Šiaulių irklavimo istorija - tai ne tik sportinių pasiekimų metraštis, bet ir bendruomenės entuziazmo, atsidavimo bei nuolatinio tobulėjimo kelias. Šiame straipsnyje apžvelgsime Talšos irklavimo klubo bei kitų Šiaulių irklavimo organizacijų istoriją, jų indėlį į regiono sportinį gyvenimą ir reikšmę ugdant jaunuosius sportininkus.
Irklavimo tradicijų pradžia Šiauliuose
Šiaulių irklavimo istorija prasidėjo dar 1954 metais, kai tuometinio „Elnio“ direktorius M. Pirmaitis ir sporto kolektyvo vadovai, pasitarę su irklavimo sporto veteranais A. Šiauliečių iniciatyvą palaikė LSD „Žalgirio“ Centro Taryba, skyrę dvi mokomąsias akademines keturvietes valtis. Tuomet Talkšos ežeras atgijo, o krepšinio aikštelėje buvo pastatytas vagonėlis valtims sudėti. „Elnio“ stalių dirbtuvių stalius Kostas Kirijanovas irkluotojams pagamino dvidešimt turistinių baidarių.
J. Geringsonas pamena, kad šiauliečiai irklavimą labai pamėgo, o pirmieji startai tais pačiais 1954 metais respublikos pirmenybėse buvo gana sėkmingi - iškovotos prizinės vietos prieš Kauno ir Klaipėdos irkluotojus. Įdomu tai, kad visos pirmosios baidarės „Skif“ turėjo savo pavadinimus, pavyzdžiui, „Vargelis“, „Jūratė“, „Delfinas“, keturvietė - „Svajonė“.
Irklavimo veiklos atgimimas po nepriklausomybės atkūrimo
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, irklavimo veikla persikėlė į sporto mokyklą „Atžalynas“. Ši mokykla tapo svarbia baze, kurioje jaunieji sportininkai galėjo tobulinti savo įgūdžius ir siekti aukštų rezultatų.
Naujų klubų įkūrimas ir Šiaulių irklavimo federacijos įsteigimas
- 2004 m. sausio 22 d. buvo įregistruotas irklavimo sporto klubas "Gintarinis irklas", kurio vadovu iki šiol yra Stasys Valauskas.
- 2009 m. kovo 26 d. buvo įsteigtas Talšos irklavimo sporto klubas, kuriam vadovauja Alis Strižka.
- 2010 m. rugpjūčio 26 d. buvo įregistruota Šiaulių irklavimo federacija.
Abu klubai ir Šiaulių irklavimo federacija yra Lietuvos irklavimo federacijos nariai. Šios organizacijos suvienijo irklavimo entuziastus, trenerius ir sportininkus, siekiančius populiarinti ir plėtoti šią sporto šaką Šiaulių regione.
Taip pat skaitykite: Ataskaita apie Olimpiadų Šventę
Talkšos ežero atgimimas ir tarptautinės klasės irklavimo trasos įrengimas
2013 metais pilnai užbaigtas Talkšos ir Ginkūnų ežerų sujungimas, išgilintos seklumos ir po visų tvarkymo darbų ežero vanduo sukeltas iki reikiamo lygio, kad būtų galima įrengti 2000 m. irklavimo trasą. Šiaulių miesto savivaldybė, suvokdama, kad Talkšos ežeras yra unikalus tuo, kad randasi miesto centre, o ežero ilgis šiuo metu viršyja 2500 m, priėmė sprendimą ir įrengė Tarptautinius standartus atitinkančią 2000 m. irklavimo trasą.
Šiuo metu jau įrengta trasos infrastruktūra:
- Naujas 2000 m. finišo bokštelis
- Starto namelis
- Sutvarkyti tilteliai
- Irkluotojų bazės teritorija
Ši moderni irklavimo trasa tapo puikia vieta treniruotėms ir varžyboms, pritraukiančia sportininkus iš visos Lietuvos ir užsienio.
Neseniai Talkšos pakrantėje, Žvyro gatvėje, prasidėjo Irklavimo bazės elingo statyba. Jau sukalti poliniai pamatai. Pernai Kūno kultūros ir sporto departamentas šiam projektui skyrė 40 tūkst. eurų. Visa objekto vertė - 624 tūkst. eurų.
