Irklavimas - tai sporto šaka, kurioje sportininkai lenktyniauja akademinėmis valtimis, naudodami irklus, veikiančius sverto principu. Irkluotojai sėdi ant judamų sėdynių, atsukę nugaras judėjimo kryptimi. Ši sporto šaka apima įvairias valčių klases, amžiaus grupes ir svorio kategorijas, o Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) yra pagrindinė organizacija, reguliuojanti ir koordinuojanti irklavimo veiklą visame pasaulyje.
Irklavimo Pagrindai
Irklavimas, dar žinomas kaip akademinis irklavimas, yra lenktynių sporto šaka, kurioje naudojamos sportinės irklinės (akademinės) valtys. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi. Valtys skirstomos į 8 klases: pavienės ir porinės.
Valčių Klasės
Pavienių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja vienu irklu, yra 5 klasės:
- Dvivietė su vairininku (2+; tik vyrų; minimalus svoris 32 kg)
- Dvivietė be vairininko (2−; 27 kg)
- Keturvietė su vairininku (4+; tik vyrų; 51 kg)
- Keturvietė be vairininko (4−; 50 kg)
- Aštuonvietė su vairininku (8+; 96 kg)
Porinių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja dviem irklais, yra 3 klasės:
- Vienvietė (1×; 14 kg)
- Dvivietė (2×; 27 kg)
- Keturvietė (4×; 52 kg)
Amžiaus ir Svorio Grupės
Skiriamos amžiaus grupės: jauniai, jaunimas (iki 23 metų), suaugusieji ir meistrai (A - minimalus daugiau kaip 27 m., B - metų vidurkis ≥36, C - ≥43, D - ≥50, E - ≥55, F - ≥60, G - ≥65, H - ≥70, I - daugiau kaip 70). Pagal svorį išskiriami lengvojo svorio irkluotojai: vyrų įgulos svorio vidurkis neturi būti daugiau kaip 70 kg, kiekvieno įgulos nario (ir vienvietinininko) - daugiau kaip 72,5 kg, moterų įgulos - daugiau kaip 57 kg, narės (ir vienvietininkės) - daugiau kaip 59 kg. Vairininko - vyrų ir vaikinų (jaunių) įgulų - minimalus svoris 55 kg, moterų, merginų (jaunių) ir mišrių įgulų - 50 kg; mažiau sveriantis gali turėti iki 10 kg papildomą sunkmenį.
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
Olimpinės ir Neolimpinės Rungtys
Yra olimpinės rungtys: vyrų - 1×, 2×, 2−, 4×, 4−, 8+; moterų - 1×, 2×, 2−, 4×, 8; lengvasvorių vyrų - 2×, 4−; lengvasvorių moterų - 2×, ir neolimpinės rungtys: vyrų - 2+; moterų - 4−; lengvasvorių vyrų - 1×, 2−, 4×, 8+; lengvasvorių moterų - 1×, 4×.
Tarptautinės Irklavimo Federacijos (FISA) Istorija ir Veikla
Tarptautinė irklavimo federacija (FISA), įkurta 1892 m., yra pagrindinė irklavimo sporto valdymo organizacija pasaulyje. Jos būstinė yra Lozanoje, Šveicarijoje. FISA vienija 130 šalių narių (2008 m. duomenimis) ir yra atsakinga už irklavimo taisyklių nustatymą, tarptautinių varžybų organizavimą ir irklavimo sporto populiarinimą visame pasaulyje.
FISA Įkūrimas ir Ankstyvoji Istorija
Irklavimas atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1715 m. čia surengtos pirmosios lenktynės, nuo 1829 m. organizuojamos tradicinės regatos. XIX amžiaus viduryje irklavimas jau buvo kultivuojamas daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. 1892 m. įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (pranc. Fédération Internationale des Sociétés d’Avirons, FISA).
Svarbiausi FISA Renginiai
FISA organizuoja keletą svarbių tarptautinių irklavimo renginių, įskaitant:
- Europos irklavimo čempionatus (nuo 1893 m.)
- Pasaulio irklavimo čempionatus (nuo 1962 m. vyrams, nuo 1974 m. moterims)
- Pasaulio taurės etapus
- Olimpines žaidynes (nuo 1900 m. vyrams, nuo 1976 m. moterims, nuo 2008 m. parolimpinėse žaidynėse)
FISA ir Jaunimo Čempionatai Lietuvoje
Lietuvos irklavimo federacija nuo pat pradžių siekė tik jaunių čempionato. Lietuvos irklavimo sostinė Trakai tarp šio sporto tarptautinės bendruomenės jau yra pagarsėjusi kaip aukštą kartelę iškėlusi organizuojant aukščiausio lygio jaunių ir jaunimo Europos, pasaulio čempionatus. Skaičiuojant nuo 2012 m., 2025 m. pasaulio jaunių čempionatas bus jau 5-asis tokio lygio renginys Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
Irklavimas Lietuvoje: Istorija ir Pasiekimai
Irklavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XIX amžių. Pirmieji irklavimo klubai buvo įkurti Klaipėdoje ir Vilniuje, o vėliau ši sporto šaka išplito ir kituose miestuose. Lietuvos irkluotojai yra pasiekę reikšmingų rezultatų tarptautinėse varžybose, įskaitant olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus.
