Tauragė, miestas Lietuvos vakaruose, pasižymi ne tik savo geografine padėtimi, bet ir turtinga sporto istorija. Tarp daugelio sporto šakų išsiskiria futbolas, o jo raida Tauragėje glaudžiai susijusi su futbolo mokyklos istorija. Ši mokykla, išgyvenusi pakilimus ir nuosmukius, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos futbole. Šiandien, kai futbolas Tauragėje vėl atsidūrė ant išnykimo ribos, verta prisiminti klubo praeitį, įvertinti dabartinę situaciją ir pamąstyti apie galimas ateities perspektyvas.
Futbolo Užuomazgos Tauragėje (1922-1939)
Dar 1922 metais Tauragėje buvo įsteigta Sporto sąjunga, kurios pirmininku tapo A. Laugalys. Nors iš pradžių futbolininkai oficialiai nerungtyniavo, sąjungos atstovai suaktyvino sportinį gyvenimą mieste. Jau 1924 metais Mokytojų seminarijoje futbolas tapo populiariausia sporto šaka. Vėliau aktyviausiai žaidė „Šaulių“, jaunalietuvių ir „Makabi“ sporto klubų futbolininkai.
Futbolo plėtrą Tauragėje stabdė tai, kad Klaipėda ir didieji Žemaitijos centrai (Plungė, Telšiai, Kretinga) tuo metu buvo sunkiai pasiekiami. Neigiamą įtaką darė ir Tauragės geografinė padėtis - artumas Vokietijos ir Rusijos sienoms, Antrojo pasaulinio karo padariniai ir prastas susisiekimas su kitais Lietuvos centrais, kai tekdavo keliauti gyvuliniuose vagonuose ir su persėdimais.
Tik 1936 metais Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse, kuriose rungtyniavo su dviem Telšių komandomis - „Džiugu“ ir JSO. Aplenkti „Džiugo“ tada buvo neįmanoma.
Karo Metai ir Pokario Atkūrimas (1940-1959)
Užėjus karui, Tauragės „Tauras“ 1940 m. rudenį buvo uždarytas, bet 1941 m. atkurtas, o 1946 m. prisijungė prie „Žalgirio“ draugijos.
Taip pat skaitykite: "Tauras": praeitis ir ateitis
1945 metais Tauragės „Tauras“ savo mieste varžovų neturėjo ir be kovos pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kuriame ketvirtfinalyje pralaimėjo Klaipėdos „Sodybai“ rezultatu 0:1. 1946 metais („Tauras“) ir 1947 metais („Žalgiris“) nerungtyniavo antrojoje pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje).
1948 metais buvo šiek tiek pakeista Lietuvos futbolo pirmenybių tvarka ir Šiaurės zonoje Tauragės „Žalgiris“, užėmęs 3 vietą, pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kur šešių komandų finaliniame turnyre labai netikėtai užėmė antrąją vietą. „Sidabrinėje“ komandoje žaidė: V. Bauža, A. Paulikaitis, V. Geležūnas (vėliau rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Lietuvos rinktinėje), K. Rugys, J. Paulauskas, V. Petrovas, V. Kanitauskas (vėliau teisėjavo Lietuvos futbolo pirmenybių varžybose), S. Semionovas, J. Tampauskas, G. Miliūnas, P. Šmitas, P. Rimkus, D. Mažutis, V. Anikinas, A. Čumakovas.
Tačiau 1949 metais Tauragės „Žalgiris“ užėmė tik 13 vietą, o 1950 metais - paskutinę, 16-ąją.
MSK Etapas ir Sugrįžimas Prie „Tauro“ Vardo (1960-1986)
Paskui Tauragės MSK (Maisto Sporto Klubas) futbolo komanda į A klasę buvo priimta tik 1960 metais. MSK buvo mėsos kombinato komanda, priklausiusi „Nemuno“ draugijai. Tauragiškiai užimdavo vietas tik turnyro lentelės viduryje arba apačioje, blaškydamiesi tarp aukščiausiosios ir I lygų. 1962 metais komanda vėl pasivadino „Tauru“.
Aukso Amžius: 1987 Metų Čempionatas
1986 metais Tauragės „Tauras“ iškovojo Lietuvos „Žalgirio“ draugijos futbolo pirmenybėse 1-ąją vietą ir gavo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje.