Irklavimo varžybos Šiauliuose: tradicijos ir nauji renginiai
Šiaulių irklavimo federacija, siekdama savo pagrindinio tikslo - vystyti ir propaguoti irklavimą Šiaulių regione kartu su Šiaulių sporto mokykla „Atžalynas“ bei Šiaulių miesto savivaldybės administracija, sporto klubais „Gintarinis irklas“ ir Talšos irklavimo sporto klubas, vykdo irklavimo varžybas gerai įrengtoje 2000 m. trasoje.
Taip pat skaitykite: Aktyvus laisvalaikis prie Talkšos ežero
Šiauliuose vyksta įvairios irklavimo varžybos, pritraukiančios dalyvius iš įvairių amžiaus grupių. Štai keletas pavyzdžių iš 2017 metų:
- 2017 m. gegužės 6 d. - Sporto mokyklos "Atžalynas" taurė.
- 2017 m. birželio 4-5 d. - Tarptautinė „Salduvės“ regata, skirta Saulės mūšio 780-mečiui paminėti, LIF Taurės II etapas ir Lietuvos moksleivių pirmenybės. Dalyviai atstovauja visas amžių grupes 2000 m. trasoje.
- 2017 m. liepos 22 d. - Atviros Šiaulių m. pirmenybės.
- 2017 m. rugsėjo 7-8 d. - Šiaulių miesto dienų Taurė (Šiaulių dienos 2017), skirta FISA 125-mečiui paminėti. Visos amžių grupės 2000 m., meistrai 1000 m. (visos valčių klasės), Šiaulių m. pirmenybės.
Be šių tradicinių varžybų, Šiauliuose taip pat rengiamos baidarių ir kanojų irklavimo tarptautinės varžybos bei tradicinėmis tapusios „Vikingų“ ir „Drakonų“ valčių varžybos.
Šiaulių irkluotojų pasiekimai: Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko olimpinė bronza
Šiaulių irklavimo istorija neatsiejama nuo garsaus dueto - Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko. 2016 metais Rio de Žaneire jie savo pavardes amžiams įrašė į Lietuvos sporto istoriją, tapdami olimpiniais bronzos medalininkais dvivietėje baidarėje.
Šiauliečių sportinis kelias buvo išskirtinis. Dar vaikystėje Talkšos ežere pradėję mėgautis irklavimu ir pasiekę neblogų rezultatų pasaulio jaunimo čempionatuose, sulaukę pilnametystės, kai, atrodė, čia pat pripažinimas ir planetos vyrų varžybose, baidarės partneriai pasuko skirtingais keliais ir nėrė į mokslus. Aurimas penkerius metus Vilniaus universitete studijavo teisę, jis pasirinko baudžiamosios teisės kryptį. Edvinas Šiaulių universitete mokėsi verslo administravimo. Geri bičiuliai susitikdavo tik per vasaros atostogas, bet nė vienam nekilo mintis sėsti ir vėl drauge irkluoti.
Drauge irklavo nuo trylikos metų. „Iš baidarės išlipome, nes tuo metu nejutome, kad esame kam nors reikalingi. Šio amžiaus pradžioje Lietuvoje jau buvo gerų baidarininkų, o mes jauni, nors perspektyvūs, mažai kam rūpėjome - nebuvo finansavimo, nevykome į treniruočių stovyklas, tad nutarėme susitelkti į studijas“, - pasakoja E. Ramanauskas. A. Lankas antrina ilgamečiam partneriui: „Pasaulio jaunimo čempionate tuomet buvome šešti. Lietuvai tai buvo puikus rezultatas, bet jei jis niekam nebuvo įdomus, tai ir mes nusprendėme ieškotis kitos veiklos.“
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Etapas, kai per dienas nesiskirdavo su baidare ir irklais, liko tik smagus, bet miglotas prisiminimas. Juos jau skyrė ne tik skirtingos veiklos, bet ir Lamanšo sąsiauris, nes studijas baigęs Edvinas išvyko į Jungtinei Karalystei priklausančią Didžiosios Britanijos salą, o Aurimas liko Lietuvoje.
Bet tada, kai jau, atrodė, viskas seniai prarasta, abu vėl nusprendė drauge irkluoti, o po kelerių metų pasiekė įspūdingiausią karjeros laimėjimą - Rio de Žaneiro olimpinę bronzą.
