Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra aukščiausia valdymo institucija olimpiniame judėjime, turinti visas olimpinių žaidynių teises. Ši organizacija, įkurta 1894 m. birželio 23 d., atlieka esminį vaidmenį skatinant sportą ir olimpines vertybes visame pasaulyje.
Įkūrimas ir Istorija
TOK įkurtas 1894 m. birželio 23 d. Sorbonos universitete Paryžiuje, Pasaulinio sporto kongreso metu, barono Pierre'o de Coubertino iniciatyva. Iš pradžių P. de Coubertinas planavo, kad suvažiavime bus aptariamas mėgėjiškas sportas, tačiau delegatams susirinkus į Sorbonos universitetą Paryžiuje, jis pakeitė ir programą, ir suvažiavimo pavadinimą. Naujai pavadintas „Olimpinių žaidynių atgaivinimo kongresu“, renginys iš esmės pasitarnavo kaip tribūna, kurioje P. de Coubertinas išdėstė pasiūlymą rengti šiuolaikines olimpines žaidynes ir kurioje buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas.
Į 1894 m. Sorbonos kongresą, kurio atidarymo ceremonijoje skambėjo muzika, dainos, eilėraščiai, suvažiavo 79 dalyviai iš 12 valstybių. Tai buvo ne pirmas kartas, kai P. de Cuobertinas iškėlė olimpinių žaidinių atgaivinimo idėją. Kitaip nei tuokart, kai P. de Cuobertino pasiūlymas nuskambėjo anglų švietimui skirtoje konferencijoje ir nesudomino susirinkusios auditorijos, į Sorboną atvykę dalyviai išreiškė paramą ir entuziastingai priėmė pasiūlymą.
TOK Misija ir Tikslai
TOK misija - visame pasaulyje populiarinti olimpizmą ir vadovauti olimpiniam sąjūdžiui. Tad 1894 m. birželio 23 d. TOK skatina bendradarbiavimą tarp nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių sporto federacijų, sportininkų, olimpinių žaidynių organizacinių komitetų, rėmėjų ir Jungtinių Tautų organizacijų. Tokiu būdu, TOK užtikrina olimpinių žaidynių tęstinumą bei olimpinių vertybių sklaidą pasaulyje. 2009 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė TOK nuolatinio stebėtojo statusą.
Pagrindiniai TOK tikslai:
Taip pat skaitykite: Sporto teisės aktualijos
- Skatinti ir plėtoti olimpizmą visame pasaulyje.
- Organizuoti ir prižiūrėti olimpines žaidynes.
- Bendradarbiauti su nacionaliniais olimpiniais komitetais (NOK) ir tarptautinėmis sporto federacijomis (TSF).
- Užtikrinti sąžiningą ir skaidrų sportą.
- Skatinti sporto etiką ir švietimą.
TOK Struktūra ir Nariai
TOK yra 206 nacionalinių olimpinių komitetų valdymo organas. TOK turi 105 narius. Pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115. Iki 70 TOK narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 - karjerą tęsiantys sportininkai, 15 - tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 - nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai. TOK vykdomąjį komitetą sudaro garbės prezidentas, prezidentas, keturi viceprezidentai, 10 narių ir generalinis direktorius. Kasmet šaukiama Tarptautinė olimpinio komiteto sesija - visuotinis narių susirinkimas (2023 02 buvo 99 nariai, iš jų ir D. Gudzinevičiūtė). TOK nariai renkami organizacijos viduje ir atstovauja jai savo šalyse. Prezidentą 8 metams renka TOK nariai slaptu balsavimu, vėliau kadencija gali būti pratęsta iki 4 metų.
Nacionaliniai Olimpiniai Komitetai (NOK)
TOK yra 206 nacionalinių olimpinių komitetų valdymo organas. Nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOK) yra atsakingi už sportininkų atstovavimą savo šaliai olimpinėse žaidynėse. Jie taip pat skatina olimpinį judėjimą nacionaliniu lygiu.
Europos Olimpiniai Komitetai (EOK)
Europos olimpinių komitetų asociacija (EOK) įkurta 1968 metais. Ji vienija 50 Europos nacionalinių olimpinių komitetų. EOK tikslai yra skleisti olimpinėje chartijoje apibrėžtas olimpizmo vertybes, per glaudų bendradarbiavimą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, Nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) ir olimpinėmis asociacijomis kituose žemynuose, lavinti jaunimą per sportą, skatinti pagarbą aplinkai ir taip prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo, skatinti bendradarbiavimą tarp Europos olimpinių komitetų per bendrus interesus, mokslinius tyrimus, informacijos apsikeitimą ir bendrų interesų gynimą, vystyti Olimpinio solidarumo programas Europoje. EOK vykdomąjį komitetą sudaro prezidentas, viceprezidentas, iždininkas, generalinis sekretorius bei 12 narių. EOK viceprezidentė - 2021 m. išrinkta Daina Gudzinevičiūtė.
