Stalo tenisas, dar vadinamas pingpongu, yra sportinis žaidimas, žaidžiamas su kamuoliuku ir rakete ant specialaus stalo. Šis dinamiškas ir azartiškas sportas, reikalaujantis greitos reakcijos, strateginio mąstymo ir puikios koordinacijos, turi turtingą istoriją ir yra populiarus visame pasaulyje.
Stalo teniso atsiradimas ir plėtra
Stalo tenisas atsirado XIX amžiaus pabaigoje Didžiojoje Britanijoje kaip improvizuotas žaidimas tarp aukštesniojo visuomenės sluoksnio atstovų. Žaidimui buvo naudojamos knygos kaip tinklelis, o vyno kamštis atstojo kamuoliuką. Iš pradžių šis žaidimas buvo žinomas kaip "ping-pong", dėl celiuloidinio kamuoliuko sukeliamo garso atšokant nuo stalo, tačiau šis pavadinimas buvo užpatentuotas JAV, todėl Europoje sportas buvo pavadintas stalo tenisu.
XX amžiaus pradžioje buvo sukurtos pirmosios oficialios taisyklės, o 1926 m. Berlyne G. Lehmanno iniciatyva įkurta Tarptautinė stalo teniso federacija (ITTF). ITTF tapo pagrindine organizacija, atsakinga už stalo teniso taisyklių standartizavimą, varžybų organizavimą ir sporto populiarinimą visame pasaulyje. Pirmasis ITTF prezidentas buvo I.
Nuo 1926 m. ITTF kas dvejus metus rengia pasaulio stalo teniso čempionatus, o nuo 1988 m. stalo tenisas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Šiandien ITTF vienija 226 šalis ir yra viena didžiausių sporto federacijų pasaulyje.
Stalo teniso įranga ir taisyklės
Stalo tenisas žaidžiamas ant specialaus stalo, kuris yra 274 cm ilgio, 152,5 cm pločio ir 76 cm aukščio. Stalas turi būti vienodos tamsios matinės spalvos su baltomis šoninėmis ir galinėmis linijomis. Per stalo vidurį ištemptas 15,25 cm aukščio tinklelis. Dvejetų varžybose kiekviena stalo pusė išilgai padalijama į dvi lygias dalis 0,3 cm pločio balta linija.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
Žaidėjai naudoja ovalias raketes su trumpu kotu, kurių pagrindas yra lygus ir kietas, padengtas guma. Kamuoliukas yra pagamintas iš celiulioido ar panašaus plastiko, baltos arba oranžinės spalvos, 4 cm skersmens ir sveria 2,7 gramus.
Žaidimo tikslas yra permušti kamuoliuką per tinklelį ir pataikyti į varžovo stalo pusę taip, kad jis negalėtų jo atmušti. Už kiekvieną sėkmingą smūgį žaidėjas gauna tašką. Setas žaidžiamas iki 11 taškų, esant ne mažesnei kaip 2 taškų persvarai. Rungtynes sudaro nelyginis setų skaičius, dažniausiai 7 (4 iš jų laimėti).
Pasaulio stalo teniso lyderiai
Nuo pirmųjų pasaulio čempionatų dominavo Europos šalys, tokios kaip Vengrija, Čekoslovakija ir Anglija. Tačiau nuo septintojo dešimtmečio sceną perėmė Azija, ypač Kinija. Kinų žaidėjai, tokie kaip Ma Long, Zhang Jike ar Ding Ning, per pastaruosius dešimtmečius užsitikrino neprilygstamą autoritetą.
Ma Long laikomas vienu sėkmingiausių visų laikų stalo tenisininkų. Jis laimėjo tris olimpinius aukso medalius ir penkis pasaulio čempiono titulus vienetų rungtyse. Jis taip pat yra pirmasis žaidėjas, laimėjęs visus pagrindinius titulus bent du kartus. Zhang Yining ilgus metus buvo moterų stalo teniso viršūnėje, dominuodama tiek olimpinėse žaidynėse, tiek pasaulio čempionatuose.
Nepaisant Azijos dominavimo, tokie žaidėjai kaip Timo Boll iš Vokietijos ar Jan-Ove Waldner iš Švedijos parodė, kad ir Europa dar turi ką pasiūlyti. Waldner laikomas gyva legenda, jo karjera truko daugiau nei du dešimtmečius.
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
Stalo tenisas Lietuvoje
Lietuvoje stalo tenisas pradėtas žaisti 1922 m. Kaune. Vienas iš pradininkų buvo žydų klubas "Makabi", įkurtas 1920 m. 1926 m. įkurtas Lietuvos sporto lygos Stalo teniso komitetas, kuris vienijo apie 40 klubų, sekcijų ir kolektyvų. 1929 m. komitetas buvo priimtas į ITTF.
Pirmasis Lietuvos čempionatas įvyko 1927 m., o visi prizininkai buvo "Makabi" klubo nariai. 1927-1940 m. iš 14 Lietuvos čempionų (vyrų ir moterų) 9 vyrai ir 7 moterys buvo "Makabi" klubo nariai. Daugiausia pergalių pelnė Ch. Šimensas ir O. Gurvičaitė.
1929-1939 m. vyrų stalo teniso rinktinė 9 kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose. 1939 m. pasaulio čempionate užėmė 4 vietą (V. Variakojis, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, Ch. Duškesas). V. Dzindziliauskas vienetų varžybose užėmė 5-8 vietą, tai geriausi Lietuvos rinktinių laimėjimai pasaulio komandinėse ir vienetų varžybose. 1936 m. pasaulio čempionate žaidė ir Lietuvos moterų rinktinė.
Po II pasaulinio karo Lietuvos čempionatai vėl pradėti rengti 1949 m. Nuo 1951 m. Lietuvos stalo tenisininkai dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953, 1955, 1965 m. Lietuvos stalo teniso rinktinė tapo SSRS komandinių čempionatų laimėtoja.
1951-1990 m. SSRS stalo teniso čempionatuose Lietuvos stalo tenisininkai pelnė 145 medalius. Europos čempionate 1960 m. R. Paškevičius ir A. Saunoris (vyrų dvejetas) užėmė 2 vietą, 1974 m. Asta Giedraitytė (moterų dvejetas) - 3 vietą, komandinės varžybos - 1 vietą, 1966 m. L. Balaišytė (komandinės varžybos) - 2 vietą, 1970 m. Aldona Skarulienė (komandinės varžybos) - 1 vietą.
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. įkurta Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA), kuri 1991 m. grįžo į ITTF, o 1992 m. buvo priimta į ETTU. 1992 m. Europos jaunių čempionate Lietuvos merginų komanda (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė, A. Bajorinaitė) laimėjo bronzos, 1993 m. (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė) - sidabro medalius, 1998 m. L. Stankutė su V. Daunoravičiūte tapo Europos jaunių dvejetų vicečempionėmis.
Sėkmingai stalo tenisininkai žaidė ir pasaulio varžybose. 1994 m. pasaulio jaunimo vicečempione tapo R. Garkauskaitė, 1996 m. XI pasaulio studentų čempionato dvejetų varžybose R. Garkauskaitė su K. Totilaitė užėmė 2 vietą, XXVI olimpinėse žaidynėse 1996 m. Atlantoje R. Garkauskaitė užėmė 17-32 vietą, XXVII olimpinėse žaidynėse 2000 m. Sidnėjuje R. Garkauskaitė su J. Prūsienė (dvejetas) - 9-16 vietą, R. Garkauskaitė 2002 m. Europos čempionate - 5-8 vietą.
tags: #tarptautine #stalo #teniso #federacija