Į žaidynes nei A. Lankas, nei E. Ramanauskas daugiau taip ir nenuvyko, nors abu dar puoselėjo tokią svajonę. Kai šiemet nepavyko patekti į olimpinį Paryžių, abu nusprendė, kad jau atėjo laikas sustoti, ir vienas po kito socialiniuose tinkluose paskelbė apie karjeros pabaigą.
„Tai buvo nelengvas sprendimas, nes kartą jau buvau išėjęs, kaip maniau, visam laikui. Bet dabar suprantu, kad į profesionalųjį sportą tikrai daugiau niekada negrįšiu. Prieš apsispręsdamas turėjau susikaupti ir apmąstyti visą karjerą, laimėjimus“, - paaiškina A. Lankas.
Baidarių irklavimas abiem buvo ne tik darbas, bet ir širdžiai itin mielas užsiėmimas. Buvo daug alinančio darbo, bet jį atpirkdavo svaiginamas džiaugsmas po pergalių.
„Mūsų sprendimas trauktis brendo ilgai. Abu artėjame prie 40-mečio, mūsų sportas nėra lengvas - persekioja ir traumos, ir treniruočių krūviai dideli, o bėgant metams atsigauti reikia daugiau laiko. Sportininkai - kaip manekenės, turi galiojimo laiką ir anksčiau ar vėliau privalo priimti tą sunkų sprendimą trauktis“, - tvirtina E. Ramanauskas.
Šis duetas įkvėpė daugybę jaunų sportininkų siekti savo svajonių ir įrodė, kad atsidavimas, sunkus darbas ir tikėjimas savimi gali atvesti į aukščiausias sporto viršūnes.
Šiaulių irklavimo ateitis: nauji talentai ir ambicingi tikslai
Šiaulių irklavimo klubai ir organizacijos toliau aktyviai dirba, ugdydami naują irkluotojų kartą. Sporto mokykla „Atžalynas“ ir toliau yra svarbiausia jaunųjų talentų kalvė, o moderni irklavimo trasa Talkšos ežere suteikia puikias sąlygas treniruotėms ir varžyboms.
Organizatorius - Šiaulių sporto centras „Atžalynas“. Varžybos vykdomos Talkšos ežere, sporto centro „Atžalynas“ irklavimo sporto bazėje, adresu Žvyro g. Varžybų vyr. sekretorius - Gabrielė Čerepokaitė (Šiauliai). Komandinės paraiškos pagal nustatytą formą, patvirtintos gydytojo ir su dalyvių parašais apie mokėjimą plaukti, pateikiamos vyr.
Šiemet sueina 60 metų, kai Šiauliuose pradėjo gyvuoti irklavimas. Šis jubiliejus ypač svarbus Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ sargui Jurgiui Geringsonui - irkluotojui veteranui, ilgamečiam Šiaulių irklavimo treneriui, išugdžiusiam pasaulio čempionu tapusį Artūrą Vietą ir prisimenančiam ne vieną šmaikščią istoriją. J.
Nors dabartinė situacija irklavimo sporte nėra ideali, J. Geringsono teigimu, Šiauliuose viskas palikę nuo 1968 metų. Būta kalbų apie naujos irklavimo bazės statybą, tačiau J.
A. Navickas yra surinkęs kiekvienų metų šiauliečių irkluotojų pasiekimus Lietuvos ir kituose čempionatuose, pradedant 1954 metais ir tęsiant iki šių dienų. „Įvykius stengiausi surikiuoti eilės tvarka pagal datą. Faktai suskirstyti dešimtmečiais“, - sakė A. A. Navicko svajonė - „Atžalyno“ irklavimo bazės teisėjų kambaryje įrengti irklavimo muziejų.
Sujungus visų irklavimo entuziastų pastangas, Šiaulių irklavimas turi visas galimybes toliau sėkmingai vystytis ir garsinti miesto vardą Lietuvoje bei pasaulyje.
Šiaulių Jachtklubo Istorija
Šiaulių Jachtklubas, įkurtas dar tarpukario Lietuvoje, turėjo svarbų vaidmenį populiarinant vandens sportą regione. 1937 m. gruodžio 12 d. buvo numatomas čiuožyklos atidarymas. Spėjama, kad dėl geros šalnos pasiseka šioj čiuožykloj pagaminti puikų, lygų, slidų ledą. Ežero čiuožykloje numatoma įrengti aikštelę ledo ritulio treniruotėms, o čiuožykloje mieste padaryti aikštę specialiai ledo ritulio rungtynėms pravesti.