Pirmieji Žingsniai
Lietuvoje 1885 m. įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Klaipėdoje (ji priklausė Prūsijai) - Neptūnas (kelis dešimtmečius sėkmingai varžėsi Prūsijos čempionatuose ir kitose regatose). 1908 m. įkurta irklavimo sekcija Vilniuje (1913 m. turėjo 72 narius, 10 valčių), 1912 m. surengta irkluotojų išvyka iš Vilniaus į Kauną, vyko regatos Verkiai-Vilniaus centras. 1912 m. Kauno Sakalo sporto organizacijoje įkurta irklavimo sekcija, 1913 m. Nemune atidaryta valčių prieplauka (atidaryme dalyvavęs Raudondvario grafas B. Tiškevičius padovanojo kelias valtis), buvo 10 valčių. 1912 ar 1913 m. irklavimo klubas įkurtas Šilutėje. 1920 m. įsteigtai Vilniaus irklavimo draugijai priklausė ir irklavimo klubų.
Tarpukario Laikotarpis
1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Neptūnas į Lietuvos sporto lygą neįstojo ir toliau dalyvavo Prūsijos čempionatuose, 1926 ir 1929 m. Klaipėdoje organizavo regatas su jos irkluotojais (Kauno irkluotojai nebuvo kviečiami), 1929 m. dalyvavo Rygos regatoje, 1932 m. - reikšmingose regatose Vokietijoje, bet kaip atskira komanda, ne kaip Lietuvos atstovai, o 1934 m. visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto. 1931 m. Kaune prie Lietuvos jachtklubo (įkurtas 1921 m.) įsteigta irklavimo sekcija, Kauno irkluotojai dalyvavo Rusnės, 1932 m. - Klaipėdos regatoje. 1936 m. Kaune surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas: valtimis su vairininku vyrai varžėsi 2000 m nuotolyje (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) lengvomis dvivietėmis (Petraitis, Staškevičius, vairininkas S. Maziliauskas, 8.12,7), sunkiomis dvivietėmis (S. Vasauskas, S. Dautartas, vairininkas J. Jasinskas, 7.48,1), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Griningas, Peteraitis, vairininkas Arbušauskas, 6.28,3), sunkiomis keturvietėmis (įgula nenustatyta, 6.34,0). 1937 m. pradėjo irkluoti ir moterys, jos dalyvavo 1938 m. Lietuvos čempionate. Irklavimas buvo įtrauktas į pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą, varžytasi 2000 m nuotolyje valtimis su vairininku (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) - sunkiomis dvivietėmis (Bulkė, Jurkštas, vairininkas M. Kapleraitis, 11.27,9), turistinėmis dvivietėmis (Petraitis, Lincevičius, vairininkas M. Kapleraitis, 11.56,1), lenktyninėmis keturvietėmis (V. Kmitas, J. Obelienis, S. Vasauskas, J. Gedminas, vairininkas M. Bursevičius, 9.50,8), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Peteraitis, Griningas, vairininkas Ruzgys, 9.10,3), sunkiomis keturvietėmis (Griningas, Peteraitis, Bertė, Miškys, vairininkas Ruzgys, 8.54,0), 1 km nuotolyje lengvomis keturvietėmis (M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, Kavolytė, vairininkas Malčius, 5.13,2). Vilniuje ir Kaune buvo pastatytos irklavimo bazės.
Pokario Laikotarpis
Per II pasaulinį karą irklavimo inventorius buvo išgrobstytas, irklavimo bazės sunaikintos. 1945 m. įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF), Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo draugijos irklavimo bazė, 1946 09 surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos - Vilniaus čempionatas, 1948 m. irklavimas pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 - Klaipėdoje. 1949 09 25-28 Vilniuje (Neryje) įvyko Lietuvos vyrų ir moterų bei jaunių čempionatai. Lietuvos irkluotojai 1952 m. pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose (jauniai laimėjo pirmuosius žetonus), 1956 m. - SSRS tautų spartakiadose. 1954 m. įvyko pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų irklavimo čempionatas.
Žymūs Lietuvos Irkluotojai
Lietuvos irklavimo istorija didžiuojasi talentingais sportininkais, pasiekusiais aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Tarp jų:
Taip pat skaitykite: Tarptautinė Slidinėjimo Federacija
- A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (olimpiniai vicečempionai, 1960 m.)
- V. Butkus (olimpinis vicečempionas, 1976 m.)