Pasaulio Nacionalinių Olimpinių Komitetų Asociacija (ANOC)
Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) įkurta 1979 metų birželio 26 dieną Puerto Rike. Ši tarptautinė organizacija vienija 206 nacionalinius olimpinius komitetus ir yra pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK). ANOC atstovauja 206 nacionaliniams olimpiniams komitetams (NOC). Jie yra skirstomi pagal penkis žemynus: Afrikos nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOCA), Europos olimpiniai komitetai (EOK), Azijos olimpinė taryba (OCA), Okeanijos nacionaliniai olimpiniai komitetai (ONOC) ir Panamerikos sporto organizacija (Panamsports).
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK)
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) - organizacija, atsakinga už Lietuvos dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, atlieka svarbų vaidmenį šalies sporto istorijoje. LTOK įkurtas 1924 m. gegužės 25 d. Lietuva olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924-aisiais Paryžiuje, tad būtent šiais metais minimasis garbingas Olimpinio judėjimo Lietuvoje. Sovietinės okupacijos ir aneksijos metu LTOK veikla buvo sustabdyta. LTOK atkurtas 1988 m. gruodžio 11 d.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: tarptautinis tenisas
LTOK veikia pagal Olimpinę chartiją - Tarptautinio olimpinio komiteto priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrą kodeksą. LTOK rūpinasi ne tik sportininkų dalyvavimu olimpinėse žaidynėse, bet ir olimpinių vertybių puoselėjimu, sporto populiarinimu Lietuvoje.
Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (CAS)
CAS įsteigtas 1984 metais Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) iniciatyva kaip nepriklausoma institucija. Nuo 1994 metų Tarptautinis sporto arbitražo teismas yra pavaldus Tarptautinei sporto arbitražo tarybai. CAS sprendžia su sportu susijusius ginčus, kurie teismui perduodami taikant įprastas arbitražo procedūras arba apskundus sporto institucijų ar organizacijų sprendimus. Teismas priima arbitražo sprendimus, kurie turi įprastų teismų sprendimų galią. Jis gali padėti šalims taikiai išspręsti ginčus pagal taikinimo procedūrą, jeigu ji yra galima, taip pat teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas su sportu susijusiais teisiniais klausimais. CAS valdybą sudaro prezidentas, viceprezidentas, CAS paprastojo diviziono prezidentas, apeliacinio arbitražo diviziono prezidentas ir generalinis sekretorius. CAS turi 22 narius.
Sprendimų Priėmimo Pavyzdžiai: IBA Pripažinimo Atėmimas
IOC būstinė Lozanoje FOTO: Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) priėmė istorinį ir precedento neturintį sprendimą - vieningai nuspręsta atimti olimpinį pripažinimą iš ruso Umaro Kremliovo valdomos Tarptautinės bokso federacijos (IBA). IOC per savo 129-erių metų gyvavimą dar iš nė vienos sporto federacijos nebuvo atėmusi olimpinio pripažinimo. Delfi žiniomis, priimant sprendimą dalyvavo 80 IOC narių. 10 susilaikė, 1 buvo prieš, 69 - už. To užteko, kad sprendimas būtų patvirtintas.
Siūlymas šalinti IBA, kurią valdo rusas U. Kremliovas, buvo pateiktas prieš porą savaičių. IBA bandė užbėgti šiems įvykiams už akių ir skubos tvarka kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS), kad toks IOC sprendimas būtų atmestas, bet liko nieko nepešusi - CAS antradienį netenkino prašymo. IOC ir IBA santykiai įtempti jau ne vienerius metus. U. Kremliovas ir kiti IBA vadovai kaltinami korupcija, lėšų pasisavinimu ir buvo nuolat kritikuojami dėl valdymo metodų. Po milžiniškų teisėjavimo skandalų ir vėliau paaiškėjusių korupcinių schemų olimpinėse žaidynėse, iš IBA buvo atimta teisė rengti olimpinius bokso turnyrus - prieš dvejus metus Tokijuje ir artėjančiose 2024 m. Paryžiaus žaidynėse tą daro specialios darbo grupės. IBA ir U. Kremliovo nenoras taisyti situacijos privedė prie dabartinės padėties, o visus kelius į susitaikymą užkirto skandalingas ruso išsišokimas. Jis viešai buvusį IOC narį CK Wu išvadino „nusikaltėliu, kuris žudo boksą“ ir pareiškė, kad šį „reikėtų nušauti“. Suprantama, kad IOC šiuos komentarus pasmerkė. Milžiniško nepasitenkinimo IBA sulaukė ir praėjusių metų rudenį, kai nusprendė sugrąžinti rusų ir baltarusių sportininkus į varžybas. Ir tą padarė be jokių apribojimų, leisdami naudoti visą tautinę simboliką. Tuo stebėtis turbūt nereikėtų - U. Kremliovas yra artimas Vladimiro Putino bičiulis, viešai palaikantis santykius ir po to, kai rusai pradėjo karą Ukrainoje. Balandžio mėnesį buvo paskelbta, kad įkuriama nauja mėgėjų boksui atstovausianti tarptautinė federacija - „World Boxing“, kurios pagrindinis tikslas - išsaugoti boksą kaip olimpinį sportą ir pakeisti skandalų purtomą IBA. Lyderių vaidmens, kuriant naują federaciją ėmėsi JAV bokso atstovai, o prie šių greitai prisijungė tokios valstybės kaip Vokietija, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Švedija, Naujoji Zelandija ir kitos. „World Boxing“ organizacijai vadovauja buvęs IOC narys ir „Manchester United“ vadovas Simonas Toulsonas, anksčiau dirigavęs Tarptautinei kanojų sporto federacijai.
