Šiaulių „Tauro“ sporto salė, pastatyta sovietmečiu, yra svarbus miesto istorijos ir architektūros objektas. Ši salė ne tik tarnavo kaip pagrindinė sporto arena, bet ir atspindėjo kūrybiškumą bei socialinį gyvenimą sovietinėje Šiaulių televizorių gamykloje „Tauras“. Straipsnyje apžvelgiama salės istorija, architektūrinės ypatybės, reikšmė miesto sportui ir kultūrai, bei galimos ateities perspektyvos.
Krepšinio klubo „Šiauliai“ susikūrimas ir pirmieji metai
Krepšinio klubas „Šiauliai“ buvo suformuotas 1994 m., kuomet Šiaulių „Kelininko“ pagrindu sudaryta komanda, vedama krepšinio entuziastų, buvo priimta į Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Jau antrajame sezone klubui teko garbė atstovauti Lietuvai R. Koračo taurės turnyre. Šiauliečiai nugalėjo stiprias komandas iš Lenkijos ir tuometinės Jugoslavijos. Sezono viduryje klubas laimėjo pirmąjį trofėjų - Lietuvos vyrų krepšinio taurę, finale nugalėję Vilniaus „Statybą“ rezultatu 96:88.
„Tauro“ sporto salė: nuo įkūrimo iki pagrindinės arenos
Šiaulių televizorių gamykla „Tauras“ oficialiai įkurta 1961 m., o statyboms parinkta teritorija Pramonės gatvėje. Apie 1976 m. pastatyta televizorių gamyklos sporto salė „Tauras“. Salė buvo suprojektuota kiek toliau į šiaurę nuo pagrindinio korpuso ir atokiau nuo Pramonės gatvės. Priešais ją suformuotas skveras su mažosios architektūros elementais: šviestuvais, gėlių klombomis. Iki pat 2007 m., kol buvo pastatyta Šiaulių miesto arena, „Tauro“ sporto salėje vyko svarbiausios miesto krepšinio rungtynės.
Salės projektavimo ypatumai
Oficialiai, gamyklos vadovo iniciatyva kartu su projekto autoriaus Dineikos sutikimu, su Maskva derinta visai ne kaip salė, o kaip įrengimų sandėlis Nr. 7. Taip Šiauliuose iškilo pati moderniausia tuo metu sporto salė „Tauras“.
Architektūrinės ypatybės
„Tauro“ sporto salė išsiskiria savo monumentalumu ir ramiu geltonų plytų tūriu su siauromis angų juostomis apačioje. Interjero erdvė yra humaniška, natūrali šviesa į salę patenka per masyvų trikampį stoglangį iš šiaurės pusės ir stiklo blokelių sienas. Ritmingas surenkamo gelžbetonio karkasas aptaisytas medinėmis dailylentėmis, suteikiančiomis salei jaukumo.
Taip pat skaitykite: "Sostinės Tauras": priėmimo sąlygos
Interjeras ir eksterjeras
Pagrindinis įėjimas įgilintas, užapvalinta fasado siena ir teraco grindinys tarsi įvilnija į pastato vidų, kviesdami užeiti lankytojus.
„Šiaulių“ klubo pasiekimai ir rekordai „Tauro“ sporto salėje
1996 m. balandžio 1 d. „Šiauliai“ ketvirtfinalyje susitiko su reguliariojo sezono nugalėtoju Kauno „Atletu“ ir Mindaugas Žukauskas pelnė 45 taškus. Šis rezultatas vis dar lieka nepagerintas. Daugiausiai laimėjimų iškovota aštuntajame dešimtmetyje.
G. Pečiulionio rekordas
Vienas iš įspūdingiausių ir rekordinių pasirodymų „Šiaulių“ klubo istorijoje - vienuolika pataikytų G. Pečiulionio tritaškių 2001 m. kovo 3 d. rungtynėse prieš „Panevėžio“ ekipą. G. Pečiulionis iš 16 bandymų įmetė 11 tritaškių ir pelnė 41 tašką.
„Šiaulių“ komandos kelias į aukštumas ir žaidėjų indėlis
Demonstruodama išskirtinį šiaulietišką kovingumą profesionaliai komplektuojama komanda per laikotarpį nuo 2000 iki 2010 m. Nuolatiniai tarptautinių turnyrų dalyviai pasiekia ne vieną skambią pergalę, o viską vainikuoja trys Baltijos krepšinio lygos (BBL) aukso medaliai iš eilės 2014, 2015 ir 2016 m. „Šiauliai“ tapo tramplinu į daug aukštesnį lygį ne vienam Lietuvos ir užsienio krepšininkui, o Lietuvos vyrų rinktinei atstovavo beveik dvidešimt geltonai-juodus atstovavusių žaidėjų bei du garbūs treneriai - A. Sireika ir R. Butautas.
„Tauro“ sporto salės reikšmė miesto sportui ir kultūrai
„Tauro“ sporto salė buvo ne tik sporto arena, bet ir svarbi kultūrinė erdvė. Gamykla „Tauras“ veikė kaip atskiras ir laisvas pasaulis, kuriame virė įdomus socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Veikė chorų ansambliai, šachmatų būreliai, buvo leidžiamas laikraštis „Žydrasis ekranas“ ir t. t. Salė tapo svarbia susitikimų vieta, kurioje vyko įvairūs renginiai ir varžybos.