- K. Koženkova (olimpinė vicečempionė, 1976 m.)
- G. Šidagytė-Ramoškienė ir E. Kaminskaitė (olimpinės vicečempionės, 1976 m.)
- J. Narmontas ir I. Pinskus (olimpiniai prizininkai, 1980 m.)
1962 m. vyrų aštuonvietė, kurios didžiąją daugumą sudarė Vilniaus Žalgirio irkluotojai (A. Bagdovaničius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karia, R. Vaitkevičius, tr. R. Vaitkevičius), pasaulio čempionate Liucernoje (Šveicarija) pelnė sidabro medalius, tradicinėje Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės sukakties iškilmių regatoje Filadelfijoje įveikė Jungtinių Amerikos Valstijų aštuonvietę, 1963 m. tapo Europos vicečempione. 1964 m. Lietuvos aštuonvietė (A. Bagdonanvičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karia, R. Vaitkevičius, treneris R. Vaitkevičius) laimėjo Henlio (Henley) regatos Grand Challenge Cup taurę.
Irklavimas Nepriklausomoje Lietuvoje
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. Lietuvos irklavimo federaciją priėmus į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), irkluotojams atsirado daugiau galimybių dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, tarptautinėse regatose ir kitose varžybose (nebereikėjo užimti aukščiausių vietų SSRS varžybose). XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona) dalyvavo 8 irkluotojai (E. Petkus, J. Bagdonas, vairininkas V. Mačiulskis, 2+; treneris K. Bartkus, užėmė 9 vietą), XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta) - 3 irkluotojai. 1997 m. E. Petkus ir J. Bagdonas (2−; treneris K. Bartkus) laimėjo Pasaulio taurę, B. Šakickienė ir K. Paplavskaja (2×; treneris A.
Irklavimo Renginiai Lietuvoje
1995 m. Birštone pradėtos rengti A. Kikilo taurės, Trakuose - Lietuvos sporto klubų taurės regata. 1999 m. įvyko oficialus uždarų patalpų žiemos čempionatas Concept II treniruokliais, 2001 m. - pirmasis Lietuvos irklavimo federacijos žiemos turnyras.
Lietuvos Irklavimo Federacijos Vadovai
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentai: J. Obelienius (1946-1951), J. Pavilionis (1951-1957), A. Slanksnys (1957-1977), S. Rudžionis (1977-1985), B. Zaikauskas (1985-1989), E. Savickas (1989-1997), A.
2025 m. Pasaulio Jaunių Irklavimo Čempionatas Trakuose
Lietuvos irklavimo federacija nuo pat pradžių siekė tik jaunių čempionato. Lietuvos irklavimo sostinė Trakai tarp šio sporto tarptautinės bendruomenės jau yra pagarsėjusi kaip aukštą kartelę iškėlusi organizuojant aukščiausio lygio jaunių ir jaunimo Europos, pasaulio čempionatus. 2025 m. pasaulio jaunių čempionatas bus jau 5-asis tokio lygio renginys Lietuvoje.
Baidarių ir Kanojų Irklavimas
Baidarių ir kanojų irklavimas yra dar viena irklavimo sporto rūšis, apimanti lenktynes ir slalomą. Varžybų nuotoliai: 200, 500, 1000 m, maratonas (pasaulio čempionatuose) ir 5000, 10 000 m (kitose varžybose). Rungtyniaujama ramiame vandenyje (trumpųjų nuotolių lenktynės), sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas).
Baidarių ir Kanojų Irklavimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji turistinių baidarių irklavimą pradėjo kultivuoti Klaipėdos (1885) ir Šilutės (1912) irklavimo klubai. 1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimo draugija, kuriai priklausė klubai, kultivuojantys ir baidarių irklavimą. 1921 m. Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo varžybas paprastosiomis valtimis ir baidarėmis. 1931 m. prie Lietuvos jachtų klubo įkurta baidarių irklavimo sekcija. 1934 m. surengtas baidarių žygis Lietuvos upėmis, 1936 - ežerais. 1936 m. Šiauliuose įkurtas jachtų klubas, kuriame būrėsi baidarių irklavimo mėgėjai. 1938 m. Kuršių mariose įvyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių varžybos, kuriose dalyvavo moterys ir vyrai. 1940 m. Kaune vyko pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai). Nuo 1949 m. kasmet rengiamos Lietuvos baidarių (nuo 1954 m. ir kanojų) irklavimo pirmenybės.
Žymūs Lietuvos Baidarių ir Kanojų Irkluotojai
Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai taip pat yra pasiekę aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Tarp jų:
- Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Europos čempionai, 1957 m.)
- V. Česiūnas (olimpinis ir pasaulio čempionas)
- Vitalijus Trukšinas (pasaulio ir Europos čempionas)
- A. Vieta (daugkartinis pasaulio čempionas)
tags: #tarptautine #irklavimo #federacija