Švietimo kokybės vertinimas ir reitingavimas Lietuvoje jau ne vienerius metus kelia aštrias diskusijas tarp švietimo įstaigų, ministerijos ir visuomenės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir žurnalo „Reitingai“ vadovybė nesutaria dėl duomenų apie šalies ugdymo įstaigas bei jų veiklos rodiklius skelbimo. Švietimo asociacijos ragina mokyklų nelyginti vien pagal moksleivių pasiekimus, argumentuodamos, kad būtina atsižvelgti į kitus kokybiškus kriterijus.
Ginčas dėl duomenų viešinimo
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pranešė, jog ŠMSM nebeleidžia skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Anot jo, toks duomenų slėpimas mažina skaidrumą. Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigė, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. „Švietimo bendruomenė jau seniai kalba apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos. Tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus mokyklose“, - teigė I. Gaižiūnas.
Žurnalas „Reitingai“ atsižvelgė ir į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. „Kadangi „REITINGAI“ pastaruoju metu sulaukė aiškinimų, neva kai kurios mokyklos prastai atrodo vertinime tik dėl to, kad jose mokosi daugybė specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių, kurie nelaiko arba prastai išlaiko VBE, pateikiame duomenis, kiek iš tiesų Lietuvos mokyklų 12-ose klasėse mokėsi SUP jaunuolių", - rašoma žurnale. Iš 27 242 abiturientų, tik 526 jaunuoliai arba mažiau nei 12 proc. turėjo kokių nors SUP. Tuo tarpu nuo šių metų privalomo matematikos VBE nelaikė net 39,28 proc. abiturientų, o iš laikiusiųjų - 10,5 proc. neišlaikė. Privalomo lietuvių kalbos VBE nelaikė - 36,5 proc. abiturientų, o 8,9 proc. laikiusių neišlaikė. „Ir už jų visų ne SUP slypi, o vaikų apleistumas“, - rašoma žurnale.
Švietimo asociacijų pozicija
Švietimo asociacijos pasirašė kreipimąsi, kuriuo mokyklų ragina nelyginti pagal moksleivių pasiekimus. Anot jų, tam yra būtina rasti kitus kokybiškus kriterijus. „Mokyklų vertinimas ir lyginimas tik pagal nacionalinių patikrinimų rezultatus ignoruoja kontekstinius ir socialinius skirtumus tarp mokinių ir mokyklų. Reitingavimas kelia įtampas tarp mokyklų ir verčia jas imtis papildomų strategijų, siekiant kurti geresnį įvaizdį“, - rašoma kreipimesi į Prezidentūrą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, ministeriją bei parlamentarus. Pasak švietimo asociacijų, mokyklų rezultatų reitingavimas išstumia nuoseklų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, prasčiau besimokantys mokiniai yra atkalbinėjami laikyti egzaminus. Taip pat, anot jų, tai užkerta kelią individualiai mokinių pažangai, ugdymo strategijų pritaikymui pagal mokinio galias, neigiamai veikia švietimo prieinamumą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuria prielaidas atotrūkių tarp mokyklų didinimui.
„Turi būti patvirtinti ir naudojami kokybės kriterijai, apimantys ne tik akademinius pasiekimus, bet visapusišką asmenybės ugdymą, grindžiamą Geros mokyklos koncepcija. Daugiau kaip dešimtmetį, mokyklų duomenys reitingavimui naudojami neturint jokių metodologiškai pagrįstų kriterijų. Juose pastebima klaidų ir neatitikimų realiems mokyklų duomenims“, - akcentuoja švietimo asociacijos.
Taip pat skaitykite: Sporto aikštynų atnaujinimo programa
Teisė į informaciją
Visuomenės informavimo etikos asociacija, reaguodama į viešas diskusijas, Lietuvos vadovus paragino užtikrinti, kad teisė gauti informaciją nebūtų varžoma fiktyviai prisidengiant Europos Sąjungos (ES) ar nacionaliniais teisės aktais. Visuomenės informavimo etikos asociacijos pasirašytame kreipimesi teigiama, kad teisę gauti informaciją garantuojantys įstatymai turi atitikti geriausią praktiką ir užtikrinti tinkamą žurnalistų teisės rinkti informaciją ir šaltinių apsaugą. Asociacija taip pat nurodė, jog pastaruoju metu sulaukia skundų, jog valstybės institucijų valdomi bei iki šiol viešai skelbiami duomenys yra nebeteikiami arba teikiami gerokai sumažinta apimtimi. „Ypač neramina atvejis, kuomet ŠMSM iniciatyva be jokio teisėto pagrindo yra apribotas duomenų teikimas apie švietimo ir mokslo įstaigų veiklos ir patikrinimų rezultatus“, - pabrėžiama pranešime.
Pasak asociacijos, tokios politinės iniciatyvos kelia grėsmę žiniasklaidos laisvėms ir teisėms, ateityje apskritai gali būti uždrausta teikti svarbius duomenis apie mokyklų pasiekimus, o žurnalistai bus priversti skelbti netikslius duomenimis, nuomonėmis ar įsitikinimais paremtus straipsnius. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šios valdžios noras nuslėpti su švietimu susijusią informaciją gali gerokai pabloginti ir Lietuvos vertinimą tarptautiniame organizacijos „Reporteriai be sienų“ Spaudos laisvės indekse.
