Dailusis čiuožimas - tai sporto šaka, kurioje susipina atletiškumas, menas ir gracija. Tai ne tik sportas, bet ir menas ant ledo, reikalaujantis atsidavimo, talento ir nuolatinių treniruočių. Šiame straipsnyje nagrinėsime Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) istoriją, jos vaidmenį dailiojo čiuožimo pasaulyje ir dailiojo čiuožimo raidą Lietuvoje.
Dailusis Čiuožimas: Kas Tai?
Dailusis čiuožimas - tai judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai.
Varžybos vyksta 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Skiriamos šios rungtys:
- Pavienis (atskirai vyrų, moterų)
- Porinis
- Šokiai ant ledo (mišriųjų porų)
Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis. Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atliekant šokių ant ledo programą, čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio.
Dailiojo Čiuožimo Istorija Pasaulyje
Dailusis čiuožimas atsirado Nyderlanduose. Minimas jau XII amžiuje. Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas įkurtas 1742 m. Edinburge (Škotija). Dailiojo čiuožimo Europos čempionatai rengiami nuo 1891 m., pasaulio - nuo 1896 m.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
Į olimpinių žaidynių programą dailusis čiuožimas įtrauktas nuo 1908 m. (moterų ir vyrų pavienis, porinis čiuožimas), nuo 1976 m. ir šokiai ant ledo. Nuo 2014 m. į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo.
Žymiausiame XX a. Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijoje labai populiarus sinchroninis čiuožimas. 1957 m. pirmą kartą pademonstruotas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tarptautinė Čiuožimo Sąjunga (ISU)
1892 m. įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (angl. International Skating Union, ISU), kuri 2022 m. vienijo 101 narį iš 80 šalių. ISU yra pagrindinė organizacija, reglamentuojanti dailųjį čiuožimą visame pasaulyje. ISU nustato taisykles, organizuoja varžybas ir skatina šio sporto plėtrą.
1906 m. ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. Nuo 1908 m. į pasaulio čempionatų programą įtrauktas porinis čiuožimas, nuo 1952 m. - šokiai ant ledo.
Dailusis Čiuožimas Lietuvoje: Nuo Pirmųjų Žingsnių Iki Tarptautinių Arenų
Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923 m., o pirmosios varžybos įvyko 1924 m. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas, tačiau dėl oro sąlygų ir natūralaus ledo trūkumo varžybos nebuvo rengiamos reguliariai. Kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937 ir 1940 metais.
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Čempionai Iki Antrojo Pasaulinio Karo
Pirmieji Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai vyko ant natūralaus ledo, todėl jų datos priklausė nuo oro sąlygų. Štai kas tapo čempionais:
Pavienis vyrų:
- K. Kalvaitis (1931)
- L. Zeikus (1932)
- V. Ignatavičius (Ignaitis; 1937, 1940)
Pavienis moterų:
- M. Jungferienė (1931)
- O. Paplauskaitė (1932)
- F. Zeikuvienė (1937, 1940)
Porinis čiuožimas:
- A. Mikulskytė ir K. Mickevičius (1931)
- O. Paplauskaitė ir O. Tylius (1932)
- Dornaitė ir K. Mickevičius (1937)
- F. Zeikuvienė ir K. Mickevičius (1940)
1929 ir 1935 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo Baltijos šalių studentų (SELL) žaidynėse, 1937 m. - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 m. čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė.
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
1941 m. Vincas Ignaitis dalyvavo SSRS dailiojo čiuožimo čempionate ir užėmė 4 vietą.
Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Raida Po Antrojo Pasaulinio Karo
Nuo 1951 m. vėl pradėti rengti Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 m. Kaune, o 1963 m. Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos, kurios padėjo ugdyti naują sportininkų kartą. 1976 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla, o 1991 m. Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare. Nuo 1992 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
1959 m. Marija Daugėlaitė įkūrė visuomeninę Vaikų dailiojo čiuožimo mokyklą Kaune, 1963 m. tokia mokykla įkurta Vilniuje. 1976 m. Kaune pradėjo veikti dirbtinio ledo čiuožykla (iniciatorius Alfonsas Žalys), 1977 m. Vilniuje pastatytuose sporto rūmuose įvyko SSRS čempionatas. 1983 m. Povilas Vanagas SSRS jaunučių dailiojo čiuožimo čempionate užėmė 3 vietą.