Kilnaus Elgesio Sporte Skatinimas
Kilnaus elgesio sporte („Fair Play“) veikla buvo paskatinta 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių, kai noras nugalėti bet kokia kaina peržengė visas ribas ir atėmė pirmąją sportininko gyvybę. Danų dviratininkas Knudas Jensenas mirė dėl vartoti draudžiamų sportinę veiklą skatinančių preparatų. Šis šokiruojantis atvejis pažadino sporto pasaulį ir paskatino imtis griežtų veiksmų prieš dopingą, šovinizmą ir smurtą sporte. Todėl 1963 m. gruodžio 5 d. Paryžiuje UNESCO, AIPS, ICSSPE, Tarptautinės krepšinio, futbolo, regbio imtynių federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą P. de Kuberteno Kilnaus elgesio apdovanojimams teikti. 1973 m. Tarptautinio „Fair Play“ komiteto tikslas - saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiajame sporte ar sporto visiems programose, bet ir kasdieniame gyvenime. Pagrindinis CIFP vykdantysis organas yra Generalinė Asamblėja, kurioje kiekvienas CIFP narys turi po vieną balsą. CIFP vykdantįjį komitetą sudaro prezidentas, du viceprezidentai, generalinis sekretorius ir iždininkas. CIFP tarybą sudaro daugiausiai 20 narių iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Finansavimas sporto konkursams
Lietuvos Sportininkų Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse prasidėjo 1924 m. Paryžiuje. Tai buvo reikšmingas įvykis jaunos valstybės istorijoje. Lietuvos sporto lyga, išsiuntusi į Paryžių sportininkus, tapo Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintu nacionaliniu olimpiniu komitetu. Paryžiuje šalia kitų dalyvavusių valstybių vėliavų plevėsavo ir Lietuvos trispalvė, paminėtas Lietuvos vardas.
Į pirmąją olimpiadą buvo išsiųsta futbolo komanda ir du dviratininkai - Isakas Anolikas ir J. Vilpišauskas. Dviratininkas Isakas Anolikas olimpinėse žaidynėse dalyvavo dukart - 1924 m. Paryžiuje ir 1928 m. Amsterdame.
Per 100 metų Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse iš viso varžėsi 27 sporto šakų varžybose - 22 vasaros ir 5 žiemos.
Isakas Anolikas: Dviračių Sporto Pradininkas
I. Anolikas pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris du kartus iš eilės dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nepaisant sunkumų, patirtų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, po ketverių metų jis vėl atstovavo Lietuvai Amsterdame. I. Anolikas buvo žydas, priklausė šios bendruomenės sporto klubui „Makabi“. Naciams okupavus Lietuvą, 1943 m. I. Anolikas sušaudytas Kauno IX forte.
Pasirengimas Žiemos Olimpinėms Žaidynėms
Iki 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių lieka jau mažiau nei 100 dienų. Šią progą pažymėti į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinę buvo sukviesti olimpinės rinktinės kandidatai, jų treneriai, federacijų vadovai ir garbūs svečiai. Žiemos olimpinės žaidynės Italijoje prasidės kitų metų vasario 6-ą dieną.
Lietuva šiuo metu turi rekordinę mūsų šaliai žiemos olimpinę rinktinę - net 17 sportininkų. 2022 m. Pekine vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva turėjo 13 sportininkų komandą. Kitų metų vasarį lietuviai startuos keturiose sporto šakose - biatlone, slidinėjime, kalnų slidinėjime ir dailiajame čiuožime.
tags: #tarptautinis #olimpinis #komitetas #kur #isikures