Nuomonės dėl reitingų poveikio
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad mokyklos turi skelbti kuo daugiau duomenų apie ugdymo kokybę ir turi būti įpareigotos tai daryti, tačiau reitingavimas pagal vieną kriterijų, konkrečiai - pagal akademinius pasiekimus, yra žalingas, nes tada ugdymo įstaigos, siekdamos vietos reitinge, savaime stumia kitus svarbius dalykus į šalį ir moko vaikus tik to, kaip tilpti į standartizuotų egzaminų rėmus. A. Žukausko teigimu, reitingai turi būti daugiakriteriniai, apimti ne vien akademinius pasiekimus, bet turi būti vertinami ir kiti švietimo kokybės aspektai, tokie kaip įtrauktis, įvairovė, kompetencijų ir moksleivio charakterio bruožų ugdymas, neformali veikla ir t.t.
Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad teisė gauti informaciją yra fundamentali, konstitucinė ir ji leidžia žmonėms daryti teisingus pasirinkimus, leidžia valdžios institucijoms ir kitiems susijusiems asmenims diskutuoti dėl problemų. Jo teigimu, bet kokie planuojami draudimai ar apribojimai turi būti tik įstatyminiai, todėl jeigu kalbama, kad informacijos, reitingų, palyginimų skelbimas daro ypatingą žalą kokiems norss žmonėms, teisėkūra reikalauja išplėstinio poveikio vertinimo.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas žiniasklaidai teigia, kad šiuo metu švietimo srityje pastebima labai daug bėdų, chaoso, reformų, tačiau kartu yra palaužiamas konstitucinis principas dėl žmogaus informavimo. „Nes matot, tik informuotas žmogus gali priimti išmintingus sprendimus, o jeigu nuo jo slepia dalį informacijos, tai jis daug ko ir nesužino, daro klaidas ir paskui lieka su ilga nosimi, ir daug makaronų ant ausų, bet tai čia yra valdančiųjų dažnai tokia svajonė, kažkaip dalį informacijos riboti. Bet mes 35 metus kitu keliavom keliu, o dabar tas kelias gali ir kitaip pakrypti“, - sako G. Sarafinas.
Taip pat skaitykite: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas savo ruožtu pabrėžia, kad yra už tai, kad duomenys turi būti viešinami, tačiau mano, jog atėjus įtraukčiai, pasiekus tam tikrą demokratijos ir viešumo lygį, reikia iš naujo susitarti, kas turi analizuoti mokyklų reitingus, kokia apimtimi ir t.t. „Kaip galima vertinti mokyklą, kur trečdalis mokinių yra įvairių specialiųjų poreikių? Visi jie laiko tą patį egzaminą. Kaip mes galime matuoti pridedamąją vertę? Dalis vadovų sako: kaip gali būti, jog per paskutinį penkmetį mano reitingas keitėsi 80 pozicijų? Kaip gali būti, jeigu mano mokykloje mokiniai laiko tarptautinį IELTS egzaminą ir jie neina laikyti kito egzamino? Ir mano šitie duomenys nesuplaukia ten. Kaip ten skaičiuoti aukštųjų mokyklų rezultatus? Mokyklos gali ir suklaidinti tuos reitingus. Aš tiesiai šviesiai pasakysiu: truputėlį netvarka yra“, - sako D. Žvirdauskas.
Konsultacijos dėl duomenų skelbimo
Po kilusių diskusijų buvo skelbiama, kad planuojama pradėti rengti viešąsias konsultacijas, kurių metu bus ieškoma sutarimų dėl to, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, taip pat kokia forma bei apimtimi tai turėtų būti daroma. Praėjusią savaitę Nacionalinėje švietimo agentūroje įvyko pirmoji vieša konsultacija. Po jos nuspręsta, kad Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras I. Gaižiūnas konsultacijos metu pristatė nuo šių metų pradžios dirbusios darbo grupės parengtą Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektą. Jame numatyti preliminarūs geros mokyklos veiklą apibrėžiantys rodikliai: mokinio galimybės rinktis dalykus bei užsiėmimus, fizinis ir emocinis saugumas mokykloje, švietimo pagalbos, savivaldos veiksmingumas, mokyklos aplinka bei mokyklos turimos šiuolaikinės mokymo priemonės. Pasak viceministro, būtinybė peržiūrėti geros mokyklos požymius nusakančius rodiklius iškilo dar praėjusiais mokslo metais.
Gimnazijų reitingai pagal dalykus
Žurnalas „Reitingai“ pristatė gimnazijų vertinimą pagal dalykus. Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudarytame dalykiniame reitinge matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Klaipėdos licėjus ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Lietuvių kalbos reitinge geriausios LSMU gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija bei Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Šios minimos mokyklos: Vilniaus V. Sirokomlės gimnazija, Vilniaus S. Konarskio gimnazija, Vilniaus V. Kačialovo gimnazija, Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazija, Šalčininkų rajono Jašiūnų M. Balinskio gimnazija, Vilniaus A. Puškino gimnazija ir Vilniaus rajono Maišiagalos J. Obremskio gimnazija.