Žymiausi Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Atstovai
Lietuva gali didžiuotis išugdžiusi ne vieną aukšto lygio dailiojo čiuožimo sportininką. Tarp jų išsiskiria:
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: Ši ledo šokėjų pora yra vieni žymiausių Lietuvos sportininkų. Jie dalyvavo net 5 žiemos olimpinėse žaidynėse: XVI (1992 Albervilis) užėmė 16 vietą, XVII (1994 Lilehameris) - 12 vietą, XVIII (1998 Naganas) - 8 vietą, XIX (2002 Solt Leik Sitis) - 5 vietą ir XX (2006 Turinas) - 7 vietą. Daugkartiniai Lietuvos čempionai, 2000 ir 2006 m. iškovojo Europos, 2000 m. pasaulio čempionatų bronzos medalius.
Katrina Kopely (Katherine Copel) ir Deividas Stagniūnas: Kartu čiuožiantys nuo 2006 m., 2009 m. Europos čempionate užėmė 12 vietą, pasaulio čempionate - 14 vietą ir iškovojo Lietuvai kelialapį į 2010 m. žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje.
Kiti žymūs sportininkai: Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, Lilija Žalytė‑Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas).
Lietuva Tarptautiniuose Čempionatuose XXI Amžiuje
Nuo 1992 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkai nuolat dalyvauja aukščiausio lygio varžybose ir siekia gerinti savo pasiekimus.
2024 m. Europos Dailiojo Čiuožimo Čempionatas Kaune: Naujas Puslapis Lietuvos Istorijoje
2024 m. sausio 10-14 dienomis Kaune įvyko istorinis įvykis - pirmą kartą Lietuvoje surengtas Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Šis čempionatas ne tik suteikė galimybę Lietuvos žiūrovams iš arti pamatyti aukščiausio lygio sportininkų pasirodymus, bet ir paskatino susidomėjimą dailiuoju čiuožimu šalyje.
Pasirengimas čempionatui vyko vos pusmetį, nes teisę rengti čempionatą Lietuva gavo tik įpusėjus birželiui, po to, kai Vengrija atsisakė šios teisės. LČF turėjo suburti komandą, rasti lėšų ir sukurti strategiją. Čempionato varžybos vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje, kuri buvo pripažinta puikiai tinkančia tokio lygio varžyboms. Kita treniruočių arena buvo Kauno ledo rūmai, atidaryti 2021 m. sausį.
Kaune varžėsi čiuožėjai iš daugiau nei 35 Europos valstybių. Buvo kovojama dėl medalių komplektų keturiose rungtyse - moterų, vyrų, porų ir šokių ant ledo. Lietuvai atstovavo penki čiuožėjai: šokėjai ant ledo Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė, o moterų solisčių varžybose dalyvavo Aleksandra Golovkina.
Čempionato atidarymo ceremonijoje pasirodė ukrainietė Aliona Savčenko, o gala programoje šoko Prancūzijos pora Gabriella Papadakis ir Guillaume‘as Cizeronas. Prie čempionato organizavimo prisidėjo daugiau nei 300 savanorių iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Čempionato logotipas simbolizavo Kauno miestą bei Nemuno ir Neries susiliejimą. Šūkis - „We want more“ (liet. - norime daugiau) - atspindėjo norą ir siekį daugybės dalykų.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors Lietuva turi gražių dailiojo čiuožimo tradicijų ir talentingų sportininkų, ši sporto šaka susiduria su tam tikrais iššūkiais:
- Infrastruktūros trūkumas: Daugelis miestų neturi tinkamų ledo arenų, o Vilniuje sportininkai treniruojasi per masinio čiuožimo seansus.
- Trenerių trūkumas: Lietuvoje trūksta aukšto lygio trenerių, ypač porinio čiuožimo ir ledo šokių specialistų.
- Finansiniai sunkumai: Treniruotės ir įranga yra brangios, todėl ši sporto šaka sunkiai prieinama daugeliui vaikų.
