Įvadas
Plaukimas Baltijos šalyse turi gilias tradicijas ir turtingą istoriją. Nuo pirmųjų oficialių varžybų iki tarptautinių čempionatų organizavimo, šis sportas nuolat vystėsi ir augo, suburdamas talentingus sportininkus ir entuziastus. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius plaukimo istorijos momentus Baltijos regione, Lietuvos plaukimo raidą, tarptautinius pasiekimus ir ateities perspektyvas.
Pirmieji Žingsniai: Plaukimo Pradžia Lietuvoje ir Baltijos Šalyse
Klaipėdos "Poseidonas" - Pirmieji Žingsniai
Lietuvoje pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos "Poseidono" klubo sportininkai. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m. rugpjūčio 9 d., kai "Poseidono" klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės SK1910 ir Įsruties SVO. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1. Tą patį mėnesį Rygoje įvyko stambus tarptautinis turnyras, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos "Poseidonas", kuris, finale 4:2 įveikęs Rygos "Baltija", tapo turnyro nugalėtoju.
Kauno Plaukimo Tradicijos
Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935, įrengus Nemune, Karmelitų saloje esančiame jachtklube atvirą 50 m. ilgio baseiną. 1936 Kaune viešėję Vengrijos "Agrapo" studentų klubo komanda nugalėjo lietuvius 15:0. 1937 Kaune įvykęs pirmasis Kauno ir Rygos komandų susitikimas baigėsi rygiečių pergale 7:2. 1938 vandensvydis buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą.
Tarpvalstybiniai Susitikimai
1940 Kaune įvyko pirmieji tarpvalstybiniai susitikimai: Lietuva -Estija - 0:4, Lietuva - Latvija - 0:7. Pirmąją nacionalinę rinktinę sudarė J.Šulkevičius, A.Skebas, J.Astrauskas, B.Bieliauskas, E.Narbutas, M.Petrukevičius, R.Bagdonavičius, A.Kostkevičius, V.Kostkevičius.
Lietuvos Plaukimo Čempionatai: Nuo Ežerų Iki Modernių Baseinų
Pirmieji Čempionatai Ežeruose
Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949. Nugalėjo Kauno "Žalgiris". Čempionatai vyko kasmet. Iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954 - baseinuose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkų pasirodymas Latvijoje
Baseinų Infrastruktūros Plėtra
Pirmasis Lietuvoje atviras baseinas buvo įrengtas Kaune 1935. 1967 Lietuvoje veikė 36 atviri plaukimo baseinai. Pirmasis uždaras baseinas Lietuvoje pradėjo veikti Kaune prie KKI 1949. Kaune buvo įrengti dar trys uždari baseinai 1959, 1972 ir 1989, Vilniuje -1957 ir 1980, Marijampolėje- 1957, Kaišiadoryse - 1963, Panevėžyje -1965, Šiauliuose - 1967, Alytuje ir Elektrėnuose - 1975. 1980 Lietuvoje buvo 17 uždarų plaukimo baseinų.
Komandų Formavimasis ir Lyderiai
Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija. Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune, kurio rinktinėje ilgus metus žaidė V.Vaškelis, J.Astrauskas, R.Bagdonavičius, K.Šmitas, V.Kupstys, N.Rilys, J.Sukackas, S.Krasauskas, K.Paulauskas, T.Frišas, R.Tonkūnas, E.Sprindys, Vėliau - E.Orlovas, S.Diržys, A.Zujus, J.Čirūnas, A.Babavičius, R.Ulevičius, J.Šova, V.Alekperlis. kiti. Tik 1959 pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais.
Tarptautinės Varžybos: Baltijos Šalių Dominavimas ir Lietuvos Pasiekimai
Baltijos Šalių Čempionatas Kaune
Sėkmingai pirmą varžybų dieną startavo Lietuvos rinktinė, laimėjusi 6 asmenines rungtis ir moterų 4 po 100 metrų laisvu stiliumi estafetę. J. Ščerbinskaitė laimėjo 400 m laisvu stiliumi rungtį (4 min. 23,51 sek.), kartu su komandos draugėmis triumfavo jau minėtoje estafetėje ir buvo antra 100 metrų plaukime laisvu stiliumi (58,69 sek.). D. Rapšys tapo 100 metrų plaukimo nugara rungties nugalėtoju (54,70 sek.) ir su kitais rinktinės nariais užėmė antrą vietą 4 po 100 metrų laisvu stiliumi estafetėje. Penktadienį pirmas vietas taip pat užėmė Viktė Labanauskaitė (200 m krūtine, 2:32,18), Pijus Mackevičius (200 m peteliške, 2:09,26), Grantas Dapkus (400 m laisvu stiliumi, 4:06,28) ir P. Strazdas (200 m kompleksinis, 2:04.68). G. Titenis 50 metrų krūtine distancijoje turėjo tenkintis antra vieta (28,25). Dvi rungtis laimėjo ir Latvijos atstovė Gabriela Nikitina. Iš 18-os penktadienio varžybų plaukimų Lietuva laimėjo 7, Estija - 6, o Latvija - 5.
