Įvadas
Šis straipsnis nagrinėja Suomijos ir Ukrainos futbolo istorijas, prisiliečiant prie Lietuvos futbolo konteksto. Aptariami atrankos į Europos čempionatus etapai, jaunimo futbolas bei ryškiausių žaidėjų indėlis. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos rinktinės pasirodymus ir pokyčius, įvykusius per pastaruosius dešimtmečius.
Lietuvos Futbolo Rinktinės Kardiograma: Nuo Sėkmės Iki Pralaimėjimo
Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės kelias 2004 metų Europos čempionato atrankos varžybose buvo kupinas pakilimų ir nuosmukių. Penktoje grupėje lietuviai užėmė ketvirtąją vietą, iškovoję tris pergales, vienerias rungtynes sužaidę lygiosiomis ir patyrę keturis pralaimėjimus. Tai reiškė, kad rinktinė nepateko į kitą čempionato etapą - trečią kartą po 1996 ir 2000 metų Europos pirmenybių kvalifikacijos varžybų.
Rinktinės pasirodymas grupėje atrodė taip: pralaimėjimas Vokietijai 0:2, pergalė prieš Farerų salas 2:0, pralaimėjimas Islandijai 0:3, lygiosios su Vokietija 1:1, pergalė prieš Škotiją 1:0, vėl pralaimėjimas Islandijai 0:3, pergalė prieš Farerų salas 3:1 ir pralaimėjimas Škotijai 0:1.
Statistika rodo, kad sėkmingiau rungtyniauta namuose (6 taškai) nei svečiuose (4), nors išvykoje įmušta daugiau įvarčių (4) nei savo aikštėje (3). Įvarčius komandai pelnė tik keturi žaidėjai: Tomas Ražanauskas (3 įvarčiai), Igoris Morinas (2 įvarčiai), Robertas Poškus ir Donatas Vencevičius (po 1 įvartį). Ankstesniais metais rezultatyvių futbolininkų gretos buvo gausesnės (1996 m. Europos čempionato cikle pasižymėjo 7 žaidėjai, 2000 m. - 5).
Neoficialioje Euro-2004 atrankos bendroje įskaitoje mūsiškiai taškų skaičiumi (10) aplenkė aštuoniolika ekipų iš penkiasdešimties, tarp jų - aukštesnes vietas FIFA pasaulio reitinge užimančias Izraelio, Austrijos, Estijos, Gruzijos, Makedonijos komandas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Lietuvoje
Įdomu tai, kad po 10 taškų surinko Ukraina, Slovakija ir Suomija. Tai galėjo būti paguoda, tačiau sunku lygintis su sensacinga artimiausių kaimynų latvių sėkme. Visgi, Lietuvos rinktinė pasirodė geriau nei kontinento grandams priskiriami rumunai, ukrainiečiai, belgai, serbai ar airiai. Taip pat, pasirodymas buvo geresnis nei blankus lenkų, vengrų, gruzinų pasirodymas.
Trenerių Kaita ir Ateities Perspektyvos
Lietuvos rinktinė išsiskyrė tuo, kad nesibaigus atrankos etapui pakeitė savo vyriausiąjį trenerį. Vietoj trejoms rungtynėms vadovavusio Benjamino Zelkevičiaus buvo pasirinktas Algimantas Liubinskas.
A.Liubinskas teigė: Manau, jog per palyginti trumpą laikotarpį nuveikėme nemažai. Išskirtine sėkme laikyčiau lygiąsias su vokiečiais ir pergalę prieš škotus, didžiausia klaida - pralaimėjimą islandams. Vis dėlto svarbiausia, kad rinktinė turi neblogą perspektyvą.
Trenerio nuomone, atsižvelgus į tai, kokių šalių užsienio klubams atstovauja pagrindiniai nacionalinės komandos žaidėjai, Lietuvos ekipa savo grupėje pranoko tik Farerų salas. Išskyrus Edgarą Jankauską, kiti futbolininkai rungtyniauja ne elitinėse kontinento ekipose arba retai patenka į starto sudėtis.
