Šiame straipsnyje apžvelgiama Telšių krepšinio pirmenybių istorija, pradedant nuo ištakų, tarpukario laikotarpio, sovietmečio ir atkūrus nepriklausomybę. Straipsnyje taip pat apžvelgiama sporto asociacijos „Džiugas“ įkūrimas ir jos vaidmuo krepšinio plėtrai Telšiuose, žymiausi Telšių krepšininkai ir treneriai, Telšių sporto mokyklos istorija bei dabartinė situacija.
Sporto asociacijos „Džiugas“ įkūrimas ir veikla
Sporto asociacija „Džiugas“ buvo įkurta 1923 metų lapkričio 2 dieną. Ji vienijo Telšių futbolo ir krepšinio mėgėjus, rūpinosi šių sporto šakų plėtra Telšiuose. Šiuos įkūrimo metus galime vadinti „Džiugo“ gyvavimo pradžia Telšių sporte. Jau 1924 m. Telšiuose buvo ne viena futbolo komanda. „Džiugas“ sustiprėjo 1926 m. susijungęs su kitu klubu - „Laimute“. Tada turėjo 145 narius, klubo v-bos pirmininkas buvo S. Lukošius. Pirmąsias futbolo rungtynes „Džiugo“ komanda žaidė 1927 m. birželio 12 dieną su vietos Lietuvos dviračių sąjungos komanda (2:2). Futbolininkai laimėjo I-ąjį Žemaitijos čempionatą (1935 m.). Komandoje žaidė J. Šlyžius, vėliau išgarsėjęs futbolininkas, knygos Futbolas autorius (1957). Žemaitijos čempionų vardus futbolininkai pelnė ir 1936-1937 metais, kai apygardos pirmenybėse žaisdavo Mažeikių, Skuodo, Tauragės ir Plungės komandos. Pirmąsias tarptautines rungtynes „Džiugas“ žaidė 1938 metais su Olimpija ekipa, atvykusią iš Latvijos ir laimėjo 2:1. Dar vienas tarptautines rungtynes 1944 m. „Džiugas“ žaidė su vokiečių karo ligoninės rinktine (2-2). 1943-44 metais futbolo komandoje žaidė vėliau žymūs krepšininkai K. Petkevičius, J. Nakutis, stalo teniso treneris V. Giedraitis, į JAV vėliau pasitraukęs krepšininkas ir treneris V. Grybauskas.
Tarpukario laikotarpis: krepšinio ištakos Lietuvoje ir Telšiuose
Pirmosios Lietuvos vyrų krepšinio pirmenybės buvo surengtos 1924 metais. Nors nuo tada praėjo 98 metai, pirmenybių buvo surengta mažiau, o kelis sezonus turnyrai nebuvo baigti. 1929-1932 metais krepšinis Lietuvoje buvo sunykęs ir beveik nežaidžiamas, 1939 metais Lietuvos pirmenybių nepavyko baigti dėl Kaune vykusio Europos čempionato, Antrojo pasaulinio karo metais čempionai paaiškėjo tik vieną kartą, o kitus sezonus pirmenybės nebuvo baigtos.
Tarpukario metais Lietuvos krepšinio pirmenybėse dalyvaudavo tik Kauno komandos. Tiksliau, Kauno pirmenybių nugalėtojai būdavo skelbiami Lietuvos čempionais. Per keliolika metų buvo tik viena išimtis. 1925 metais rungtynes dėl Lietuvos čempiono vardo žaidė Kauno ir Šiaulių miestų čempionai (Kauno „Kovas“ nugalėjo Šiaulių LFLS). Ketvirtajame dešimtmetyje miestų pirmenybės vyko daugelyje Lietuvos miestų (Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje ir t.t.), tačiau tikros Lietuvos krepšinio pirmenybės nebuvo surengtos. Kitų miestų krepšininkai jėgas su kauniečiais išbandydavo draugiškose rungtynėse, bet komandų lygis smarkiai skyrėsi, o draugiškų rungtynių rezultatai bylojo, kad rengti visavertes nacionalines pirmenybes nėra prasmės.
