Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) - organizacija, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Nuo pirmųjų entuziastų iki šiuolaikinių sportininkų, federacija nuolat siekė puoselėti gimnastikos sportą Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius LGF istorijos etapus, iššūkius ir pasiekimus.
Gimnastikos Šaknys Lietuvoje
Gimnastika, kaip fizinio lavinimo priemonė, Lietuvoje pradėta kultivuoti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Įvairiuose kursuose ir gimnazijose buvo dėstomos užsienio gimnastikos sistemos. Kariuomenėje buvo atliekama Sakalų sistemos mankšta, vėliau paplito vokiečių gimnastikos sistema Turnen.
Oficiali Lietuvos gimnastikos istorija prasideda 1922 m. gegužės 27 d., kai Kaune garsaus sveikos gyvensenos propaguotojo Karolio Dineikos ir Juozo Ereto iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF). Vienas pagrindinių šios organizacijos tikslų buvo „harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir galimai dvasios pajėgas“, atnaujinant tautiškąjį sportą. K. Dineika propagavo „racionalinę kūno kultūrą“, t. y. natūralius mankštos pratimus.
Pirmieji Žingsniai ir Sovietinis Laikotarpis
Pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų Kaune įvyko 1938 m. Šaulių sąjungos šventėje. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., įkūrus Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI), buvo pradėta ruošti gimnastikos specialistus, rengti akrobatikos bei sportinės ir meninės gimnastikos varžybas. 1946 m. įkurta pirmoji gimnastikos sekcija LVKKI, o 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas.
Sovietiniu laikotarpiu gimnastika Lietuvoje vystėsi pagal sąjunginius standartus. 1967 m. SSRS tautų spartakiadoje Juzefa Žurauskaitė-Kindurienė užėmė 5 vietą (atraminiai šuoliai), o 1981 m. SSRS moksleivių spartakiadoje I. Spirgulevič - 3 vietą (pratimai ant buomo).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nepriklausomybės Metai ir Tarptautinis Pripažinimas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) įstojo į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG). Tai atvėrė galimybes šalies gimnastams atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
1992 m. Sergejus Rumbutis pasaulio čempionate užėmė 9 vietą (pratimai ant lygiagrečių), o Linas Gaveika 2004 m. Europos čempionate - 6 vietą (pratimai ant skersinio). Julija Kovaliova dalyvavo XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 m. Sidnėjus), užimdama 52 vietą.
Šiuolaikinė Gimnastika Lietuvoje
Šiandien LGF vienija septynis komitetus, atsakingus už skirtingas gimnastikos disciplinas:
- Moterų sportinė gimnastika
- Vyrų sportinė gimnastika
- Meninė gimnastika
- Aerobinė gimnastika
- Sportinė akrobatika
- Šuoliai ant batuto ir akrobatinio takelio
- Gimnastika visiems
Sportinė Gimnastika
Sportinė gimnastika apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Didžiausią pastarųjų metų laimėjimą pasiekė Robertas Tvorogalas, tapęs Europos žaidynių ir Europos čempionu. Sportinė gimnastika kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Elektrėnuose, kur treniruojasi apie 1300 gimnastų.
Meninė Gimnastika
Meninė gimnastika - tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Garsiausios gimnastės - Dalia Kutkaitė, Erika Meškauskaitė, Kristina Kliukevičiūtė, Fausta Šostakaitė. Meninė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Aerobinė Gimnastika
1995 m. įkurta Lietuvos aerobikos federacija, sportininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose. Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine.
Sportinė Akrobatika
Sportinė akrobatika - tai fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas. 1996 m. Europos čempionate vyrų pora Viktoras Kalininas ir Aleksejus Malyševas pelnė tris aukso medalius. Ši sporto šaka dabar kultivuojama Visagine, Vilniuje ir Utenoje.
Šuoliai Ant Batuto Ir Akrobatinio Takelio
Šuoliai ant batuto - olimpinė gimnastikos disciplina, o šuoliai ant akrobatinio takelio - tai pratimai ant 25 metrų ilgio takelio. Abi disciplinos kultivuojamos Visagine.
Gimnastika Visiems
Gimnastika visiems - fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui. Šis judėjimas vienija sporto klubus, centrus, mokyklas ir entuziastus.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nepaisant pasiekimų, Lietuvos gimnastikos federacija susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas opiausių - sporto bazių ir kokybiško inventoriaus trūkumas. Tik Vilnius ir Kaunas turi specializuotas sportinei gimnastikai skirtas sales. Taip pat trūksta finansavimo, ypač meninės ir sportinės gimnastikos plėtojimui.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Vis dėlto, yra ir teigiamų pokyčių. Gerėja sporto bazės, atsiranda privačių gimnastikos sporto klubų. Tikimasi gauti Europos fondų paramą sporto objektams pradėti ir užbaigti.
Lietuvos Gimnastikos Žvaigždės
Lietuva gali didžiuotis savo gimnastais, pasiekusiais aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Garsiausia mūsų šalies gimnastė - 1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė, 1983 m. pasaulio čempionato bronzinė prizininkė Dalia Kutkaitė.
Kiti žymūs gimnastai: Kristina Kliukevičiūtė, Julija Kovaliova, Jelena Zanevskaja, Laura Švilpaitė, Rokas Guščinas ir Robertas Tvorogalas.
Federacijos Šimtmetis
2022 metais Lietuvos gimnastikos federacija minėjo savo šimtmetį. Pasak LGF prezidento Algimanto Gudiškio, šimtmetis žmogaus gyvenime - įspūdingas skaičius, o žvelgiant į sporto šakos raidą - branda. Šis jubiliejus - puiki proga prisiminti ilgą ir turtingą Lietuvos gimnastikos istoriją, pagerbti sportininkus ir trenerius, kurie prisidėjo prie šio sporto populiarinimo Lietuvoje.
tags: #lietuvos #gimnastikos #federacija #kada #isikure