A.Liubinskas pastebėjo: Mačas su islandais dar kartą skaudžiai patvirtino, jog bet kurį varžovą reikia vertinti rimtai ir kiekvienam susitikimui nusiteikti kaip žūtbūtinei kovai. Tąkart mums nepavyko to padaryti. Nauja tai, kad žymiai išplėtėme kandidatų į rinktinę ratą. Į jį įtraukiame vis daugiau žaidėjų iš Lietuvos klubų. Nėra jokių išankstinių nuostatų, futbolininką vertiname pagal jo pasirengimą ir žaidimą. Prievarta nė vieno nelaikome, o prieš vengiančius atstovauti savo šaliai nesilankstome, juolab kad yra kuo juos pakeisti. Šiuo metu disponuojame daugiau nei dvidešimčia žaidėjų. Džiaugiuosi, kad tarp jų yra gabių jaunų vaikinų. Jaunesnysis Česnauskis, Tamošauskas - šie futbolininkai kitą atrankos ciklą turėtų žaisti pagrindinėje nacionalinės ekipos sudėtyje. Gerų vilčių teikia artimiausias rezervas - olimpinė rinktinė. Tai leidžia prognozuoti, jog kartų kaitą turėtume įveikti neskausmingai.
Taip pat skaitykite: Naujų talentų paieška
Rinktinės strategas patenkintas ir savo partnerių - asistentų Valdo Ivanausko bei Sauliaus Širmelio - darbu. Nežinau, ar visi liksime savo pareigose ir kitam varžybų ciklui, tačiau mūsų trijulė buvo kolegiška, organizuota, - pabrėžė vyriausiasis treneris.
A.Liubinskas pridūrė, jog pats asmeniškai nenusivylė tuo, kaip sekėsi vadovauti ir kokį rezultatą pasiekė komanda, nors jam teko patirti skirtingų vertinimų. Po įsimintinų rungtynių su Vokietija ir Škotija - euforijos banga, pralaimėjus islandams - maišymas su mėšlu. Tikriausiai turime į tai žiūrėti kaip į tam tikrų reikalavimų lygį: juo arčiau viršūnė, tuo jie kategoriškesni ir didesni, - sakė specialistas.
V. Ivanausko ir G. Staučės Įžvalgos
Rinktinės trenerio asistento Valdo Ivanausko nuomone, komandos pasirodymą ir permainas joje reiktų vertinti palankiai. Nepaisant kai kurių niuansų, visas atrankos ciklas iš esmės buvo pozityvus. Turiu galvoje bendrą tendenciją. Neišsisėmęs trenerių kolektyvas, į gera pasikeitęs ekipos mikroklimatas, perspektyvus rezervas - tai pakankamai svarūs koziriai ateičiai, - teigė V.Ivanauskas.
Vartininkas Gintaras Staučė pasidalijo mintimis: Man regis, galutinis rezultatas - neblogas, nors tikėjomės geresnio. Jei ne pralaimėjimas Kaune islandams, nežinia, kaip vėliau viskas būtų susiklostę. Tai, kad sunkiose rungtynėse atėmėme taškus iš vokiečių bei škotų, liudija, jog esame pajėgūs įveikti ne vien lygiaverčius varžovus ar autsaiderius, bet ir įkąsti grandams. Yra rinktinės branduolys, prie jo galima telkti jaunimą. Olimpinės ir netgi jaunių komandos potencialas mane nuteikia optimistiškai. Svarbu, kaip jis bus panaudotas.