Nacionalinis turnyras Antrojo pasaulinio karo metais
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo brandinami planai rengti tikras Lietuvos pirmenybes. Šie planai įgyvendinti Antrojo pasaulinio karo metais, kai sporto vadovai 1942 metų vasarą surengė Lietuvos krepšinio pirmenybių turnyrą, kuriame dalyvavo septynių miestų čempionai. Šių Lietuvos pirmenybių finale Kauno „Perkūnas“ nugalėjo Telšių „Džiugą“. 1942 metais pirmą kartą Lietuvos čempionate dalyvavo ir „Džiugo“ krepšininkai.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Sovietmetis: dominavimas ir konkurencija
Po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų okupacijai, pasikeitė visa Lietuvos sporto struktūra. Dažnai būdavo keičiama ir Lietuvos krepšinio pirmenybių sistema, tačiau labai ilgai nesikeitė viena - pirmenybėse dominavo Kauno komandos. Nuo 1945 iki 1953 metų visose Lietuvos vyrų krepšinio pirmenybėse pirmąją ir antrąją vietas užėmė Kauno komandos. Lietuvos pirmenybės tais laikais dažniausiai būdavo trumpas turnyras, kuriame žaisdavo stipriausios miestų komandos. Kai kuriais metais Kaunui būdavo leidžiama registruoti tik dvi komandas, tačiau jei pirmavusiam krepšinio miestui būdavo skiriama didesnė kvota, kauniečiai paprastai laimėdavo visus tris medalių komplektus.
Dvigubų Kauno komandų pergalių virtinė nutrūko 1954 metais. Tais metais čempionu vėl tapo Kauno „Žalgiris“, o antrąją vietą pirmą kartą užėmė Klaipėdos „Žalgiris“ (Kauno „Žalgirio“ antroji komanda užėmė ketvirtąją vietą). 1955 metais vicečempionu tapo Vilniaus „Spartakas“, bet tąkart Lietuvos pirmenybėse apskritai buvo leista žaisti tik vienai Kauno komandai.
Verta pažymėti, kad pirmaisiais pokario metais Lietuvos pirmenybės buvo labai svarbios varžybos, nes čempionai gaudavo kelialapį į SSRS pirmenybes. Tik šeštajame dešimtmetyje varžybų struktūra pasikeitė ir nuo tada į SSRS pirmenybes vykdavo savotiška Lietuvos rinktinė, žaidusi Kauno „Žalgirio“ vardu. Žalgiriečiai dalyvaudavo ir Lietuvos pirmenybėse, bet nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos būdavo paskirstomi į kelias Kauno komandas. Tai truko iki 1990 metų.
Lietuvos pirmenybėse konkurencija dėl to padidėjo, o 1962 metais pirmą kartą istorijoje čempione tapo ne Kauno komanda. Kauniečius iš viršūnės išstūmė Klaipėdos „Maistas“, kuriame įsižiebė tuo metu 17-mečio Modesto Paulausko žvaigždė. Antrą kartą Kaunas be vyrų krepšinio aukso liko 1972 metais. Tą sezoną Lietuvos čempione pirmą kartą tapo Vilniaus „Statyba“. Po to „Statyba“ nugalėjo dar penkis kartus (1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 m.). Beje, SSRS pirmenybėse žaidusios Vilniaus „Statybos“ krepšininkai per Lietuvos pirmenybes irgi pasklisdavo į kelias sostinės komandas. Vis dėlto geriausių žaidėjų koncentracija, skirtingai nei Kaune, būdavo didesnė. Dauguma SSRS pirmenybių versijos „Statybos“ žaidėjų ir per Lietuvos pirmenybes atstovaudavo „Statybai“. Vis dėlto čempionėmis dažniau tapdavo Kauno komandos. Sovietmečiu net po devynis kartus aukso medalius iškovojo Kauno „Atletas“ (KKI) ir Kauno „Drobė“.
Atkūrus nepriklausomybę: nauji iššūkiai ir perspektyvos
Nuo 1958 metų „Žalgiris“ ilgiau nei tris dešimtmečius nežaidė Lietuvos pirmenybėse ir į jas grįžo tik atkūrus Nepriklausomybę - 1990 metais. Nuo tada „Žalgiris“ šalies čempionu tapo 26 kartus: triskart - iki LKL įkūrimo, 23 kartus - LKL laikotarpiu. Kitus penkis sezonus „Žalgiris“ pateko į LKL finalą, bet jame pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos rytui“ (dabar „Rytas“).
