Sportas yra ne tik fizinis, bet ir psichologinis iššūkis. Norint pasiekti aukštų rezultatų, būtina ne tik treniruoti kūną, bet ir stiprinti protą. Štai čia į pagalbą ateina taikomoji sporto psichologija. Ši sritis nagrinėja psichologinius veiksnius, kurie daro įtaką sportininkų pasirodymui, ir siūlo praktinius metodus, padedančius sportininkams, treneriams ir net teisėjams siekti sėkmės.
Sporto psichologijos ištakos ir raida
Sporto psichologijos šaknys siekia senovės Graikiją, kai sporto varžybos buvo svarbi visuomeninio gyvenimo dalis. Tuo metu buvo tikima, kad intensyvūs išgyvenimai gali padėti išlaisvinti vidinį sąstingį. Sportas buvo suvokiamas kaip priemonė, padedanti stiprinti kūną ir sielą.
Per pastaruosius 80 metų sporto psichologija išaugo į platų lauką, apimantį psichologiją, sportininkų ir trenerių konsultavimą, sporto mediciną ir sporto mokslą. Tačiau tik per pastaruosius 25 metus ji buvo integruota į šiuolaikines sporto programas. Vienas iš svarbiausių sporto psichologijos tyrinėjimo objektų yra sportinė sėkmė, maksimalus rezultatas sporte, psichologiniai veiksniai, lemiantys pergales.
Kas yra sporto psichologas ir ką jis daro?
Sporto psichologas - tai specialistas, kuris padeda sportininkams, treneriams ir komandoms optimizuoti savo psichologinę būseną, kad jie galėtų pasiekti geriausių rezultatų. Psichologas gali dirbti su grupe sportuojančių sportininkų, dažniausiai tai būna praktiniai arba teoriniai seminarai ir toks darbas kiek mažiau veiksmingas gerinant kiekvieno individualaus sportininko pasirodymą, bet vėlgi naudingas grupės mikroklimatui.
Pagrindinė sporto psichologo užduotis yra kurti pozityvų ir realistišką požiūrį į sporto psichologiją. Jis padeda sportininkams susikoncentruoti ties užduotimi, atsipalaiduoti ir valdyti stresą. Sporto psichologas įvertina sportininkų būklę, įskaitant koncentraciją, informacijos įsisavinimą, sąmoningumo lygį, pasitikėjimą savimi ir sprendimų priėmimo stilių. Įvertinus paaiškėja, ką reikia koreguoti. Tuomet - konsultacijos, specializuotos pratybos, pvz., greito poilsio technikos, kiti naudingi pratimai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Psichoterapeutė Rinalda yra viena iš sporto psichologijos specialisčių Lietuvoje. Ji konsultuoja profesionalius sportininkus, dirba su „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda ir sportininkais iš Italijos futbolo komandos „Juventus“. Rinalda testuoja FIBA teisėjus ir kuria „sėkmės lydimo teisėjo psichologinį profilį“. Dalį metodų šiam profiliui identifikuoti p. Rinalda sukūrė pati, dalį perėmė iš JAV karinių pajėgų, - karių psichikai įvertinti ten jie naudojami daugiau nei tris dešimtmečius, o pastaraisiais metais pradėti taikyti Europoje, didelėse verslo įmonėse.
Sporto psichologo darbo metodai
Sporto psichologai naudoja įvairius metodus, siekdami padėti sportininkams tobulėti. Štai keletas iš jų:
- Psichologinis įvertinimas: Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu.
- Psichologinių įgūdžių mokymas: Tai relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai.
- Į problemą orientuotas darbas: Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų.
- Konsultavimas: Tai sportininko pokalbis akis į akį su psichologu. Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo.
Psichologiniai įgūdžiai sporte
Angliškai kalbančių šalių sporto psichologijoje sąvoka „psichologiniai įgūdžiai“ plačiai paplitusi. Psichologiniai įgūdžiai nėra įgimti, todėl juos lavinti gali ir turi kiekvienas sportininkas, norintis siekti aukštesnio meistriškumo.