Taip pat skaitykite: Funkcijos Šiauliuose
Istorijos geriausiai išmoko KTU gimnazija, „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus V. Kačialovo gimnazija, biologijos - KTU gimnazija, Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus ir Kauno jėzuitų gimnazija. Pagal informatikos reitingą pirmavo Kaišiadorių rajono Rumšiškių A. Baranausko gimnazija, Vilniaus A. Puškino gimnazija, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija ir Klaipėdos licėjus, o chemijos - „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus. Fizikos geriausiai išmoko „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Vilniaus licėjus, Šv. Juozapo mokykla Vilniuje, KTU gimnazija, tuo metu anglų kalbos - KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija bei Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Geografiją geriausiai laikė KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazija, LSMU gimnazija, tuo metu ekonomikos ir verslumo - Kauno jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus V. Kačialovo gimnazija. Filosofijos pagrindų geriausiai išmoko Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno J. Jablonskio gimnazija, Ignalinos Č. Kudabos gimnazija ir Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija.
2025 metų laidos abiturientai yra pirmoji karta, kuri nuo 2023-ųjų mokėsi pagal atnaujintą bendrojo ugdymo programą ir laikė į dvi dalis išskaidytus valstybinius brandos egzaminus. Dalykiniame vertinime pateiktas bendras abiejų dalių vidurkis. Dalykiniame reitinge pateikiami ne visų 350 Lietuvos gimnazijų vidurkiai, o tik 60-ies gimnazijų, kurių abiturientai atskiruose dalykuose pasirodė geriausiai.
Mokyklų finansavimas
Anot žurnalo „Reitingai“ vadovo pastaraisiais metais ženkliai išaugo skirtumas tarp įvairioms Lietuvos mokykloms skiriamo finansavimo. „Anksčiau išlaidos vienam mokiniui įvairiose Lietuvos mokyklose skirdavosi tris ar keturis kartus, o dabar mes jau artėjame prie šešių kartų“, - teigė jis. G. Sarafino teigimu, būtent pastarųjų lėšų paskirstyme nėra jokios sistemos. Anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus, blogiausia tai, jog mokykloms skiriamų lėšų kiekis visiškai atsietas nuo ugdymo kokybės.
Aukštųjų mokyklų reitingai
Įvertinus darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimą bei vidutines pajamas, geriausių abiturientų pasirinkimus ir kitus rodiklius, Vilniaus universitetas šiemet pirmavo 40-yje bakalauro ir vientisųjų studijų krypčių bei 37-iose magistrantų rengimo kryptyse. Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas, pirmavęs 11-oje bakalauro ir 11-oje magistrantūros studijų krypčių, bei Kauno technologijos universitetas, lyderiavęs septyniose bakalauro ir 13-oje magistrantūros krypčių.
Tarp kolegijų šiemet ir toliau pirmauja Vilniaus kolegija, lyderiavusi 20-yje profesinio bakalauro studijų krypčių. Antroje vietoje liko Kauno kolegija, pirmavusi devyniose studijų kryptyse.
G. Sarafino kritika švietimo sistemai
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas piešė liūdną sistemos vaizdą. Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, jūra problemų yra ir kalbant apie įtraukųjį ugdymą. Pasak jo, Tūkstantmečio mokyklų programa tampa parodija. Kalbant apie mažų mokyklų perspektyvas, pasak „Reitingų“ redaktoriaus, vėl laukia iššūkiai. Jo vertinimu, tai yra ydinga praktika, kai tarpuvaldžio sprendimai pakenkia daugybės vaikų ateičiai.
Mokyklos juda skirtingomis kryptimis. Pasak jo, tas atsispindi ir statistikoje. „Reitingų“ pateikiamose lentelėse matyti, kad vienose mokyklose vaikai su specialiaisiais poreikiais sudaro 5 proc., kitose - 15 proc., kitose - 30 proc., dar kitose - 40 ar 45 proc. mokinių. Bet yra ir tokių, kur jų nėra. „Dėl to, kad mokyklos priima skirtingą kiekį vaikų su spec. poreikiais, jos juda į skirtingą pusę. Tad netolimoje ateityje skirtumai tarp mokyklų mūsų šalyje bus nesuvokiami, nes vienoje lygoje atsidurs mokykla, kurioje vaikai su spec. ugdymo poreikiais sudaro 30 proc., ir visiškai kitoje lygoje - mokykla, kurioje vaikai su spec. poreikiais sudaro vieną ar nulį procentų“, - teigė G. Sarafinas.
Miestas tas pats, bet švietimo lygis - skirtingas. Mokyklos, anot „Reitingų“ analitikų, nebuvo ir nebus vienodos. Kartu jie pastebi, kad vaikams iš regionų vis sunkiau pasiekiamos medicinos, odontologijos ar gyvybės mokslų studijos. Tyrimas atskleidė švietimo įstaigų finansavimo netolygumus.