Nepaisant iššūkių, Lietuvos dailusis čiuožimas nestovi vietoje. Svarbu toliau investuoti į sporto infrastruktūrą, didinti finansavimą sportininkams ir treneriams, populiarinti dailųjį čiuožimą tarp jaunimo. 2024 m. Europos čempionato surengimas Kaune parodė, kad Lietuva gali organizuoti aukšto lygio tarptautines varžybas ir pritraukti didelį žiūrovų susidomėjimą.
Trenerių Patirtis: Gintarė Ašmenienė
Vilniuje augusi ir gyvenusi dailiojo čiuožimo trenerė Gintarė Ašmenienė niekada negalvojo, kad savo gyvenimą sies su netoliese esančiu miestu - Elektrėnais. Savo sportinį kelią pradėjusi neįprastai vėlai - sulaukusi vienuolikos metų - sportininkė įrodė, kad įdedant daug pastangų ir esant begaliniam norui įmanoma viskas - net per kelerius metus pasiekti lygį sportininkų, kurie sportuoja daugiau nei dešimtmetį. G. Ašmenienė, baigusi savo sportinę karjerą ir persikėlusi gyventi į Elektrėnus, čia įkūrė dailiojo čiuožimo klubą „Snaigės“ ir jau aštuonerius metus treniruoja šios sporto šakos sportininkus.
„Tai, ką matau savo auklėtiniuose, mane labai džiugina. Galiu pasakyti, kad auganti vaikų karta yra labai motyvuota. Ypač motyvuota yra dabartinė mažųjų karta. Vaikai labai stengiasi, tikrai yra labai darbštūs. Treniruočių metu matau jų pastangas ir įdedamą darbą“, - sako dailiojo čiuožimo trenerė G. Ašmenienė.
G. Ašmenienė prisimena, kad jai buvo vienuolika metų, tai buvo 2001 metais. Tada atidarė ledo rūmus Vilniuje ir jos mama ėjo teisėjauti į elementų varžybas. Tada ji pabandė pačiuožti, visai neblogai pavyko. Kartu su mama nutarė, kad lankys dailiojo čiuožimo būrelį. Jai labai patiko dailusis čiuožimas ir ši veikla ją labai įtraukė. Jau po poros metų pasiekė lygį vaikų, kurie čiuožė nuo trejų ar ketverių metų. Kiekvienais metais jai sekėsi vis geriau, vis rimčiau pradėjo į tai žiūrėti. Taip ir prasidėjo jos sportinis kelias.
Iki dailiojo čiuožimo išbandė nemažai sporto šakų. Bandė ir plaukimą, ir lengvąją atletiką, bet šios sporto šakos jos taip stipriai nesužavėjo ir neįtraukė taip, kad jas lankytų be sustojimų.
Pirmoje dienos pusėje eidavo į mokyklą, o po mokyklos važiuodavo tiesiai į treniruotę. Apie valandą ar kelias valandas treniruodavosi ant žemės, atlikdavo pratimus, o vėliau eidavo ant ledo. Čiuožimo treniruotė trukdavo valandą. Tada grįždavo namo jau vakare, apie 19-20 valandą, ruošdavo namų darbus, kuriuos užduodavo mokykloje, ir eidavo miegoti, o kitą dieną laukdavo tokia pati rutina. Varžybos vykdavo maždaug kas porą mėnesių, todėl reikėdavo treniruotis penkias ar šešias dienas per savaitę. Daug laiko čiuožimui ant ledo nebuvo, nes treniruotės buvo labai brangios, ledo nuoma kainavo labai daug.
Kiekvienos varžybos būdavo svarbios, nes ruošiantis joms įdėta labai daug laiko ir pastangų. Jos trenerė buvo Violeta Banienė.