LFF Prezidento L. Varanavičiaus Vertinimas
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius pritarė rinktinės kapitonui, kad nacionalinės komandos rezervas leidžia optimistiškai prognozuoti kitus varžybų ciklus. Buvo didelių švenčių ir rimtų nusivylimų. Pasimokėme iš pergalių ir nesėkmių. Tai, kad mūsų jaunimas buvo vos per žingsnį nuo kelialapio į Europos čempionato atkrintamąsias varžybas ir konkuruoja su pagrindinės rinktinės senbuviais - daug žadanti ateitis, - sakė Kauno dienai L.Varanavičius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio kontekstas
Europos Čempionato Atrankos Apžvalga
Įspūdingiausiai Euro-2004 atranką baigė Europos čempionai prancūzai, nepraradę nė vieno taško. Tai - tik trečiasis toks atvejis per visą pirmenybių istoriją. Efektingiausiai spurtavo Graikijos rinktinė: pirmąsias dvejas 6-osios grupės rungtynes pralaimėjusi Ispanijai (0:2) ir Ukrainai (0:2), vėliau ji iškovojo šešias sausas pergales iš eilės ir užėmė pirmąją vietą.
Vidutinis kvalifikacijos varžybų rezultatyvumas - 2,72 įvarčio per rungtynes. Šiuo požiūriu išsiskyrė 1-oji grupė (Prancūzija, Slovėnija, Izraelis, Kipras ir Malta) - 3,35 įvarčio, o autsaidere tapo 8-oji (Bulgarija, Kroatija, Belgija, Estija ir Andora) - 2,05. Lietuvių grupės vidurkis - 2,5 įvarčio.
Snaiperių rikiuotės priekyje - slovėnas Erminas Šiliakas, pelnęs 8 įvarčius. Po 6 įvarčius įmušė prancūzai Silvenas Viltoras ir Davidas Trezegė, čekas Janas Koleris ir italas Filipas Indzagis.
Latvijos rinktinei, patekusiai į atkrintamąsias atrankos varžybos, dėl kelialapio į 2004 metų Europos čempionato finalinį turnyrą teko susigrumti su Turkija. Taip lėmė vakar Frankfurte (Vokietija) ištraukti burtai, dešimties atrankos grupių antrąsias komandas suskirstę į penkias poras, kurių nugalėtojai kitąmet varžysis Portugalijoje.
Buvę lietuvių varžovai škotai susitiko su favorite laikoma Olandija, o kitose porose žaidė Kroatija - Slovėnija, Rusija - Velsas ir Ispanija - Norvegija. Pirmosios rungtynės vyko lapkričio 15 arba 16 dieną, o revanšas - lapkričio 18 arba 19 dieną.
Europos jaunimo (iki 21 metų) čempionato atrankos mačuose kovojo Vokietija - Turkija, Portugalija - Prancūzija, Danija - Italija, Serbija ir Juodkalnija - Norvegija, Baltarusija - Lenkija, Švedija - Ispanija, Šveicarija - Čekija, Kroatija - Škotija.
Suomijos Futbolo Kelias: Nuo Užburto Rato Iki Europos Čempionato
Suomijai, kaip ir daugeliui šiaurinių Europos valstybių, iki momento, kad futbolas taptų viena populiariausių sporto šakų šalyje, teko nueiti ilgą ir vingiuotą kelią. Suomijos futbolo istoriją galima sieti su dviem pavardėmis - Jari Litmanenu ir Sami Hyypia, kurie per savo karjerą spėjo apsivilkti tokių komandų marškinėlius kaip „Barcelona“ ir „Liverpool“.
Atranka į Europos čempionatą suomiams metai iš metų buvo tarsi užburtas ratas - nuo 1984-ųjų ir pat 2016-ųjų atrankos, išskyrus 2000-uosius, Suomijos rinktinė likdavo ketvirtoje pozicijoje.
Žmogumi, nutraukusiu Suomijos futbolo prakeiksmą Europos čempionato atrankoje, galiausiai tapo T. Pukki. Pirmasis, į sėkmę vedantis žingsnis, laikomas buvusio rinktinės gynėjo Hannu Tihineno atvykimas į futbolo federaciją, kurioje nuo 2014-ųjų jis užima techninio direktoriaus pareigas.