Taip pat skaitykite: Nauji „Džiugo“ iššūkiai
1946 m. „Džiugas“ susijungė su „Žalgirio“ draugija. Ilgą laiką žaidė I ir II lygoje, po Nepriklausomybės atgavimo iškrito į dar žemesnes lygas, 1992-93 m. Lietuvos III lygos čempionate dar kartą tapo čempionais, kol 1995 m.
Telšių sporto mokykla: istorija ir auklėtiniai
Telšių rajòno spòrto mokyklà (1954-1990 Telšių̃ vaikų̃ ir jaũnių spòrto mokyklà) įkurta 1954 09 09. Veikė iki 2009 01 01 (prijungta prie Telšių sporto ir rekreacijos centro, direktorius J. Simanauskas). Žymiausieji auklėtiniai: krepšininkai - B. Buteikytė (1961 SSRS jaunių rinktinės žaidėja), I. Žukauskaitė (1967 geriausia Pabaltijo jaunių žaidėja), Z. Navagreckytė (1972 SSRS jaunimo vicečempionė), A. Žukauskas, R. Čypaitė, D. Kazarinaitė, A. Danupaitė, L. Gyraitė (Lietuvos rinktinės nariai; visų treneris A. D. Šaikūnas), futbolininkai - V. Dirmeikis (1970 Lietuvos čempionas, 2 kartus, 1975, 1981, geriausiasis Lietuvos futbolininkas, 1979 6 kartus atstovavo Lietuvos rinktinei, įmušė 1 įvartį, 1992-2000 Lietuvos futbolo federacijos prezidentas), L. Rumbutis (1981 SSRS čempionas, su Minsko Dinamo; abiejų pirmasis treneris B. M. Sebeckis), G. Šiugžda (1990 Lietuvos čempionato bronzos medalininkas, Baltijos lygos čempionas, su Vilniaus Žalgiriu; pirmasis treneris V. Anglickas), R. Vainoras, A. Tereškinas, A. Mika, I. Zelmikas, V. Dančenka, A. Ramonas (Lietuvos įvairaus amžiaus grupių rinktinės nariai), M. Gintalas, P. Macevičius, P. Kairys, P. Ukrinas, D. Vidmontas, A. Šilinis, T. Vyšniauskas, S. Butikis, D. Remeza, A. Lipskis, M. Kairys, T. Plonis, A. Kievišas, R. Mažrimas, A. Dulkys, R. Vaitkevičius, T. Petrošis, R. Kondrotas; treneris L. K. Dunauskas (futbolo komandos, 2005 Lietuvos jaunimo ir Lietuvos jaunių sporto žaidynių čempionės, žaidėjai, gimę 1988), lengvaatlečiai - J. Žilevičiūtė (1958 ir 1959 Lietuvos moksleivių disko metimo ir rutulio stūmimo rekordininkė; treneris B. Jasikevičius), ieties metikė V. Mikalauskaitė (1967 SSRS moksleivių spartakiados 2 vietos laimėtoja; treneris P. Klastauskas), disko metikė M. Tiškinaitė (3 kartus, 1968, 1970, 1973, Lietuvos čempionė, 2 kartus, 1968, 1971, rekordininkė; treneris K. Gintyla), N. Purvinskytė (1971 Lietuvos moksleivių 1500 m bėgimo rekordininkė, trenerė A. Naglienė), M. Latakaitė-Preikšaitienė (1974 Lietuvos 1500 m bėgimo čempionė ir rekordininkė; treneris M. Jakobas), ieties metikė J. Putinienė (2 kartus, 1977, 1980, Lietuvos čempionė, 7 kartus, 1978-1980, rekordininkė, XXII olimpinių žaidynių, 1980, dalyvė), A. Šarpnickytė (1977 SSRS jaunimo pirmenybės, 3 vietos, 1979 Lietuvos 4 × 800 m estafetės bėgimo čempionė, 2 kartus, 1978, 1979, rekordininkė; trenerė A. Naglienė), R. Ringytė (1979 SSRS PDG daugiakovės čempionė; treneris Č. Įvyko P. Armino gatvėje esančios sporto salės atidarymas.