Iki 1940 m. Šiauliuose buriavimo bazė buvo prie Talkšos ežero. Čia stovėjo medinis pastatas, kuriame buvo laikomas buriuotojų inventorius, laiveliai. Ši bazė turėjo dvi „Olimpik“ klasės joles ir vieną laisvos klasės burvaltę, vadinamą vanderjolę. Buvo ir irklinių valčių. Nuo 1940 m. Šiauliuose padaugėjo žmonių, užsiimančių buriavimu.
Nacių okupacijos metais, Šiaulių buriuotojų veikla nenutrūko. Likę Šiaulių jachtklubo nariai ir jūrų skautai susibūrė į klubą ir veikė toliau vadovaudamiesi senais tarpukario Lietuvos įstatymais, važiuodavo buriuoti į Rėkyvos ežerą, rengė teorinius mokymo kursus pradedantiesiems buriuotojams. Buriavimas Šiaulių mieste vyko Talkšos ežere, o nuo 1942 m. - Rėkyvos ežere.
1942 m. vasario mėnesio pradžioje Šiaulių sporto apygardos patalpose buvo įkurtas miesto buriavimo sporto komitetas. Jo pirmininku tapo buvęs jūrų skautas, aktyvus buriuotojas, advokatas Martynas Brakas (1907-2000). Tų pačių metų vasario mėnesį Šiauliuose, Rūdės g. 19, buvo įsteigtas buriavimo sporto klubas, kuriam vadovavo Lietuvos aviacijos lakūnas Stasys Bulota (1913-1982). Klube susibūrė apie 40 buriuotojų.
Karo metais Šiaulių buriuotojų klubo iniciatyva buriavimas, kaip sporto šaka buvo sėkmingai vystomas Rėkyvos ežere. Tarpukario žymesni Šiaulių buriuotojai Martynas Brakas, Stasys Bulota, Stasys Nikolajevas, Jonas Strižinas, Romualdas Veitas, V. Skvirblys, Paškevičius, ir kt. Kaune besimokantys universiteto studentai Juozas Šliažas, Jonas Žilevičius, Povilas Garbauskas, Eugenijus Pažarauskas, kaunietis Vytautas Zelenkevičius-Zelenis ir kt. karo metais buriavo ne tik Nemune, bet ir Šiauliuose, Rėkyvos ežere.
Šiauliuose esantis Talkšos ežeras dėl savo konfigūracijos ir nedidelio dydžio nelabai tiko buriavimui, todėl 1939 metais buriuotojai persikėlė buriuoti į Rėkyvos ežerą.
1942 m. birželio 29 d. Rėkyvos ežere įvyko pirmoji buriavimo sporto šventė. Buvo surengtos jolių lenktynės - regata. Regatoje dalyvavo trys jolės, kurias puikiai valdė šiauliečiai buriuotojai Stasys Nikolajevas, Olegas Truchanas ir Jonas Žilevičius. Pirmas atplaukė O. Truchanas (Tamulaitienė R., Veršinskienė N., Misevičius J. Šiaulių sportas (istorijos metmenys).- K.: „Aušra“, 1998, p. 46). Tų pačių metų rugpjūčio 9 d., sekmadienį, 14 val., Šiaulių buriuotojai Rėkyvos ežere prie senelių prieglaudos surengė antrą šiais metais buriavimo iškylą-regatą.
Šiaulių Jachtklubo veikla, nors ir patyrusi įvairių iššūkių per istoriją, paliko reikšmingą pėdsaką Šiaulių sportiniame gyvenime, skatinant buriavimo ir kitų vandens sporto šakų populiarumą regione.
Talšos Irklavimo Sporto Klubas šiandien
Talšos Irklavimo Sporto Klubas (kodas 302326325) buvo įkurta 2009-04-02. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. 2024 metais Talšos Irklavimo Sporto Klubas pardavimo pajamos siekė 990 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -109 Eur. Šiuo metu Talšos Irklavimo Sporto Klubas įsikūrusi adresu Trakų g.