Taip pat skaitykite: Aktyvus laisvalaikis vaikams
Salės dabartis ir ateities perspektyvos
Televizorių gamyklos sporto salė, nors ir nepraradusi savo pirminės funkcijos (dabar veikia kaip krepšinio akademija „Saulė“), tačiau iš išorės pamažu nyksta: plytų mūras tarpais suiręs, prie įėjimo dalis stiklo blokelių neskoningai pakeisti į langus su plastikiniais rėmais, kiek neišnaudotos gretimos erdvės - skveras priešais pastatą ir apleistas stadionas šone.
Galimi atnaujinimo scenarijai
Sporto salės fasadų renovacija galėtų tapti pirmu geru pavyzdžiu Šiauliuose, kai išsaugomas pastato charakteris, pagarba autoriaus meninėms idėjoms, išlaikant geltonų plytų mūro ritmą, atstatant sunaikintas stiklo blokelių vietas ir pan. Kita kokybinė vietos transformacijos galimybė yra kompleksiškai permąstyti pastatą kartu su jį supančia aplinka, išryškinant ir papildant socialines pastato vertes.
„Tauro“ sporto klubo istorija ir rankinio komandos pasiekimai
Šeštadienį į buvusią „Tauro“ salę (dabar Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė“ sporto salė) paminėti rankinio komandos „Tauras“ 50 metų jubiliejaus rinkosi buvę žaidėjai, esami rankininkai, rankinio šakos gerbėjai, svečiai. Rankinio komandą „Tauras“ 1967 metais įkūrė ir treniravo Leonas Jankauskas, vėliau treneriais dirbo S. Nainis, Arūnas Grabauskas. Jau po metų nuo įkūrimo Šiaulių miesto pirmenybėse „Tauras“ laimėjo pirmąją vietą. Tai suteikė teisę komandai rungtyniauti Lietuvos „Žalgirio“ pirmenybėse (dabar - Lietuvos vyrų pirmoji lyga). 1981 metais TSRS pirmosios lygos pirmenybėse „Tauras“ iškovojo trečią vietą. „Tauras“ gyvavo 28 metus - iki 1995 metų, kai žlugo „Tauro“ gamykla. Daugelis „Tauro“ žaidėjų po komandos iširimo išvyko rungtyniauti į užsienį ar kitas Lietuvos komandas. Vietoj „Tauro“ buvo įkurtas Šiaulių miesto rankinio sporto klubas „Šiauliai“. Šį klubą 11 metų treniravo A. Grabauskas, o nuo 2006-ųjų iki dabar treniruoja buvęs „Tauro“ narys Arūnas Balčiūnas. Dabar komanda vadinasi „SM Dubysa- Gubernija“.
Simbolinis septynetas
Jubiliejui surinktas simbolinis Šiaulių rankinio komandos „Tauras“ septynetas. Šventės proga buvo surinktas „Tauro“ komandos simbolinis septynetas, į kurį pateko Stasys Vasiliauskas, Zigmuntas Mažutis, Antanas Katkevičius, R. Sužaistas šventinis rankinio mačas.
Komandos įkūrimas ir pirmieji žaidėjai
Visi pirmosios sudėties žaidėjai buvo „Tauro“ gamyklos darbuotojai. Komandos senbuviai prisimena, jog rankinio lygis Šiauliuose pakilo, kai mieste atsirado sporto internatas ir Šiaulių pedagoginiame institute pradėti rengti pradinių klasių ir kūno kultūros specialybės studentai. Taip vos sulaukęs šešiolikos į komandą pateko ir būsimasis pasaulio čempionas R.
Taip pat skaitykite: Tauragės ir Šiaulių rankinio trenerių apžvalga
Šiaulių buliškoji tradicija ir jos sąsajos su „Tauro“ vardu
Šiauliai turi be galo daug sąsajų su buliškąja tradicija. Tai, kad Šiauliai yra siejami su jaučiais ar buliais, ne iš piršto laužta. Aiškinant, kaip jaučio įvaizdis atkeliavo į Šiaulius, galima rasti sąšaukų nuo Egipto šventojo jaučio Apio, nuo Senovės Egipto valstybės žlugimo. Kalbant apie Šiaulius ir neatskiriamą jaučio įvaizdį, negalima pamiršti brolių Bulionių, kurie kadaise šeimininkavo Šiaulių žemėse. Tai - išties ritualinis aktas, vienuoliktasis dėsningumas, atgimęs 2001 metais, švenčiant 765 metus nuo miesto įkūrimo.
Jaučio įvaizdis miesto istorijoje
1791-11-09 karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegija, Šiauliai buvo pripažinti laisvu miestu. Kartu su atnaujinta Magdeburgo teise miestas gavo savo herbą, kurio apatinėje skydo dalyje puikavosi Poniatovskių giminės veršis, o po juo proginis įrašas: „Memoria Stanislai Augusti, 1791“ - „Stanislovo Augusto atminimui, 1791“. Pasižvalgius po pramoninio Šiaulių miesto istoriją, pastebėsime daugybę sutapimų, vienaip ar kitaip susijusių su „buliškąja tradicija“.