Plaukimas yra viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apimanti įvairias vandens sporto disciplinas. Sportinis plaukimas, kaip lenktynės vandens paviršiumi, siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine arba atvirame vandens telkinyje, turi gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje panagrinėsime pasaulio vandens sporto čempionatų istoriją, pradedant nuo jų ištakų ir plėtros iki šių dienų.
Plaukimo ištakos ir raida
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia net 7000 m. pr. Kr., randamos akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas jau minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi. 1538 m. Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą „Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną“. Apie 1515 m. Venecijoje vyko plaukimo varžybos. XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pradžioje Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje buvo įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos. Plaukimas, kaip sporto šaka, ypač išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. 1896 m. plaukimas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912 m.). 1908 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA).
Pasaulio vandens sporto šakų čempionatų atsiradimas
Pirmasis pasaulio vandens sporto šakų čempionatas buvo surengtas prieš 40 metų. Jis įvyko Belgrado „Tašmajdan“ sporto centre. XX amžiuje šios varžybos buvo rengiamos neritmingai. Tarp čempionatų būdavo dvejų, trejų, ketverių ar net penkerių metų pertraukos. Kas dvejus metus čempionatai pradėti rengti tik 2001 metais. Barselona yra trečiasis miestas, kuriame čempionatas rengiamas antrą kartą. Po du sykius geriausius vandens sporto šakų atstovus taip pat priėmė Pertas ir Roma. Pirmąjame čempionate dalyvavo 686 sportininkai, kovoję dėl 37 medalių komplektų. Daugiausia dalyvių sulaukė 13-asis čempionatas Romoje, kuriame varžėsi 2556 sportininkai. Praėjusiame čempionate Šanchajuje dalyvavo 2220 sportininkų iš 181 šalies. Jie išsidalijo 65 medalių komplektus. Keliose rungtyse prizininkų rezultatai buvo vienodi, todėl organizatoriams prireikė ne 195, o 198 medalių.
Medalių lentelė
Daugiausia medalių per visą čempionatų istoriją iškovojo JAV sportininkai. Jie laimėjo 200 aukso, 156 sidabro ir 110 bronzos apdovanojimų. Toliau medalių lentelėje rikiuojasi Kinija (89, 67 ir 49), Vokietija (įskaitant VDR; 85, 101 ir 89), Rusija (įskaitant SSRS; 77, 73 ir 67) ir Australija (70, 70 ir 56). JAV medalių įskaitą laimėjo net 11 kartų. Po sykį amerikiečius iš pirmosios vietos išstūmė VDR, Kinija ir Australija. Įdomu, kad JAV pasaulio čempionatas dar nebuvo rengiamas nė karto.
Žymiausi čempionai
Per visą čempionatų istoriją daugiausia medalių laimėjo amerikietis Michaelas Phelpsas. Jis dalyvavo 6 pirmenybėse ir iškovojo 26 aukso, 6 sidabro bei 1 bronzos medalį. Daugiau negu 10 kartų pasaulio čempionais tapo amerikietis Ryanas Lochte (12 aukso, 3 sidabro, 4 bronzos), australas Ianas Thorpe‘as (11, 1, 1), australas Grantas Hackettas (10, 6, 2) ir amerikietis Aaronas Peirsolas (10, 2, 0). Tarp moterų daugiausia kartų čempione tapo australė Libby Trickett (9, 2, 4).
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Lietuvos pasiekimai pasaulio vandens sporto čempionatuose
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai laimėjo 2 bronzos medalius. Lietuviams abukart laimingas buvo Romos baseinas. 1994 m. Italijos sostinėje Raimundas Mažuolis užėmė trečiąją vietą 50 m plaukime laisvu stiliumi, 2009 m. Giedrius Titenis taip pat buvo trečias plaukdamas 200 m krūtine. Praėjusiame čempionate Lietuvai atstovavo 4 plaukikai, 1 plaukikė ir 2 šuolininkai į vandenį. Atstovaudami SSRS lietuviai laimėjo du medalius. 1978 m. auksą iškovojo Lina Kačiušytė, 1982 m. sidabrą - Robertas Žulpa.
Plaukimo būdai ir varžybų formatai
Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose. Yra keturi pagrindiniai plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine ir plaukimas nugara. Varžybos vyksta įvairiose distancijose, nuo 50 m iki 1500 m, tiek baseinuose, tiek atviruose vandens telkiniuose.
Plaukimas Lietuvoje
Lietuvoje plaukimas pradėtas kultivuoti 1922 m. Lietuvos jachtų klubo narių Kaune. 1924 m. klubo iniciatyva Kaune, Nemune, per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925-1930 m. Nemune vyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas Lietuvos čempionatas, o Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, o Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija, kuri 1992 m.
Žymūs Lietuvos plaukikai
Lietuva gali pasigirti talentingais plaukikais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas), o 1975 m. - ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempione, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1976 m. A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu ir 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978-1979 m. L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione. 1979-1980 m. R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-1981 m., 1983 m. tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu. R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987-1988 m.) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989 m.) Europos jaunimo, 1989 m. SSRS čempionu, 1989 m. ir 1993 m. Europos, 1994 m. pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 m. olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 m. Europos čempionato sidabro, 2000 m. ir 2002 m. - bronzos, 50 m baseine - 2004 m. Europos čempionato sidabro medalius. Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, - 2003 m. Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 m. laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005 m., 2006 m. (2 kartus) ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. sidabro, 2004 m., 2005 m. bronzos medalius. 2012 m. R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 m. ir 2019 m. D. Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.