Taip pat skaitykite: Tauragės krepšininkų veteranų veikla
1987-ieji metai tapo istoriniais - aukščiausiosios lygos debiutantas Tauragės „Tauras“ tapo Lietuvos futbolo čempionu! Tais metais Lietuvos aukščiausiojoje futbolo lygoje dalyvavo 17 komandų. „Tauras“ laimėjo 23 rungtynes, 7 sužaidė lygiosiomis ir tik 2 pralaimėjo (geriausias rodiklis lygoje). Komanda įmušė 48 įvarčius, o praleido vos 15 (geriausias rezultatas). 1987 metais lygoje dvi komandos - „Tauras“ ir Vilniaus SRT - iškovojo vienodą taškų skaičių (po 53). Papildomos rungtynės Lietuvos čempionui nustatyti vyko Ukmergės stadione. „Tauras“ pirmavo 2:0, tačiau Vilniaus komanda rezultatą išlygino. Rungtynės ir pratęsimas nugalėtojo neišaiškino, o 11 metrų baudinių seriją geriau realizavo tauragiškiai - 3:2. „Tauro“ vartininkas Jaunutis Šetkus sulaikė net 3 baudinius ir vėliau buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandą. Komandą rėmė Tauragės mėsos kombinatas (direktorius R. Austrevičius) ir Tauragės sporto komitetas (pirmininkas E. Bendikas). Vienu garsiausiu šios komandos žaidėju tapo Raimondas Vainoras.
Pokyčiai ir Iššūkiai Nepriklausomybės Laikotarpiu (1990-2009)
1990 m. vietoje „Tauro“ buvo naujai suburta komanda „Elektronas“, 1992 m. pervadintas „Tauru-Karšuva“, o 1996 m. - „Tauru“. Tauragės klubas su pertrauka aukščiausiojoje lygoje žaidė iki 1998 m., tačiau iškrito į I lygą.
2001 m. pirmą kartą Tauragės futbolo istorijoje komanda pateko į UEFA Europos „Regionų taurės“ turnyrą. Pirmose rungtynėse tauragiškiai 5:0 nugalėjo Baltarusijos atstovus, vėliau 1:5 nusileido Vokietijos regiono futbolininkams ir rezultatu 1:2 nusileido lenkams. Turnyre užimta 3 vieta.
2003 m., 2004 m. ir 2005 m. sezonai Tauragės „Taurui“ buvo nesėkmingi - LFF I lygos čempionatuose užimtos paskutinės 16-osios vietos. Dėl pradėtos klubų licencijavimo tvarkos, 2006 m. sezoną „Taurui“ teko praleisti II lygoje, tačiau jau po metų - 2007-aisiais - Tauragės komanda grįžo i I-ąją lygą, kur užėmė 11-ąją vietą tarp 12 komandų. 2009 m. - ir į aukščiausiąją lygą.
Jaunimo Futbolo Pasiekimai
Aukštų rezultatų pasiekė Tauragės VJSM (Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos) futbolo skyriaus auklėtiniai. Iš gausybės jaunųjų Tauragės futbolininkų laimėjimų reikėtų išskirti 1975, 1980 ir 1981 metais užimtas pirmąsias vietas Lietuvos jaunių pirmenybėse. 1994 metais „Tauro“ jaunimo komanda Lietuvos dublerių pirmenybėse iškovojo auksą, finale rezultatu 1:0 įveikusi Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą. Pergalingą įvartį pelnė Aivaras Laurišas.
Taip pat skaitykite: Tauragės SM: praeitis ir dabartis
Tauragės „Tauro“ jaunių komanda 1959, 1977, 1986 ir 1996 metais iškovojo Lietuvos jaunių pirmenybių sidabro medalius. Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ jaunių pirmenybėse net 8 kartus iškovotas auksas. 1961/62 m. gim. Tauragės VJSM komanda tapo Lietuvos moksleivių Spartakiados čempionais rajonų tarpe ir užėmė antrąją vietą tarp visų komandų, finale Klaipėdoje 1:2 nusileidę šeimininkų komandai. Trenerio B. Kičo 1972/73 m. gim. futbolininkai TSRS „Kolosok“ jaunučių pirmenybėse iškovojo garbingą III vietą. Jaunieji 1980 m. gim. futbolininkai (tr. J. Stažys) tapo Lietuvos mažojo futbolo 5×5 čempionais. 1979 m. gim. komanda (tr. J. Stažys ir S. Ivanovas) tapo mažojo futbolo 5×5 čempionais ir sidabro medalių laimėtojais.