Vienas iš faktorių, kodėl Suomija įveikė atrankos etapą, buvo Markku Kanerva (Suomijos rinktinės vyr. treneris). Jis sukūrė tikrą ir gerai funkcionuojančią sistemą rinktinės viduje. Prie jo žaidžiama protingą futbolą, jis pats atlieka daug nematomo darbo, seka žaidėjų pasirodymus užsienyje ir nuolat bendrauja virtualiu būdu. Jis turi tiek planą A, tiek planą B. Taigi, iš esmės viskam yra pasiruošta.
Suomijos Jaunimo Futbolas ir Perspektyvos
Nuo pat pirmų dienų, kai vaikai gauna progą susipažinti su futbolo kamuoliu, treneriai dirba su mąstysena, jog vaikai taptų ne tik profesionaliais, bet ir turėtų galimybių išvykti į užsienį. Kaip ir daugumoje šiaurinių šalių, taip ir Suomijoje yra atkreipiamas dėmesys į žaidėjų fizinius duomenis.
Suomijoje yra užtektinai talentingo jaunimo, galinčio žaisti nacionalinėje komandoje. Jaunoji trenerių karta, be to, kad išmokys futbolo pagrindų, dar ir patars palikti Suomiją vos tik pasitaikius progai. Tai vyksta tikrai ne dėl trenerių kvalifikacijos stokos, bet dėl to, kad neturime tinkamos aplinkos ir konkurencijos žaisti tame lygyje, kuriame norėtume.
Suomijos rinktinės stiprybė visada bus komandinis žaidimas ir atsidavimas, tačiau su jaunais talentais ateina ir kitoks futbolo suvokimas, todėl natūraliai rinktinėje atsiranda individualiai pajėgių bei perspektyvių žaidėjų.
Bene ryškiausia jaunąja Suomijos futbolo žvaigžde šiuo metu yra laikomas Vokietijos Bundeslygoje rungtyniaujantis Fredrikas Jensenas. Suomijos futbolininkai, kaip ir būdinga visai tautai, įprastai pasižymi darbštumu ir kuklumu. Geriausiu to pavyzdžiu šį sezoną tapo „Norwich City“ atstovas T. Pukki, kuris savo debiutinį sezoną Anglijos „Priemier“ lygoje pradėjo įspūdingu rezultatyvumu - 6 įvarčiai per 5 rungtynes.
Ukrainos Futbolo Istorijos Bruožai
Ukrainos futbolo istorija yra glaudžiai susijusi su Sovietų Sąjungos laikotarpiu, o nepriklausomos Ukrainos futbolo era prasidėjo 1992 metais. Kijevo „Dinamo“ klubas buvo vienas iš dominuojančių jėgų sovietiniame futbole, o tokie žaidėjai kaip Olegas Blohinas ir Andrejus Ševčenko tapo tikromis legendomis.
Ukrainos rinktinė dalyvavo 2006 metų pasaulio futbolo čempionate, kur pasiekė ketvirtfinalį. Tai iki šiol yra didžiausias pasiekimas šalies futbolo istorijoje. Šalies futbolo infrastruktūra ir jaunimo ugdymo sistemos nuolat tobulinamos, siekiant užtikrinti konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
Lietuvos ir Suomijos Rungtynės: Istorinis Kontekstas
Straipsnyje minimos 2005 m. Lietuvos ir Suomijos rungtynės, kurias Lietuva laimėjo 1:0. Ši pergalė buvo istorinė, nes tai buvo pirmoji Lietuvos futbolininkų pergalė prieš suomius per visą istoriją. Iki tol komandos buvo susitikusios tik vieną kartą - 1936 metais Helsinkyje, kur lietuviai pralaimėjo 1:3.
Futbolas Lietuvoje: Istorija ir Dabartis
Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje buvo sudarytos 1909 metais. 1923 metais Lietuvos sporto lyga buvo priimta į FIFA. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos.
Šiandien Lietuvoje futbolas išlieka populiaria sporto šaka, o šalies rinktinė siekia gerinti savo rezultatus tarptautinėje arenoje. Jaunimo futbolui skiriamas vis didesnis dėmesys, siekiant užauginti naują talentingų žaidėjų kartą.