Nors Lietuva turi turtingą sporto istoriją, žiemos sporto šakos, deja, nėra tokios populiarios ir sėkmingos kaip krepšinis. Šiame kontekste dailusis čiuožimas, ypač šokiai ant ledo, užima ypatingą vietą. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos dailiojo čiuožimo šokėjų situacija, jų pasiekimai ir perspektyvos, atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir dabartines tendencijas.
Žiemos sporto šakų padėtis Lietuvoje
Lietuvoje žiemos sporto šakos nėra prioritetinės, todėl joms skiriama mažiau dėmesio ir finansavimo. Tai atspindi ir faktas, kad Lietuva neturi žiemos sporto šakų olimpinių medalių, o kaimyninės šalys - estai (septyni medaliai) ir latviai (trys medaliai) - jų jau yra iškovoję.
Olimpinės viltys
Nepaisant to, Lietuva turi sportininkų, kurie dalyvauja žiemos olimpinėse žaidynėse ir siekia aukštų rezultatų. 2024 m. Sočio olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo šeši septyni sportininkai. Lig šiol aukščiausiai olimpinėse arenose yra pakilę ledo čiuožėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, Solt Leik Sityje 2002 m.
Dailiojo čiuožimo šokėjų situacija
Vardinis kelialapis į Sočį vienas - ledo šokėjų, kuriuo, deja, jie turbūt taip ir nepasinaudos. Iš biatlonininkės D.Rasimovičiūtės tikimasi 10-20 vietos, o pati sportininkė nusiteikusi kovoti ir dėl garbingesnės pozicijos. A.Sereikaitei prognozuota 20-25 pozicija, bet jos pasirodymai pasaulio taurės etapuose, kur ji sugebėjo būti ir devinta, didina optimizmą. Kaip ir biatlonininko T.Kaukėno, kuriam prognozuota 30-40 vieta, stabilūs ir gana sėkmingi startai pasaulio čempionatuose leidžia tikėtis ir geresnio rezultato. Iš slidininkų V.Strolios tikimasi 45-55, I.Ardišauskaitės - 40-50 vietos. „Jau vien iškovoti olimpiniai kelialapiai yra didelis laimėjimas. Daugelyje žiemos sporto šakų, pavyzdžiui, biatlone, kur į startą stoja 80 sportininkų, patekti į pirmąjį trisdešimtuką jau reiškia būti tarp elito. O žiemos sporto šakoms reikia daug sportinės ištvermės bei sėkmės, ir gamta sąlygų kartais pagaili. Arba gali būti puikiausiai pasirengęs, bet ne taip truputį slides pasitepsi, ir viskas. Arba štai dailiajame čiuožime turime nerealių mergaičių. Bet prasideda brendimas, ir rezultatai krinta. Ji priduria, kad žiemos sportas dar ir labai brangus: turi ir vasarą pajusti sniego pojūtį, tad privalai išvažiuoti, kur jo yra. Turi dalyvauti pasaulio taurės etapuose, kitose varžybose, nes jei nestartuosi, liksi savo kieme.