Pirmos Varžybų Dienos Rezultatai
Moterų 100 m laisvu stiliumi:
- Gabriela Nikitina (Latvija) - 58,43 sek.
- Jūratė Ščerbinskaitė (Lietuva) - 58,69
- Diana Jaruševičiūtė (Lietuva) - 59,13
Vyrų 100 m laisvu stiliumi:
Taip pat skaitykite: Plaukimo istorija Rygoje
- Piotr Degteriov (Estija) - 49,71 sek.
- Jevgenijus Rogožinas (Lietuva) - 51,23
- Andri Aedma (Estija) - 52,14
Moterų 200 m krūtine:
- Viktė Labanauskaitė (Lietuva) - 2 min. 32,18 sek.
- Aliona Rybakova (Latvija) - 2:32,80
- Marija Romaniuk (Estija) - 2:35,61
Vyrų 200 m krūtine:
- Danijil Bobrov (Latvija) - 2 min. 16,28 sek.
- Andrius Šidlauskas (Lietuva) - 2:17,26
- Edvinas Mažintas (Lietuva) - 2:21,54
Moterų 100 m nugara:
- Sigrid Sepp (Estija) - 1 min. 04,05 sek.
- Ugnė Mažutaitytė (Lietuva) - 1:04,28
- Arina Baikova (Latvija) - 1:04,93
Vyrų 100 m nugara:
- Danas Rapšys (Lietuva) - 54,70 sek.
- Gytis Stankevičius (Lietuva) - 57,08
- Pavel Vilcan (Latvija) - 57,20
Moterų 200 m peteliške:
Taip pat skaitykite: Lietuvos plaukikų pasiekimai Rygoje
- Gerda Pak (Estija) - 2 min. 19,35 sek.
- Alina Taran (Lietuva) - 2:25,87
- Bena Sarapaitė (Lietuva) - 2:29,80
Vyrų 200 m peteliške:
- Pijus Mackevičius (Lietuva) - 2 min. 09,26 sek.
- Arkadij Kalinovskij (Estija) - 2:09,38
- Artūras Kudelko (Lietuva) - 2:11,16
Moterų 400 m laisvu stiliumi:
- Jūratė Ščerbinskaitė (Lietuva) - 4 min. 23,51 sek.
- Greta Gataveckaitė (Lietuva) - 4:30,79
- Kristina Toločkaitė (Lietuva) - 4:42,24
Vyrų 400 m laisvu stiliumi:
- Grantas Dapkus (Lietuva) - 4 min. 06,28 sek.
- Jonas Zakarauskas (Lietuva) - 4:11,17
- Matas Lataitis - (Lietuva) - 4:15,42
Moterų 200 m kompleksinis:
- Margaret Markvardt (Estija) - 2 min. 23,21 sek.
- Arina Baikova (Latvija) - 2:25,98
- Erika Martišiūtė (Lietuva) - 2:26,94
Vyrų 200 m kompleksinis:
- Povilas Strazdas (Lietuva) - 2 min. 04,68 sek.
- Martin Liivamaegi (Estija) - 2:04,76
- Eimantas Milius (Lietuva) - 2:09,67
Moterų 50 m krūtine:
- Marija Ramaniuk (Estija) - 32,42 sek.
- Karleen Kersa (Estija) - 32,66
- Viktė Labanauskaitė (Lietuva) - 32,89
Vyrų 50 m krūtine:
- Nikolaj Maskalenka (Latvija) - 28,01 sek.
- Giedrius Titenis (Lietuva) - 28,25
- Andrius Šidlauskas (Lietuva) - 28,30
Moterų 50 m peteliške:
- Gabriela Nikitina (Latvija) - 27,80 sek.
- Margaret Markvardt (Estija) - 28,33
- Diana Jaruševičiūtė (Lietuva) - 28,48
Vyrų 50 m peteliške:
- Artūras Pesockis (Latvija) - 24,80 sek.