Pasaulio vandens sporto šakos
Be plaukimo, pasaulio vandens sporto šakų čempionatas apima ir kitas vandens sporto šakas, tokias kaip vandensvydis, šuoliai į vandenį, sinchroninis plaukimas ir atvirų vandenų plaukimas.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Vandensvydis
Vandensvydis yra komandinis sportas, žaidžiamas vandenyje. Žaidėjai plaukia ir perduoda kamuolį vienas kitam, siekdami įmesti jį į varžovo vartus. Vandensvydis yra olimpinė sporto šaka nuo 1900 m.
Šuoliai į vandenį
Šuoliai į vandenį yra sporto šaka, kurioje sportininkai atlieka įvairius akrobatinius šuolius nuo platformų ar tramplinų į vandenį. Šuoliai į vandenį yra olimpinė sporto šaka nuo 1904 m.
Sinchroninis plaukimas
Sinchroninis plaukimas yra sporto šaka, kurioje plaukikės atlieka choreografinius judesius vandenyje. Sinchroninis plaukimas yra olimpinė sporto šaka nuo 1984 m.
Atvirų vandenų plaukimas
Atvirų vandenų plaukimas yra plaukimas ilgomis distancijomis atviruose vandens telkiniuose, tokiuose kaip ežerai, upės ar jūros. Atvirų vandenų plaukimas tapo olimpine sporto šaka 2008 m.
Danas Rapšys
23-ejų metų sportininkas laimėjo 400 metrų plaukimo laisvu stiliumi finalą. Distanciją jis įveikė per 3:34,01 min. ir dar kartą pagerino Lietuvos rekordą. Tai taip pat yra geriausias šiemet užfiksuotas rezultatas pasaulyje. Maža to, lietuvis pagerino 2014 m. vengro Peterio Berneko pasiektą pasaulio čempionatų rekordą (3:34,32). Sidabrą iškovojo norvegas Henrikas Christiansenas (3:36,64), bronzą - italas Gabriele Detti (3:37,54). Ryte D.Rapšys laimėjo ir atrankos varžybas, aplenkęs H.Christianseną (3:38,04) bei brazilą Fernando Schefferį (3:39,10).
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Kitas Lietuvos plaukiko pasiekimas
„Delfinui“ atstovaujantis Danas Rapšys dalyvavo 200 m laisvu stiliumi rungtyje bei užėmė 24 vietą. Šalies vyrų estafetės 4×100 m laisvu stiliumi rungtyje Lietuvos komanda pagerino šešiolika metų gyvavusį Lietuvos rekordą. Nuo 2009 m. šis Lietuvos rekordas priklausė Vytautui Janušaičiui, Pauliui Viktoravičiui, Mindaugui Sadauskui ir Mindaugui Margiui - 3 min. Estafetės 4×100 kompleksiniu plaukimu rungtyje Lietuvos sportininkai (Mantas Kaušpėdas, Andrius Šidlauskas, Tajus Juška, Tomas Lukminas) finišavo po 3 min ir 36,46 sek.
Sveikinimai čempionui
Puikų rezultatą Kinijoje pasiekusį plaukiką kaipmat pasveikino ir šalies vadovai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikinime sako, kad įspūdinga pergalė yra didelis visų sportininko pastangų įvertinimas, kartu įrašantis Lietuvos vardą į pasaulio sporto istoriją. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymi, kad „D.Rapšio užsidegimas drąsiai ir tikslingai siekti savo tikslų įkvepia ne vieną lietuvį“. „Ačiū, Danai, kad garsinate Lietuvos vardą ir priverčiate sporto sirgalių širdis plakti smarkiau“, - sportininką su pergale sveikina premjeras Saulius Skvernelis.
Pasaulio plaukimo čempionatas Singapūre
Pirmadienį Singapūre pratęstas pasaulio plaukimo čempionatas olimpiniame (50 m ilgio) baseine. Vyrų 100 m plaukimą krūtine laimėjo kinas Qinas Haiyangas (58.23 sek.). Sidabrą pelnė olimpinis čempionas italas Nicolo Martinenghi (58.58). Bronzą sensacingai iškovojo kraštiniame - pirmame - takelyje plaukęs Kirgizijos atstovas Denisas Petrašovas (58.88). Tai buvo pirmas medalis Kirgizijai per pasaulio vandens sporto šakų čempionatų istoriją, įskaičiuojant ne tik plaukimą, bet ir šuolius į vandenį, vandensvydį bei dailųjį plaukimą.
Vandensvydis Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m. rugpjūčio 9 d., kai Poseidono klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės SK1910 ir Įsruties SVO. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1.
Martyno Lisausko pasiekimai
Europos jaunimo šuolių į vandenį čempionate Kroatijoje 15-metis vilnietis Martynas Lisauskas pelnė sidabro ir bronzos medalius - tai pirmieji šios amžiaus grupės apdovanojimai Lietuvos šuolių į vandenį istorijoje. Tam, kad Lietuvos šuolininkas į vandenį per Europos čempionatą vėl atsistotų ant garbės pakylos, reikėjo laukti net 65 metus. 1958-aisiais Europos vandens sporto šakų suaugusiųjų čempionate, kuris vyko Vengrijos sostinėje Budapešte, skambiausią pergalę Lietuvos šuolių į vandenį istorijoje iškovojo Aldona Kareckaitė-Pipynienė, tapusi šuolių nuo 10 m bokšto čempione.
tags: #pasaulio #vandens #sporto #cempionatas