Olimpinis kontekstas
Olimpinės žaidynės yra pasaulinis sporto renginys, vykstantis kas ketverius metus, kuriame varžosi geriausi atletai iš viso pasaulio. Žaidynės susideda iš vasaros ir žiemos olimpiadų, kurios vyksta pakaitomis. Jos skatina taiką, vienybę ir sportinę dvasią, siekiant aukščiausių rezultatų įvairiose sporto šakose. 2024 metų vasaros Olimpinės žaidynės vyko Paryžiuje. Sporto šventėje dalyvavo atletai iš viso pasaulio, varžėsi įvairiose sporto šakose, įskaitant naujoves kaip riedlenčių sportas ir laipiojimas. Paryžius pristatė ne tik įspūdingas varžybas, bet ir kultūrinę programą, kuri atspindi miesto grožį ir istoriją. Nacionalinės sporto agentūros susitikimus su strateginių sporto šakų federacijomis ir organizacijomis vainikavo bendra diskusija Druskininkuose. Į kitais metais vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes parduota jau daugiau nei 70 proc. bilietų. Raitelė Justina Vanagaitė ir jos žirgas Nabab (meiliai vadinamas Kebabėliu) ką tik grįžo iš Danijoje vykusių Vakarų Europos Pasaulio taurės varžybų, kuriose Lietuvos jojikė varžėsi su stipriausiais Europos raiteliais. Nors raitelė jau turi kelialapį į 2024 m. Prancūzijos tyrėjai atliko kratas 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių organizatorių ir su jomis susijusių įmonių biuruose, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė tyrimui artimi šaltiniai. Anot šaltinių, trečiadienį reidai buvo surengti atliekant tyrimą dėl įtariamo pirmenybės suteikimo sudarant su olimpinėmis žaidynėmis susijusias sutartis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) politizuojant sportą, nes pastarasis svarsto sprendimą dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo kitų metų žaidynėse Paryžiuje. Dėl V. Putino invazijos į Ukrainą svarstoma Rusijos sportininkams Paryžiaus olimpinėse žaidynėse leisti varžytis tik po neutralia vėliava. Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė Raimeda Bučinskytė jau šį šeštadienį startuos Europos para čempionate Roterdame. Šiaulietei tai bus vienas pagrindinių startų šį sezoną, nes šaudykloje spręsis ir medalių, ir kelialapių į kitų metų Paryžiaus vasaros paralimpinėms žaidynėms likimas. Iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka vieneri metai. Kol sportininkai varžosi dėl olimpinių kelialapių, organizatoriai dirba, kad sukurtų įspūdingą šventę tiek atletams, tiek sirgaliams. Tuo tarpu nacionaliniai olimpiniai komitetai sprendžia organizacinius klausimus. Likus metams iki olimpinių žaidynių Lietuva turi šešis olimpinius kelialapius - penkis asmeninius, kuriuos iškovojo keturi sportininkai, ir vieną laimėtą šaliai. Kitų metų birželį planuotos finalinės 2024 m. Paryžiaus olimpiados atrankos varžybos breiko, riedlenčių sporto, laipiojimo sporto ir BMX dviračių laisvojo stiliaus sporto šakose Londone (Didžioji Britanija) neįvyks. Teigiama, kad tokį sprendimą tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) priėmė dėl griežtų reikalavimų rusams ir baltarusiams, kuriuos kėlė britai. Iki 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių lieka kiek daugiau nei metai. Pirmadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) sporto ministrų susitikime politikai Lietuvos atstovų iniciatyva diskutuos apie Ukrainos sportininkų teises ir Rusijos bei Baltarusijos sportininkų dalyvavimą Europos Sąjungoje vykstančiuose tarptautiniuose sporto renginiuose. Pasaulio kikbokso organizacijų asociacija (WAKO), kurios visateisė narė yra ir Lietuvos kikboksingo federacija, ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo WAKO organizuojamose kikbokso varžybose. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį išvyksta į Jungtines Valstijas, kur dalyvaus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Pasaulinės mokytojų profesinių sąjungų federacijos organizuojamame susitikime. Keturi iš dešimties lietuvių mano, kad šalies sportininkai turėtų dalyvauti 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, net jei jose varžysis Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, rodo BNS užsakymu kovą atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, beveik 43 proc. apklaustųjų pasisako už tai, kad Lietuvos atletai turėtų dalyvauti žaidynėse, per 32 proc. respondentų mano, kad neturėtų, o dar 25 proc. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ir Jungtinių Tautų ekspertė, spręsdami Rusijos ir Baltarusijos sugrąžinimo į pasaulinius sporto renginius klausimą, ignoravo Ukrainos sportininkų žmogaus teises, penktadienį pareiškė žmogaus teisių specialistė Patricia Wiater. P. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė neslėpė nusivylimo po šiandieninio Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) posėdžio. Jame, pagal naujas rekomendacijas, rusų ir baltarusių atletams iš esmės atveriamas kelias sugrįžti į tarptautinę areną. Tiesa, po neutralia vėliava. Buvo paskelbtos rekomendacijos šalių federacijoms. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kol kas sako neplanuojantis boikotuoti kitais metais Paryžiuje vyksiančios olimpiados. Vėl pasigirdus kalboms apie galimybes suspenduotiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 2024 metais, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tikina, kad bent jau kol kas situacija nesikeičia, bet kartu pripažįsta TOK poziciją. Rusijos sportininkams 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse „neturėtų būti vietos“, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jis per pokalbį telefonu pasakė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui. „Ypač pabrėžiau, kad sportininkams iš Rusijos neturėtų būti vietos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“, - po pokalbio „Telegram“ platformoje parašė V. Šią savaitę Senovės Olimpijoje (Graikija) vykstančiame Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdyje bei narių susitikimuose pokalbių temos sukosi ne tik apie artėjančius olimpinius renginius, bet ir situaciją Rusijoje. Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Paulius Jankūnas sužaidė paskutines savo rungtynes krepšinio aikštėje. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) pirmadienį priėmė sprendimą pakeisti jojimą nauja rungtimi. Skelbiama, kad vietoj žirgų sportininkų laukia ekstremalus bėgimas su kliūtimis. Po dviejų metų Paryžiaus olimpiadoje jojimas dar bus įtrauktas į rungčių sąrašą, tačiau 2028 m. Pekino žiemos žaidynių uždanga nusileido sekmadienį. Dvi savaites trukusi sporto fiesta baigėsi. Visiems žaidynių dalyviams teko laikytis griežtų koronaviruso protokolo taisyklių, gyventi „burbuluose“. Nepaisant to, išvydome daug puikių varžybų ir įsimintinų momentų bei žaidynes supurčiusį dopingo skandalą. Kritikos strėlių teko atlaikyti ir organizatoriams. Pekino žiemos olimpinės žaidynės išskirtinės įvairiais atžvilgiais. Dauguma stadionų naudojami dar nuo vasaros olimpinių žaidynių, bet visi pompastiški slidinėjimo centrai išdygo vos per keletą metų. Prie jų iš dalies prisidėjo net ir mūsų kaimynai latviai, kurie padėjo suformuoti sniego parką ir milžinišką tramplyną prie apleistų fabrikų. Kinija visame pasaulyje garsėja savo technologijomis, o jomis pasigirti sumanė ir olimpiniame burbule uždarytiems ir tikro kinų gyvenimo negalintiems pamatyti žurnalistams. Maistas nuo lubų, o kavą ar kokteilį gamina robotas. Griežtą kontrolę dėl koronaviruso atvejų įvedę organizatoriai tokias priemones taiko ir dėl saugumo. Truylika Lietuvos žiemos sporto pasiuntinių Pekine pradeda olimpinę misiją, sirgaliams palikdami slaptą viltį, jog palankiai susiklosčius aplinkybėms, pavyks nutraukti žiemos olimpinių žaidynių medalių badą. Lietuvoje užaugo du žiemos olimpinių žaidynių prizininkai: auksą ir bronzą 1988 metais Kalgaryje iškovojusi Vida Vencienė ir 1984 metais Sarajeve biatlono estafetės čempionu tapęs Algimantas Šalna. Olimpinis festivalis „Beijing 2022“ skelbia startą! Svarbiausias metų sporto renginys pasaulyje - Žiemos olimpinės varžybos atidarytos. „Paukščių lizdu“ pramintame Pekino nacionaliniame stadione sužibo olimpinė ugnis, kuri virš miesto iškilo snaigės pavidalu. Atidarymas, kaip niekad ramus: be pop muzikos garsenybių. Stadione tik kviesti svečiai, du trečdaliai