmas Lietuvoje nuėjo kelią nuo treniruočių sandėliukuose, slėptuvėse iki pergalių pasaulio bei Europos čempionatuose. Šiauliuose kultūrizmas gyvuoja jau 45 metus. Draustas tuometinės valdžios, bet entuziastų kultivuotas rūsiuose, šis sportas iškilo į aukštumas.
Juzefa Žurauskaitė-Kindurienė: Gimnastikos Legenda
Juzefa Zita Žurauskaitė-Kindurienė - 14 kartų Lietuvos sportinės gimnastikos čempionė, 1967 metų SSRS tautų spartakiados ketvirtos vietos laimėtoja. Atsisveikinusi su aktyviuoju sportu, ji nuo sportinės gimnastikos nenutolo: dirbo Vilniaus olimpinio rezervo gimnastikos sporto mokyklos trenere, direktoriaus pavaduotoja ir direktore.
Tarptautinės Gimnastikos Federacijos Pozicija Dėl Rusijos Agresijos Ukrainoje
2022 metais, po Rusijos invazijos į Ukrainą, įvyko incidentas, kai rusų sportininkas Europos čempionate ant sportinės aprangos prisiklijavo „Z“ raidę. Liepos 9 d. paskelbtame FIG dokumente pabrėžiama, kad juostelių ir raidžių demonstravimas bus prilygintas atviram karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje palaikymui. Tai automatiškai lems sportininkų diskvalifikaciją, net jei jie dalyvaus varžybose ir po neutralia vėliava. Be to, kaip neutralūs sportininkai rusai ir baltarusiai galės varžytis tarptautinėse varžybose tik tuo atveju, jei savo šalyje jie atstovauja karinių pajėgų ar jėgos struktūrų sporto klubams.
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
tags: #tarptautine #gimnastikos #federacija