Svarbiausi psichologiniai įgūdžiai:
- Tikslų išsikėlimas
- Vaizdinių kūrimas
- Teigiamas mąstymas ir vidinė kalba
- Dėmesio kontrolė
- Psichinės energijos valdymas (atsipalaidavimas/ mobilizavimasis)
- Sprendimų priėmimas
Sporto psichologija ir komandos dvasia
Dirbant su komanda svarbu stebėti ir kurti jos atmosferą. Tačiau galutinį rezultatą lemia visuma, kai kiekvienas su komanda susijęs žmogus savo darbą atlieka profesionaliai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Ypatingas dėmesys dirbant su sportininkais skiriamas dėmesio koncentracijai. Dėmesio koncentracija krepšinyje turi dvi dimensijas - platų ir siaurą aikštelės matymą. Krepšininkas kartais turi susikoncentruoti ir matyti visą aikštelę, o kartais - susikoncentruoti į smulkias detales, uždavinius, kuriuos greitai vykdyti jam padiktuoja situacija.
Sporto psichologija ir teisėjai
Sporto psichologija gali būti naudinga ne tik sportininkams ir treneriams, bet ir teisėjams. Pavyzdžiui, Rinalda testavo keturių FIBA pasaulio čempionatų teisėjų komandas.
Teisėjų testavimas apima koncentracijos ir tarpasmenines fundamentalias charakteristikas. Vertinant išskiriamos stipriosios savybės ir tos, su kuriomis reikėtų padirbėti. Tyrimas parodė, jog stipriausios valdančiosios charakteristikos yra maksimali kontrolė - sugebėjimas kontroliuoti žaidimą; dėmesys detalėms, kurios lemia žaidimo kokybę; dėmesio koncentracija, pasitikėjimas savimi, sugebėjimas dirbti komandoje, savikontrolė.
Sporto ir verslo paraleles
Versle, kaip ir sporte, galioja tos pačios taisyklės. Sporte yra žaidimo taisyklės, treneriai, žaidėjai ir teisėjai. Versle lygiai taip pat - savos žaidimo taisykles. Įmonės vadovas - žaidimą kontroliuojantis teisėjas, padalinio ar skyriaus vadovas - treneris, o darbuotojai - žaidėjai.
Ir sporte, ir versle stipri konkurencija: tarp komandų, tarp tos pačios komandos žaidėjų ir t. t. Savybės, padėjusios teisėjams tapti elitiniais, o verslininkams - veikti sėkmingai: emocinė elegancija, tinkami bendravimo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, teisėjo kaip žmogaus patikimumas, kitaip tariant, - žmogiškasis jo autoritetas, reputacija.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Emocinė elegancija
Emocinė elegancija lemia tinkamo fokuso pasirinkimą, dėmesio koncentraciją, mobilizavimą, savivoką. Emocinės elegancijos pamatas yra supratimas to, ką žmogus jaučia, ir kaip tai susiję su tuo, ką jis daro, kalba, elgiasi. Tai jausmo atpažinimas savyje ir kituose, jo pripažinimas ir mokėjimas su juo gyventi, kontroliuoti jį.
Žlugimo priežastys
Priežastys, galinčios lemti tiek įmonių vadovų, tiek sportininkų žlugimą: arogancija, neigimas, godumas.
Arogancija - tai pasaulio susiaurinimas iki savęs. Tai išdidumas, pasipūtimas, susireikšminimas, susikoncentravimas į save patį. Neigimas būdingas žmonėms, kurie visada turi savo tiesas. Godumas yra labai reikšminga žudanti savybė. Dažnas žmogus nenori, nemoka, neturi gebėjimo dalintis, pradedant patirtimi, žiniomis, pinigais, meile, baigiant kamuoliu.
Kaip kreiptis į sporto psichologą?
Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informaciją apie psichologus tenka susirasti patiems - čia pagelbėja pažįstami (pvz., sportininkai anksčiau dirbę su sporto psichologais), klubas ar sporto mokykla, kuriose treniruojasi sportininkas (kai kurios iš jų turi savo psichologus), ar paieška internete.
tags: #taikomoji #sporto #psichologija