Išugdyti du tarptautinės klasės meistrai, buvę Vilniaus „Žalgirio“ komandos žaidėjai V. Rasiukas ir V. Bridaitis. Senesnės kartos atstovas J. Bauža įžymus ne tik Lietuvoje, bet ir TSRS. Pradžioje jis gynė Vilniaus „Spartako“ vartus, vėliau Maskvos „Spartako“, USKA ir netgi TSRS Olimpinės rinktinės garbę. Vilniaus „Spartakui“ atstovavo P. Šeputis. Taip pat negalima nepaminėti Vilniaus „Žalgiriui“ atstovavusių sporto meistro R. Biliūno, V. Ir St.
Futbolo Akademijos Įkūrimo Iniciatyva
Siekiant atgaivinti futbolą Tauragėje, kuris daugelį metų garsino kraštą, Tauragės apskrities futbolo federacija ir visa Tauragės futbolo bendruomenė siūlo įsteigti futbolo akademiją Tauragėje. Futbolo akademiją siūloma kurti nevyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos pagrindu, kuri pasiūlytų aukščiausią paslaugų kokybę ugdant futbolininkus Tauragėje, garantuotų vienodus standartus bei užtikrintų racionalesnį savivaldybės lėšų panaudojimą. Tauragės futbolo akademijos įkūrimui pritaria visi šiuo metu Tauragėje dirbantys futbolo treneriai (Tauragės rajono savivaldybė gavo Tauragės apskrities futbolo federacijos raštą, kurį pasirašė visi treneriai bei kuriame prašoma prisidėti steigiant futbolo akademiją). Iniciatoriai prašo, kad sporto mokyklai skiriamas finansavimas futbolo šakos vystymui, bei užsiėmimus lankantys mokiniai, pereitų naujai sukurtai akademijai, kuri vykdytų visas funkcijas ir valdymą, susijusį su neformaliuoju vaikų ir jaunimo futbolo ugdymu Tauragėje, tokiu būdu sutelkiant visus futbolo sporto šakos trenerius ir mokinius vienoje organizacijoje. Idėjai, apjungti visą Tauragės futbolo bendruomenę ir įkurti vaikų futbolo akademiją, pritaria ir Tauragės rajono savavaldybės meras Sigitas Mičiulis ir švietimo komiteto pirmininkas Juozas Kniukšta.
Tauragės Vaikų ir Jaunių Futbolo Akademija „Tauras“
Viešosios įstaigos "Tauragės futbolas" filialas Tauragės vaikų ir jaunių futbolo akademija "Tauras" (kodas 305102827) buvo įkurta 2019-04-02. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto paslaugos, sporto klubai. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 6. Šiuo metu Viešosios įstaigos "Tauragės futbolas" filialas Tauragės vaikų ir jaunių futbolo akademija "Tauras" įsikūrusi adresu Respublikos g.
Treneris Darius Stažys: Futbolo Tradicijų Puoselėtojas Pagėgiuose
Pagėgiuose ar bet kur Tauragės krašte ištarus pavardę Stažiai, asociacija viena - futbolas. „Gyvenau visada apsuptas futbolo, tačiau pats nė galvoti negalvojau tapti futbolo treneriu“, - pokalbį pradėjo daugiau nei dvidešimties metų futbolo treneriu Pagėgiuose dirbantis Darius. Jonas Stažys, Dariaus tėtis, žemaitis nuo Kelmės. Baigęs sporto studijas grįžo į gimtinę - Kelmę. Bet tuometis Tauragės treneris pasikvietė Joną į Tauragę. Taip Jonas atsidūrė Tauragėje ir kaip viesulas įsisuko į futbolą.
D. Stažio ugdytus futbolininkus jau samdė Anglijos, Italijos futbolo klubai. Bet tai tauragiškių patirtis, o apie išugdytus futbolininkus Pagėgiuose treneris sako, kad kuomet jie užauga, nėra jiems ką pasiūlyti: „Kai reikia pereiti į vaikų, jaunuolių futbolo į vyrų futbolą, jie tiesiog išvyksta iš Pagėgių į didelius miestus studijuoti, gyventi. Treneris prisimena kiekvieną treniruotą jaunuolį ir su daugeliu palaiko puikius ryšius.
Šiuo metu D. Stažys Pagėgiuose yra futbolo grupių mokytojas. Tauragėje D. Stažys yra vaikų jaunių futbolo akademijos treneris, jaunimo treneris, VšĮ „Tauragės futbolas“ buvęs vyriausiasis treneris.