Telšių sporto ir rekreacijos centrui šiemet - 70 metų. Nuo pat įkūrimo iki reorganizacijos į Telšių sporto ir rekreacijos centrą įstaiga nuolat augo ir plėtėsi. Sporto mokyklai vadovavęs P. Klastauskas sėkmingai dirbo ir lengvosios atletikos treneriu. Daugiau kaip 30 jo auklėtinių, baigę Sporto mokyklą, tapo sporto meistrais ir kt. 2018 m. P. 2009-ųjų sausio 1 dieną Telšių sporto mokykla buvo reorganizuota į Telšių sporto ir rekreacijos centrą. Pirmuoju direktoriumi tapo Juozas Simanauskas. Telšiai yra garsūs savo sportininkais. 1931 m. čia gimė Stanislovas Stonkus, patekęs į SSRS krepšinio rinktinę ir 1952 m. Savo sportinį kelią Telšiuose pradėjo 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių dalyvė ieties metikė Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė ir 2012 m. Telšių sporto ir rekreacijos centrui nuo 2022 m. balandžio 1 d. vadovauja Vacys Butkus.
FC „Džiugas“ atkūrimas ir dabartinė veikla
2013 m. sausio mėn. susibūrusi Telšių futbolo bendruomenė, kuri matydama futbolo sąstingį mieste nusprendė imtis pokyčių ir pradėjo projektinę veiklą. Iniciatyvinę grupę sudarė klubo vadovas M. Armalis, futbolo treneriai, kurių aktyviausias A. Kveinys, tėvų atstovai I. Kuprijanovienė, G. Keliauskas, G. Jankauskas, tuometinis Telšių futbolo federacijos prezidentas L.Dunauskas, sporto mylėtojas V.Butkus. Taip pat padėjo Telšių sporto ir reakreacijos centro direktorius J.Simanauskas, Telšių sporto taryba. Taigi 2014 m. balandžio 1 d. buvo įkurta naujoji įstaiga VšĮ „Telšių futbolo ateitis“, kuri nusprendė savo komandas vadinti, vystyti ir varžybose dalyvauti FC „Džiugas“ vardu. Pirmąjį sezoną atkurta komanda rungtyniavo LFF II lygos Vakarų zonoje, kurioje užėmė II vietą bei iškovojo teisę pakilti į LFF I lygą. 2015 metų sezone į I lygą sugrįžusi Telšių komanda iš 18 dalyvavusių ekipų užėmė 10 vietą o LFF taurėje nukeliavo iki aštuntfinalio. 2016 metų sezone „Džiugas” užėmė jau 7 vietą ir buvo per plauką nuo patekimo į LFF taurės pusfinalį. 2017 metais sezonas buvo dar sėkmingesnis - komanda ilgą laiką kovojo dėl medalių ir užėmė 5 vietą, o LFF taurėje kovas baigė aštuntfinalyje. 2018 metais klubas taip pat viso sezono metu aktyviai kovojo dėl prizinių vietų, tačiau sezono pabaigoje traumų praretinta komanda dar kartą finišavo penkta. 2019 metų sezone branduolį išlaikęs ir pasistiprinęs „Džiugas” I lygoje lyderiavo viso sezono metu ir likus keliems turams iki pirmenybių pabaigos užsitikrino I lygos nugalėtojų titulą. LFF Taurėje ekipa taip pat pakartojo geriausią savo rezultatą ir nužygiavo iki ketvirtfinalio, o kelią į pusfinalį užkirto pralaimėjimas 11 m. baudinių serijoje. Nors ir buvo iškovota teisė žaisti A lygoje, klubas 2020 m. 2020 m. sezone „Džiugas” I lygoje užėmė 4 vietą. Pasikeitus pirmenybių nuostatams ir A lygą nusprendus plėsti iki 10 komandų, „Džiugas” dar kartą iškovojo teisę žaisti A lygoje ir šia galimybe pasinaudojo.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Telšiai pasirengę atgaivinti ledo ritulį. Centre pratybas lanko 475 sportininkai, juos ugdo 20 trenerių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Telšių sporto sales
tags: #telsiu #krepsinio #pirmenybes