2012 metais ar 2013 metų pradžioje Vilniuje mėnesį laiko pavadavo savo trenerę Violetą Banienę. Ten čiuožė ir kelios mergaitės iš Elektrėnų. Mes pabendravome ir jos mane pakalbino atvažiuoti į Elektrėnus dirbti su jomis. Ji iš pradžių prieštaravo, sakydama, kad dirbsime Vilniuje, kaip ir dirbame, bet po truputėlį išbandžiau jų pasiūlymą ir atvykau į Elektrėnus. Susirinko nemažai vaikų, todėl ir pradėjau dirbti čia. Iš pradžių treniravo klube, vėliau gavau kelias valandas tuometinėje Elektrėnų sporto mokykloje, vėliau sporto mokykla tapo Elektrėnų sporto centru ir dirba ten.
Apie trenerės kelią ji jau galvojo ir anksčiau, nes tuo metu jau studijavo Kaune, Lietuvos sporto universitete kūno kultūros ir choreografijos specialybę. Jau ketino tapti trenere, bet prisipažino, kad tikrai tokios minties, kad trenere dirbs Elektrėnuose, nebuvo. Pačioje pradžioje kuriant klubą buvo sunkiausias nuostatų rengimas, bet aš sulaukiau daug pagalbos. O vėliau didelis iššūkis buvo finansai.
Tie būdai nėra kažkokie ypatingi. Mes skelbiame, kad renkame naujas grupes. Vieni vaikai ateina išgirdę atsiliepimus iš pažįstamų. Taip pat kartais rašome straipsnius į laikraštį, kalbame apie savo pasiekimus varžybose, kai turime kuo pasigirti. Taip ir susirenka vaikai. Tokiame nedideliame mieste dailiojo čiuožimo sportininkų yra tikrai nemažai. Dabar pati treniruoja dvidešimt septynis sportininkus ir tai tikrai nėra mažas skaičius. Grupę sudaro didžioji dalis mergaičių. Kaip bebūtų gaila, berniukai pradeda dailųjį čiuožimą, pačiuožia iki kokių šešerių ar septynerių metų ir pereina į kitą sporto šaką, kuri Elektrėnuose yra numeris vienas - į ledo ritulį. Šiuo metu pas mane sportuoja du berniukai. Dauguma vaikinų į dailųjį čiuožimą ir ateina, kad išmoktų čiuožti. Dailusis čiuožimas yra labai tinkama sporto šaka, norint išmokti čiuožti, čia gaunami visi slydimo pagrindai.
G. Ašmenienė džiaugiasi, kad auganti karta yra labai motyvuota, ypač dabartinė mažųjų karta. Vaikai labai stengiasi, tikrai yra labai darbštūs. Treniruočių metu matau jų pastangas ir įdedamą darbą. Taip pat manau, kad auganti karta yra labai išauklėta, kultūringa, jie žino, ką reiškia pamoka, ką reiškia pagarba mokytojui, treneriui, tėvams. Aš pati labai džiaugiuosi tai matydama ir didžiuojuosi savo auklėtiniais.
Auklėtinių Pasiekimai
Greta Marija Čugunovaitė 2014 metais gruodžio mėnesį tapo Lietuvos jaunučių čempione. Praeitais metais Šiauliuose Kamilė Kijanskaitė užėmė antrąją vietą jaunių grupėje, Aniceta Vilčinskaitė iškovojo pirmąją vietą „Chiks“ grupėje. Kotryna Kubiliūtė yra iškovojusi trečiąją vietą „Chiks“ grupėje Latvijoje vykusiose varžybose.
Psichologinis Aspektas
Aš visada sakau, kad sportas prasideda ne nuo to, kad sportininkas visada yra pirmoje vietoje, bet nuo to, kaip sportininkas sugeba iš paskutinės vietos pereiti į pirmąją vietą. Aš visada stengiuosi įkvėpti savo auklėtinius, kad jei nepasisekė šį kartą, jau yra atskaitos taškas ir yra aišku, kiek reikia judėti į priekį, kad sportininkas būtų priekyje.
Taip, aš manau, kad treneris yra tikrai didelis autoritetas. Dėl šios priežasties reikia stengtis vaikams rodyti kuo geresnį pavyzdį. Treneriai vaikams turi įskiepyti meilę sportui, nes jei vaikui nepatiks treneris, jei jam nepatiks treniruotės koncepcija, jam nepatiks sportas, tai galbūt ateityje tai padarys įtaką ir tam, kad vaikui nepatiks joks sportas ir jis nebus fiziškai aktyvus. Todėl kiek tik sugebu aš stengiuosi įkvėpti savo sportininkus, kad jie pamiltų šį sportą.
