Anglijos ir Prancūzijos Futbolo Istorija: Nuo Ištakų Iki Šių Dienų

Įvadas

Futbolas, kaip populiariausia sporto šaka pasaulyje, turi ilgą ir įdomią istoriją. Šiame straipsnyje nagrinėsime futbolo raidą, ypatingą dėmesį skiriant Anglijos ir Prancūzijos futbolui, jų tarpusavio priešpriešai ir įtakai pasaulio futbolui.

Futbolo Ištakos ir Formavimasis

Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas į šiuolaikinį futbolą panašus žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje. Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu - žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje.

Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas - calcio.

Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje. Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse.

Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos - regbio bei futbolo - ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas - Anglijos Futbolo Asociacija. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis.

Taip pat skaitykite: Švedijos ir Anglijos futbolo dvikovos

Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje. 1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas.

Pirmieji Turnyrai ir Tarptautinės Rungtynės

1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą - Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą.

Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai - 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse. 1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis.

Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė. 1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart - namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias - 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami. Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo.

FIFA Įkūrimas ir Pasaulio Čempionatai

1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus. Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas, 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja.

Taip pat skaitykite: Čempionato analizė: Lenkija, Anglija, Lietuva

Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys. Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai. Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas - Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32.

Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių. Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų.

Anglijos ir Prancūzijos Futbolo Priešprieša

Anglijos ir Prancūzijos futbolo istorija yra persipynusi, o jų tarpusavio rungtynės visada pasižymi dideliu azartu ir įtampa. Šios dvi šalys yra ne tik geografinės kaimynės, bet ir aršios konkurentės futbolo aikštėje.

Istorinės Rungtynės

Štai keletas įsimintinų Anglijos ir Prancūzijos futbolo rungtynių pavyzdžių:

• Europos čempionatas: Anglijos ir Prancūzijos rinktinės ne kartą susitiko Europos čempionatuose, kuriuose jų rungtynės dažnai būna lemiamos dėl patekimo į kitą etapą.
• Pasaulio čempionatas: Šios komandos taip pat yra susidūrusios Pasaulio čempionatuose, o jų susitikimai visada pritraukia didelį žiūrovų dėmesį.
• Draugiškos rungtynės: Net ir draugiškos rungtynės tarp Anglijos ir Prancūzijos yra įdomios, nes abi komandos stengiasi įrodyti savo pranašumą.

2015 m. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Londono metas Borisas Johnsonas ir karalienės Elžbietos II anūkas princas Williamas kartu su 80 tūkst. futbolo gerbėjų Vemblio stadione prieš Anglijos ir Prancūzijos futbolo komandų susitikimą vieningai giedojo Prancūzijos himną. Sugiedojus „Marselietę“, tylos minute pagerbtos 129 teroristinių išpuolių Paryžiuje aukos. Abiejų futbolo komandų gerbėjai į stadioną atsinešė Prancūzijos vėliavų ir jų spalvų šalikų, ant kurių puikavosi užrašai „Meldžiamės už Paryžių“. Draugišką susitikimą Vemblio stadione rezultatu 2:0 laimėjo anglai.

Taip pat skaitykite: Kriketas: kultūrinė Indijos ir Anglijos analizė

Žaidėjai ir Treneriai

Daugelis Anglijos ir Prancūzijos futbolininkų yra žaidę abiejų šalių klubuose, o tai dar labiau sustiprina ryšius tarp šių dviejų šalių. Taip pat, treneriai iš Anglijos ir Prancūzijos yra treniravę abiejų šalių komandas, prisidėdami prie futbolo kultūros mainų.

Futbolo Stilius

Angliškas futbolas tradiciškai pasižymi jėga, fizine kova ir ilgais perdavimais, o prancūziškas futbolas - technika, elegancija ir trumpais perdavimais. Tačiau šie stiliai nuolat keičiasi ir tobulėja, o šiuolaikiniame futbole galima pastebėti abiejų šalių elementų.

Įsimintinos Pasaulio Futbolo Rungtynės

Nors Anglijos ir Prancūzijos akistatos yra įdomios, verta prisiminti ir kitas įsimintinas pasaulio futbolo rungtynes:

• Italija-Brazilija, 1982: Italija susirungė su Brazilija 1982-aisiais Barselonoje, turbūt įspūdingiausiame mače per visą pasaulio čempionatų istoriją. Brazilai būtų išėję į pusfinalį, net jei šios C grupės rungtynės būtų pasibaigusios lygiosiomis. Vis dėlto italai nebuvo nusiteikę pralaimėjimui - 4-ąją minutę Paolo Rossi išvedė Italiją į priekį 1:0. Tačiau persvara italai džiaugėsi tik septynias minutes. Socratesas išlygino rezultatą, nors 25-ą minutę P.Rossi vėl rezultatą nusvėrė italų naudai. Po pertraukos Falcao dėka brazilai vėl pasivijo priešininkus 2:2, tačiau P.Rossi įmušė dar vieną įvartį į Brazilijos vartus. Italai laimėjo rungtynes rezultatu 3:2, o vėliau iškovojo ir pasaulio čempionų titulą. Vis dėlto labiau nei rezultatas įsiminė nepaprastai gražus abiejų rinktinių žaidimas.
• Italija-Vakarų Vokietija, 1970: Italai su vokiečiais susitiko 1970-ųjų pasaulio čempionato Meksike pusfinalyje, per mačą, kuris dažnai vadinamas „Amžiaus rungtynėmis“. Palyginti anksti, 8-ąją minutę, Roberto Boninsegnos įvartis išvedė Italiją į priekį ir šio pranašumo rinktinė neprarado iki 90-osios minutės, kai Karlas-Heinzas Schnellingeris išlygino rezultatą ir privertė pratęsti rungtynes. Pačioje pratęsimo pradžioje pranašumą 2:1 užsitikrino Vakarų Vokietija - Gerdo Mullerio dėka, tačiau italas Tarcisio Burgnichas po 4 minučių atsilygino vokiečiams, o netrukus Luigi Riva į priekį išvedė italus rezultatu 3:2. 110-ą minutę G.Mulleris vėl išlygino rezultatą, tačiau po minutės lemiamą įvartį įmušė Gianni Rivera 4:3 ir italai pirmą kartą nuo 1938-ųjų pateko į pasaulio čempionato finalą. Jame italai turėjo nusileisti brazilams rezultatu 1:4.
• Vakarų Vokietija-Prancūzija, 1982: 1982-ųjų čempionato pusfinalyje Sevilijoje susitiko Prancūzijos-Vakarų Vokietijos rinktinės, kad nuspręstų, kuriai iš jų teks garbė finale susirungti su italais. Rungtynių pradžioje Pierre'as Littbarskis užtikrino persvarą Vakarų Vokietijai, tačiau rezultatą išlygino Michelio Platini įmuštas baudinys. Antrajame kėlinyje Haraldas Schumacheris pelnė tikriausiai pačią garsiausią nuobaudą per visą pasaulio čempionato istoriją - po jo agresyvaus bandymo blokuoti Patricką Battistoną, prancūzas liko su mėlynėmis ir nudaužtais dantimis. Vis dėlto olandas teisėjas Charles'as Corveris neskyrė baudinio. Po šio incidento prireikė pratęsti rungtynes ir nors prancūzai įmušė net du įvarčius - taikliai spyrė Marius Tresoras ir Alainas Giresse - vokiečiai Karlas Heinzas Rummenigge'as ir Klausas Fischeris išlygino rezultatą ir privertė pusfinalio nugalėtojus išaiškinti 11 metrų baudiniais. Šeštajame baudinių raunde Maxime'o Bossis į vokiečių vartus spirtą kamuolį sulaikė H.Schumacheris ir Vakarų Vokietija šventė pergalę 5:4, pateko į finalą, kuriame pralaimėjo Italijai.
• Prancūzija su Brazilija, 1986: Suklupusi 1982-ųjų pasaulio čempionato pusfinalyje, Prancūzija 1986-aisiais buvo pasiryžusi susigrąžinti sėkmę. Tačiau jų kelyje laukė ketvirtfinalio rungtynės su brazilais - tauta, kuri tikėjosi po 16 metų pertraukos vėl parsivežti čempionų taurę. Dar rungtynių pradžioje Careca išvedė brazilus į priekį, tačiau rezultatą prieš pat pertrauką išlygino Michelis Platini. Tęsiantis mačui abiems komandoms netrūko fantastiškų galimybių pakreipti rezultatą savo naudai, tačiau pro atvirų vartų šoną skriejantys kamuoliai, nuobaudos ir virpstai privertė rinktines žaisti pratęsime, o vėliau mušti 11 metrų baudinius. Prancūzija smūgiavo tiksliau ir laimėjo 4:3. Brazilų Socratesas ir prancūzų M.Platini abu nepataikė baudinių, tad kurį laiką tęsėsi lygiosios, kol Julio Cesaro nesėkmė padovanojo Prancūzijai pergalę. Vis dėlto kelią į pergalę rinktinei vėl pastojo pusfinalis - prancūzus vėl nugalėjo Vakarų Vokietijos futbolininkai.