Sporto Bazių Atnaujinimas
Dar viena Tauragės rajono švietimo įstaiga gali džiaugtis atsinaujinusia sporto baze. Gruodžio 2 d. iškilmingai atidaryta renovuota Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokyklos „Modulio“ sporto salė. „Modulio“ salės renovacijai skirta 99491,20 Eur. (60 tūkst. Eur. skirta iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės, kitos lėšos - iš savivaldybės biudžeto). Į atsinaujinusios sporto salės pristatymą atvykę Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, administracijos direktorius Modestas Petraitis, mero patarėjas Dovydas Kaminskas mokyklos bendruomenei palinkėjo stiprybės bei aukštų sportinių pasiekimų, įteikė krepšinio kamuolį.
„Didelį dėmesį skiriame rajono ugdymo įstaigoms - mokyklų, gimnazijų, darželių, neformalaus ugdymo įstaigų infrastruktūros gerinimui, aplinkos ir patalpų remontui.
Dabartinė Situacija: Finansiniai Sunkumai ir Nežinomybė
Šiandien FK „Tauras“ išgyvena itin sudėtingą laikotarpį. Praeityje dėl aukščiausių apdovanojimų šalies futbolo čempionatuose kovojusi Tauragė vėl pasiekė ribą, ties kuria futbolas mieste gali visai išnykti. FK „Tauras“ prieš dešimtmetį atgaivinę verslininkai išsilakstė, klubą valdančią VšĮ „Tauragės futbolas“ skandina įsiskolinimai.
Viena pagrindinių priežasčių - finansai. Anksčiau iš savivaldybės solidžią sumą kasmet gaudavusį klubą valdanti VšĮ „Tauragės futbolas“ šiemet liko be žymios paramos. Nors metų pradžioje savivaldybės taryba atleido viešąją įstaigą nuo nekilnojamojo turto mokesčio už stadioną bei greta esančias tarnybines patalpas, po mėnesio pareikalavo sugrąžinti beveik 83 tūkst. eurų. Kaip teigė Tauragės rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Ignas Kymantas, VšĮ „Tauragės futbolas“ pradelsti įsipareigojimai pagal skolos grąžinimo grafiką sudaro 22 440 Eur. Kol nebus padengti pradelsti įsipareigojimai pagal tvarkos aprašą, finansavimas negali būti skiriamas.
Miesto valdžia situaciją vertina blogai ir įžvelgia prastos vadybos problemą. Mero patarėjas ryšiams su visuomene Kasparas Bertašius negailėjo kritikos dabartinei situacijai.
Įstaigos atstovai teigia, kad vietoje pagalbos sulaukiantys žlugdančios politikos. „Tauragės futbolo“ vadovė D. Jonaitė teigė, kad priežastis lėmė pasikeitusi sporto finansavimo tvarka, dėl ko numatyta sporto klubams turėti 20 proc.
Klubas skolingas savivaldybei tapo 2021 m. vasario 17 d. tarybai priėmus sprendimą nutraukti 2016 m. sudarytą sutartį tarp VšĮ „Tauragės futbolas“ ir savivaldybės. Vasario 19 d. duomenimis, klubo įsiskolinimas savivaldybei yra 86 167 eurai.
Dėl šios situacijos klubas netenka galimybės pretenduoti į finansavimą ir kartu dalyvauti II lygos pirmenybėse, nes klubui vien savo lėšomis dalyvauti pirmenybėse yra finansiškai sudėtinga.
Galimos Ateities Perspektyvos
Nepaisant sudėtingos situacijos, viltis dėl Tauragės futbolo ateities dar gyva. Savivaldybės tarybos narys Raimondas Matemaitis teigė, kad net jeigu viešosios įstaigos neliks, klubo vardas ateityje gali atgimti. Jis priminė Vilniaus „Žalgirio“ pavyzdį, kuris po krizės buvo prikeltas naujų vadovų ir vėl tapo aukščiausios lygos lyderiu.
Tačiau, norint atgaivinti Tauragės futbolą, būtina spręsti finansines problemas, užtikrinti skaidrų valdymą ir pritraukti rėmėjus. Taip pat svarbu atgaivinti jaunimo ugdymo programas, kad jaunieji futbolininkai turėtų galimybę tobulėti ir integruotis į vyrų futbolą.