Mokau savo auklėtinius atsakingumo, sportininkas turi suprasti, kad niekada negalima nuleisti rankų, kad reikia turėti sportinį ryžtą ir atkaklumą. O taip pat savo auklėtiniams visada akcentuoju draugiškumą. Nes draugiškas komandinis bendravimas yra neatsiejamas nuo dailiojo čiuožimo.
Lilija Vanagienė: Legenda Ir Įtaka
Lietuvos dailiojo čiuožimo siela vadinama Lilija Vanagienė. Ji pati jaunystėje buvo daugkartinė Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionė, skynė medalius ir šuolių į vandenį varžybose. Ilgametė LČF prezidentė nuo 2012 m. yra LTOK vykdomojo komiteto narė, Olimpinio komiteto viceprezidentė.
L. Vanagienė savo sūnų Povilą ir jo partnerę Margaritą Drobiazko lydėjo net į penkerias olimpines žaidynes.
Karjeros Pradžia
Povilas pradėjo čiuožti nuo trejų metų. Sulaukęs šešerių sūnus pareiškė, kad nori dalyvauti varžybose. Pasirinko linksmą muzikėlę. Ir kai sušoko, netekau žado: iš kur jis viską taip išmoko? Juk aš jo net netreniravau. Tada supratau - auga neeilinis talentas. Pradėjau vežtis jį į stovyklas kartu su vyresnėmis savo auklėtinėmis. Dirbome rimtai ir Povilas labai greitai progresavo, nuo 1982 m. septynerius metus iš eilės tapo Lietuvos vyrų čempionu. Jo porininke tapo Margarita Drobiazko, tuo metu išsiskyrusi su ankstesniu partneriu, jau patyrusi ledo šokėja. O Povilui teko nemažai mokytis iš naujo, nes pavienis čiuožimas ir ledo šokiai - labai skirtingi dalykai.
Menas Vs. Sportas: Pokyčiai Dailiajame Čiuožime
Per pastaruosius keletą metų dailiojo čiuožimo varžybos pasikeitė neatpažįstamai. Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai.
2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrai sklandžiai įveikė 8 keturgubus šuolius. Vankuverio olimpinėse žaidynėse keturgubų šuolių buvo vos 4. Būtent šiais metais pradėjo sparčiai keistis ir moterų sportas.
Po didžiausių sporte įvykusių skandalų Tarptautinė čiuožimo sąjunga (angl. International Skating Union (ISU)) nusprendė surasti kiek įmanoma objektyvesnį čiuožėjų vertinimo būdą. Pavyzdžiui, tam, kad galima būtų išvengti didelio teisėjų (ne)palankumo čiuožėjams, visi patys didžiausi ir patys mažiausi jų skiriami įvertinimai už vieną ar kitą šokio elementą nebūna įtraukiami į bendrą „įskaitą“. Dar vienas svarbus dalykas - kiekvienas iš programos elementų turi savo pamatinę vertę (angl. base value), kurią čiuožėjas, įtraukęs elementą į programą, užsidirba. Vėliau prie pamatinės vertės prisideda ir papildomi balai už elemento atlikimo kokybę (prastai atliktas elementas balus gali atimti).
Dabartinė Situacija Ir Ateities Perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje dailusis čiuožimas išgyvena tam tikrą pakilimą. Sėkmingai čiuožia ledo šokėjai Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius, yra visas būrys labai stiprių moterų ir merginų solisčių. Kita vertus, didelė problema išlieka bazės. Vilniečiai neturi normalių sąlygų treniruotis, dirba per masinio čiuožimo seansus. Labai sunku gauti ledą atskirai, tenka konkuruoti su ledo rituliu, greituoju čiuožimu, akmenslydžiu. Yra daug jaunų trenerių, buvusių čiuožėjų, bet jie neturi kur dirbti.
tags: #tarptautine #ciuozimo #sajunga