• Vengrija-Urugvajus, 1954: Rungtynėse, kurios nebūtų padariusios gėdos ir pasaulio čempionato finalui. Urugvajaus komanda (gynusi pasaulio čempionų vardą) susirėmė su Vengrija, kuri buvo pajėgiausia iš visų Lozanoje susirinkusių pasaulio rinktinių. Pirmajame kėlinyje Zoltano Cziboro įvartis anksti išvedė vengrus į priekį, o antrajame kėlinyje Nandoras Hidegkuti, rodos, užtvirtino jų pergalę. Vis dėlto du Juano Honhbergo rungtynių gale įmušti įvarčiai privertė komandas pratęsti žaidimą. Pratęsime Sandoras Kocsisius vengrams padovanojo pergalę rezultatu 4:2 ir kelialapį į pasaulio čempionato finalą, o Urugvajus turėjo susitaikyti su pirmuoju pasaulio čempionate patirtu pralaimėjimu.
• Portugalija-Šiaurės Korėja, 1966: Anglijoje vykusių pirmenybių ketvirtfinalyje portugalai priėmė sensacingai stipriausiųjų aštuntuką pasiekusią Šiaurės Korėją. Azijos atstovai parbloškė varžovus - jau 25 minutę Š.Korėjos futbolininkai pirmavo 3:0. Tada prabilo legendinis Eusebio, įsmeigęs keturis įvarčius ir padėjęs portugalams iškovoti gražią pergalę 5:3. Portugalai krito pusfinalyje, 1:2 nusileidę čempionais tapusiems Anglijos futbolininkams.
• Brazilija-Olandija, 1994: Šios rungtynės, įvykusios 1994 m. pasaulio čempionato ketvirtfinalyje, laikomos futbolo klasika. Po didžiosios pertraukos abiejų rinktinių talentas atsiskleidė visu grožiu. Romario (53 min.) ir Bebeto (63 min.) taiklūs smūgiai išvedė brazilus į priekį. Tačiau olandai nepasidavė ir Dennisas Bergkampas (64 min.) bei Aaronas Winteris (76 min.) atstatė pusiausvyrą. Vis dėlto brazilai buvo stipresni ir Branco įvartis 81 min. atnešė jiems pergalę.
• Argentina-Anglija, 1998: Du futbolo virtuozai aštuntfinalyje susitiko „Geoffroy-Guichard'o“ stadione. Atmosfera ir rungtynių tempas buvo fantastiškas. Gabrielis Batistuta realizavo 11 metrų baudinį ir išvedė argentiniečius į priekį. Michaelas Owenas atsakė nuostabiu įvarčiu, o Davidas Beckhamas buvo pašalintas iš aikštės. Rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2, o argentiniečiai triumfavo po baudinių loterijos 4:3.
• Italija-Prancūzija, 2006: 2006 m. pasaulio čempionato finale susitiko Italija ir Prancūzija. Zinedine'as Zidane'as 7 minutę realizavo 11 metrų baudinį, tačiau Marco Materazzi 19 minutę išlygino rezultatą. Rungtynės buvo kupinos įtampos ir emocijų, o pratęsimo metu Z.Zidane'as buvo pašalintas iš aikštės už smūgį M.Materazzi. Baudinių seriją 5:3 laimėjo Italija.
• Vokietija-Bulgarija, 1994: 1994 m. pasaulio čempionato ketvirtfinalyje Vokietija laikėsi favoritais, tačiau Christo Stoičkovo kompanija manė kitaip. Po L.Matthauso įvarčio antrojo kėlinio pradžioje Vokietija pirmavo 1:0. Ch.Stoičkovas ir I.Lečkovas įmušė du įvarčius ir padėjo Bulgarijai laimėti 2:1 ir pirmą kartą istorijoje prasibrovė tarp keturių stipriausių pasaulio rinktinių.
• Belgija-Sovietų Sąjunga, 1986: Belgija pirmenybėse Meksikoje kūrė stebuklus. Ketvirtfinalyje jų laukė Sovietų Sąjungos rinktinė, kurios vairą laikė legendinis Valerijus Lobanovskis. Tačiau Belgijos futbolininkai nedrebino kinkų ir neleido varžovams dominuoti. Rungtynės baigėsi 4:3 Belgijos naudai, tačiau pusfinalyje belgai 0:2 pralaimėjo čempione tapusiai Argentinai.
• Prancūzija-Argentina, 2018: Paskutinioji grupės dvikova padovanojo neįtikėtiną dramą. Prancūzai niekas nelaikė favoritėmis. Strasbūro stadione vykusios rungtynės, kurias stebėjo 13 tūkst. žiūrovų, virto tikra įvarčių fiesta. Galutinis rezultatas 4:3 Prancūzijos naudai.

Futbolas Lietuvoje

Pirmąsias futbolo komandas Lietuvoje sudarė 1909 m. grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL) priimta į FIFA.

Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva varžėsi su Latvija ir Estija.

tags: #anglija #prancuzija #futbolas