neužimtų vietų. Pekino olimpinėms žaidynėms artėjant, Lietuvos dailiojo čiuožimo pora Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed išgirdo itin nemalonią žinią - Prezidentūra nesuteikė pilietybės jo šokių partnerei, todėl negalės atstovauti Lietuvai. Ilgai laukta žiemos sporto šventė prasidėjo. Penktadienį Kinijos sostinėje Pekine įspūdingos ceremonijos metu startavo olimpinės žaidynės, kurios vyks iki vasario 20 dienos. Ilgai laukta žiemos sporto šventė prasidėjo. Penktadienį Kinijos sostinėje Pekine įspūdingai atidarytos XXIV žiemos olimpinės žaidynės, kurios vyks iki vasario 20 dienos. Pekinas tapo pirmuoju miestu, surengusiu vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. Vasaros žaidynės čia įvyko 2008-aisias. Pekinas olimpinių žaidynių metais taikys griežtas Covid-19 pandemijos prevencines priemones, tačiau tokias taisykles galima ir apeiti. Į olimpiadą leista atvykti nevakcinuotiems sportininkams, bet jie privalo tris savaites praleisti saviizoliacijoje karantino viešbutyje. Penktadienį Pekine oficialiai atidaromos XXIV žiemos olimpinės žaidynės. Kinijos sostinė taps pirmuoju miestu, rengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpiadas. Baltosios olimpiados savo istoriją skaičiuoja nuo 1924-ųjų žiemos sporto festivalio Prancūzijoje. Tad po poros metų žiemos olimpinių žaidynių rengėjai minės 100-mečio sukaktį. Kinijos sostinėje Pekine penktadienį atidarymo ceremonija „Paukščio lizdu“ vadinamame stadione oficialiai prasidės žiemos olimpiada, temdoma pandemijos ir susirūpinimo teisių padėtimi. Įsimenamo dizaino arena buvo 2008 metų olimpiados, laikomos tarsi Kinijos oficialiu pristatymu pasauliui, centras ir vėl atliks šį vaidmenį Pekinui tampant pirmuoju miestu, surengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpiadą. Atidarymo ceremonija prasidės penktadienį 20 val. vietos (14 val. Pirmoji šokėjo ant ledo Deivido Kizalos Pekine praleista naktis nebuvo rami. Vos atvykus į Kiniją oro uoste atlikto COVID-19 testo atsakymas buvo teigiamas. Laimė, atlikus pakartotinius testus, koronaviruso sportininko organizme nerasta. „Visą dieną jaučiausi puikiai, tik šiek tiek nuovargio jaučiau po ilgos kelionės. Bet tik tiek. Jau penktadienį startuoja svarbiausias žiemos sporto renginys - Pekino olimpinės žaidynės. Daugiau nei 3000 atletų iš viso pasaulio šiuo metu skrenda į Kiniją. Su kokiais sunkumais susiduria vykstantys į griežtai kontroliuojamą komunistinę Kiniją? Kuriems Lietuvos sportininkams jaudulys neleido užmigti pusę nakties? Belgijos skeletono sporto atstovė Kim Meylemans vos atvykusi į Pekino olimpines žaidynes susidūrė su nepagarbiu organizatorių elgesiu. Atvykus į Kiniją K. Meylemans koronaviruso testas parodė teigiamą rezultatą. Pagal griežtas Covid-19 taisykles 25-erių belgė privalėjo karantinuotis, tačiau netrukus trys jos PGR testai buvo neigiami. Tai reiškė, kad K. Viena iš rusų vilčių Pekino olimpinėse žaidynėse - 31-erių greitojo čiuožimo atstovas Semionas Jelistratovas - „RIA Novosti“ agentūrai pareiškė, kad jam nekyla problemų dėl bendravimo su ukrainiečiais. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ketvirtadienį sakė, kad Pekino olimpiada „visiems laikams pakeis žiemos sporto padėtį“. Pasak Th. Bacho, olimpiada paskatins žiemos sporto bumą Kinijoje, negarsėjančioje masiniu potraukiu slidinėjimui ar kitoms žiemos sporto šakoms. Pekino olimpiados atidarymo išvakarėse Th. Bachas TOK susirinkime pasakė: „Kinija jau pateko į istoriją pasiekdama tikslą sudominti 300 mln. 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių preliminarioje programoje nėra bokso, šiuolaikinės penkiakovės ir sunkiosios atletikos sporto šakų, - praneša BBC.
Taip pat skaitykite: Futbolo akistata: TSRS – Olandija
Istorinis kontekstas: Lietuvos pasirodymai olimpinėse žaidynėse
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė. Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomybės atkūrimas ir pirmieji sportininkai
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Tarybų Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Sporto federacijų apžvalga