- Janis Šaltanis (Latvija) - 25,12
- Daniel Zaicev (Estija) - 25,13
Moterų estafetė 4 po 100 m laisvu stiliumi:
- Lietuva-1 (Diana Jaruševičiūtė, Justina Dilkaitė, Greta Pleikytė, Jūratė Ščerbinskaitė) - 3 min. 56,77 sek.
- Latvija-1 - 3:59,74
- Estija-1 - 4:04,13
Vyrų estafetė 4 po 100 m laisvu stiliumi:
- Estija-1 - 3 min 23,03 sek.
- Lietuva-1 (Danas Rapšys, Deividas Grigalionis, Jevgenijus Rogožinasir Povilas Strazdas) - 3:23,27
- Latvija-1 - 3:29,91
Dalyvavimas SSRS Varžybose
Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo SSRS varžybose su pertrūkiais, tai iškovodami teisę dalyvauti, tai jos netekdami. 1949 Kišiniove SSRS pirmenybėse dalyvavo Kauno KPI (treneris K.Šmitas). Užimta 16 vietą. 1952 Kauno "Žalgiris" SSRS čempionate užima 19 vietą, 1953 Kauno KPI - 21 vietą. 1954 ir 1955 Kauno KPI dalyvauja SSRS čempionato II grupės varžybose ir užima 21 v. 1957 Kauno rinktinė pradeda dalyvauti SSRS čempionato „B“ klasės varžybose. Rezultatai kuklūs, užimamos 11-18 vietos. 1961 Kauno rinktinė, treniruojama K.Šmito, iškovojo 3 vietą ir pateko į „A“ klasę.
Dalyvavimas SSRS Tautų Spartakiadose
Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose. Pirmojoje, vykusioje 1956 Maskvoje užimta 14 vieta. Už Lietuvą žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, S.Krasauskas, S.Diržys, E.Orlovas, K.Paulauskas, R.Puodžiukynas, E.Sprindys, J.Sukackas, R.Tonkūnas, V.Tombakas. Buvo nugalėta Latvija (2:0), Turkmėnija (5:0), Kirgizija (5:2), sužaista lygiomis su Armėnija (4:4) ir Karelija (3:3), pralaimėta Estijai (0:1). Kitose tautų spartakiadose užimamos 10-17 vietos.
Dalyvavimas Pabaltijo Spartakiadose
Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo visose Pabaltijo spartakiadose. Pirmojoje, įvykusioje 1951 Taline jie buvo paskutiniai. Antrojoje (1953) ir trečiojoje (1954), dalyvaujant ir Baltarusijai, pavyksta nugalėti Latvija (9:6 ir 6:5) ir užimama 3 vietą. Ketvirtoje (1957) pirmą kartą nugali Baltarusiją (2:1) ir užima antrą vietą. 1967 ir 1969 laimi Pabaltijo taurę.
Plaukimo Šimtmečio Minėjimas ir Ateities Perspektyvos
Europos Jaunimo Plaukimo Čempionatas Vilniuje
Ateinančią vasarą Vilniuje vyks Lietuvoje dar neregėtas sporto renginys - Europos jaunimo plaukimo čempionatas. Minint Lietuvos plaukimo šimtmetį, jubiliejinio 50-ojo čempionato dalyvius priims Vilniaus Lazdynų baseinas. Tikimasi sulaukti apie 900 dalyvių, įskaitant sportininkus, jų trenerius, delegacijų vadovus ir aptarnaujantį personalą, varžybų teisėjus bei svečius iš „European Aquatics“.
Infrastruktūros Išnaudojimas ir Jaunųjų Čempionų Įkvėpimas
Pasak jo, Europos jaunimo čempionatas Lietuvai - tai puiki galimybė tęsti šimtametę plaukimo sporto tradiciją ir įkvėpti naujus jaunosios kartos čempionus. „Tikime, kad tokio lygio tarptautinis renginys padės ir Nacionalinei sporto agentūrai bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ateityje skatinti federacijas organizuoti aukščiausio lygio tarptautines varžybas mūsų šalyje.
Kvietimas Prisidėti
Rengiantis sutikti geriausius Senojo žemyno jaunuosius sportininkus Vilniuje, „LTU Aquatics“ kviečia visus švęsti Lietuvos plaukimo praeitį, dabartį ir ateitį. Visus, kurie neabejingi plaukimo sporto šakai, kviečiame prisidėti prie šio istorinio renginio įgyvendinimo. Tik visos bendruomenės pastangomis išvien surengsime įsimintiną ir įkvepiantį čempionatą, paliksiantį neišdildomą įspūdį dalyviams ir visai didelei „LTU Aquatics“ šeimai“, - sakė J.
tags: #tarptautines #plaukimo #varzybos #baltija